MAA: Naujas įstatymas žlugdo mažuosius aludarius

Konservatoriai užsimojo prieš Lietuvos kulinarinį paveldą ir mažuosius aludarius. Įstatymu numatytas draudimas alų bei kitus silpnuosius alkoholinius gėrimus gaminti stipresnius nei 7,5% alk. tūrio bei pilstyti į didesnes nei 1 l talpas yra pataikavimas rinkoje karaliaujantiems didiesiems alaus gamintojams. Šie uždrausto dydžio taros alui praktiškai nenaudoja ir negamina tradicinio stipraus lietuviško alaus.

Lietuvos mažųjų aludarių asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė pabrėžia, jog būtent didžiosios rinkos dalies kontroliavimas galėtų turėti naudos siekiant sumažinti girtavimo lygį, o dabartinis koreguotas įstatymas tik sudarys nesąžiningas konkurencines sąlygas alaus gamintojams ir prieštaraus Europos sąjungos teisės aktams.

„Asmeninės ambicijos užgožia sveiką protą“, – teigia L. Šileikienė. Pasak jos, toks įstatymo pakeitimas gina tik vieną šalies alaus gamintoją, kuris šiais metais investavo į 1 litro PET pakuočių gamybos liniją. Be to, lygios konkurencijos principą pažeidžia ir tai, jog taros dydžio apribojimai negalios vynui bei stipriesiems gėrimams. „Toks įstatymo pakeitimas sudarys nesąžiningas sąlygas gamintojams, nepasieks savo tikslo kontroliuoti alkoholio vartojimą šalyje, o Valstybei pareikalaus papildomų išlaidų, kuomet prasidės teisiniai ieškiniai dėl nelygios konkurencijos sudarymo. Šiuos ieškinius, beje, galės iškelti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gamintojai, importuojantys savo produkciją“, – teigia L. Šileikienė.

Mažųjų aludarių pirmininkė pastebi, jog didžiausią klausimą kelia šio įstatymo papildomų punktų nauda. „Mažieji aludariai abejoja, ar prekybos dideliais buteliais uždraudimas sumažins girtavimą. Pasak šių pakeitimų iniciatoriaus, Seimo nario Antano Matulo, alaus vartojimas yra didžiulė problema Lietuvos kaimo vietovėse, tačiau ar mažesni alaus buteliai pakeis esamą situaciją? Išpilsčius į mažesnę tarą alus brangs, todėl veikiausiai žmonės vietoj jo rinksis stipresnius gėrimus. Pasaulyje yra atlikta nemažai

tyrimų, įrodančių, jog būtent stiprieji gėrimai, tokie kaip degtinė, greičiausiai ir dažniausiai sukelia priklausomybę nuo alkoholio“, – teigia L. Šileikienė. Pasak jos, alaus ir silpnesnių alkoholinių gėrimų gamintojus varžantis naujasis įstatymo projektas tik dar labiau pagilins problemą, prieš kurią jis turėtų kovoti.

L. Šileikienės manymu, silpnųjų gėrimų tarą bei alkoholio koncentraciją apribojantys įstatymo punktai sužlugdys šalies mažuosius aludarius. „Esame nustebę, kokį politikų požiūrį atskleidžia pakoreguotas įstatymas. Investuoti į naujas alaus pakuočių linijas gali tik didžiosios užsienio kompanijų įmonės, nes mes – mažieji aludariai – tam neturime finansinių galimybių. Be to, neliks išskirtinių tradicinio lietuviško alaus rūšių, kokį verda beveik vien mažieji aludariai, o didžiosios kompanijos negamina. Toks tradicinis

alus paprastai yra stipresnis už įprastą pramoninį, gali siekti iki 10 proc. alkoholio koncentracijos. Šis alus yra kulinarinis ir tautinis paveldas, jis kur kas brangesnis už paprastą alų. Be to, vargu ar toks tradicinis alus kokiu nors būdu skatina alkoholizmą, lyginant su didžiuliais pagaminamo ir suvartojamo lengvo alaus kiekiais. Atrodo, tarsi naujojo įstatymo projekto kūrėjai, įvardindami alkoholinio gėrimo vartojimo problemas, rodytų į mus pirštais – štai, kur tikroji besaikio alkoholio vartojimo priežastis – mažieji

aludariai!“ – teigia L. Šileikienė.

Beje, alaus išpilstymas į mažesnės talpos tarą sukels ir ekologinių problemų. Visų pirma, padidės aplinkos tarša, nes atsiras daugiau atliekų. Įsigalėjus pakoreguotam įstatymui, tokiam pačiam kiekiui produkcijos išvežioti prireiks kur kas daugiau pajėgumų. Gamintojai bus priversti naudoti daugiau transporto priemonių ir kuro, todėl į aplinką pateks daugiau anglies dvideginio. L. Šileikienė taip pat pastebi, jog įstatymo projekte neužsimenama, jog gamintojai turi naudoti PET pakuotes, kurias galima surinkti ir perdirbti. Pasak mažųjų aludarių asociacijos pirmininkės, pakoreguotas įstatymas turi labai daug spragų ir iš esmės yra populistinis sprendimas, sukelsiantis daugybę papildomų problemų, kurias vis vien galiausiai reikės išspręsti po kitų metų Seimo rinkimų.

Išnagrinėjęs šio įstatymo straipsnių pakeitimus bei papildymus Europos teisės departamentas Seimui įteikė raštą, kuriame teigiama, jog pakoreguotas įstatymo projektas prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniui bei kelia abejonių, ar nenusižengiama ES ribose taikomam proporcingumo principui. Šis principas reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti. Mažųjų aludarių pirmininkė Lina Šileikienė pastebi, jog papildytu įstatymu apribojus alkoholio koncentraciją iki 7,5 procentų lengvuose alkoholiniuose gėrimuose, išlieka galimybė vartoti stipresnius gėrimus, todėl iš esmės toks apribojimas yra nieko vertas, o girtavimo problemą gali tik pagilinti.