Nuotraukoje – sutiktuvių bokalas – autoriaus (Sauliaus) virtas elis

Šis tekstas veik mėnesį gulėjo juodraščių dėžėj, bet galvojame geriau vėliau nei niekad. Rugpjūčio 7-8d vyko Biržų dienos. Sauliaus įspūdžiai.

Praūžė audringas savaitgalis. Viesulo išvengėme, nes buvome pačiam šiauriausiam Lietuvos mieste – Biržuose. Į kasmetinę miesto šventę sugužėjo miestelėnai ir miesto svečiai. Šių metų akcentas: “Biržų miesto vardo paminėjimo 555–osios metinės”. Šventės programa kasmet šiek tiek skiriaisi. Ir nors Biržai kadaise garsėjo kaip alaus krašto sostinė, šiandien be poros bravorų ir muziejaus, ten sunku rasti ką nors susijusio su alaus kultūra.
Šią spragą nusprendėme pataisyti, pradėdami švietimo misiją šventėje.
Miesto centre įsikūrė mugė ir alaus daryklų kiemeliai – tai beveik visi iš Biržų rajono: “Rinkuškiai”, “Biržų alus”, “Ponoro”, “Butautų dvaro alaus” ir miesto svečiai “Piniavos alus”. Šalia “Piniavos” įsitaisėme ir mes, Čiobiškis ir aš (Saulius), besidomintiems pasakojom apie draugiją ir rinkom informaciją iš dar žinančių, kaip buvo daromas alus senovėje.
Besišnekučiuodami su besidominčiais TAD draugija, susipažinome su Viktoru Dagiu, žinomu kaip retos knygos “Darau savo alų” (apie tradicinio lietuviško alaus gamybą) autoriumi. Užsimezgė diskusija apie istoriją, tradicijas. Viktoras yra dalyvavęs ne vienoje kraštotyros ekspedicijoje ir surinkęs daug informacijos apie naminio alaus gamybos technologijas iš įvairiausių Lietuvos regionų.  Diskusija užsitęsė kelias valandas ir vien tai atpirko mūsų iniciatyvą dalyvauti renginyje. Tikimės toliau produktyviai bendrauti su p. Dagiu.
Čiobiškis taip pat džiaugėsi sugrįžęs į Biržus, jam pasisekė sutikti paties Žaldoko dukrą. Žaldoko turbūt nereikia pristatinėti – jis garsaus B.Dauguviečio kūrinio „Žaldokynė“  (iki šiol rodoma Akademinio dramos teatro scenoje) herojus-aludaris. Herojus buvo sukurtas pagal tikrą žymaus režisieriaus bičiulį.
Į švente atminė dviratinkų delegacija iš Klaipėdos. 450km per 3 dienas – neblogas rezulatatas. Vieną dieną vyrai padarė net 200km, matomai kito draugijos nario – Giedriaus B. įkvėpti. Pernai į alaus ir amatų šventę Kintuose jis per nepilną dieną atmynė iš Kauno į Kintus, apie 240km.
Kalbos apie alų liejosi iki paskutinės minutės, kuomet persikraustėme į  Zašyskius, mūsų pačių organizuotą naminio alaus darymo seminarą. 40 dalyvių sugužėjo į šią šventę, buvo verdama sriubą pagal seną XIV amžiaus receptą, parūpintą Vykinto. Žinoma, ir kolektyvinis alaus virimas – šįkart tradicinį “Širvėnos”alų su 9% maltu žirnių. Manau turėtų gautis neblogas alutis, jau vien dėl stovyklavietėje tvyrojusios geros atmosferos.
Manau dar ne kartą sugrįšime į Biržus. Tikimės ir linkime, kad aplankyta Biržų miesto šventė peraugtų į nacionalinę “Alaus šventę”. 2011 šventė vėl rugpjūtį.
Keletas Sauliaus P. ir  Žydrūno Sorakos nuotraukų iš renginio.

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

2 Responses to Biržų dienos, Žaldokas ir alaus dirbtuvės

  1. murkalus says:

    velniai griebtų… o aš tom dienom po Berlyno Alaus mylią vaikščiojau… nu vis tiek gal ateity susitiksim kada…

  2. darenkas says:

    e vyrukai, jei ka organizuojat, tao praneskit ir draugams :D buciau mielai sudalyvaves ;)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *