Nemaniau, kad šiame bloge kada nors bus už ką pagirti didžiąją alaus daryklą. Bet štai atėjo laikas tai padaryti. Taigi: “Švyturio” firminė parduotuvė Klaipėdoje yra labai kokybiškai padaryta.

Ilgas baras

Tik įėjus, lankytojus pasitinka šviesi, moderniai bet “kukliai jaukiai” įrengta patalpa. Ilgas užkandžių ir alaus prekybos baras, kuriame šalia vietinės produkcijos kranų – labiau gourmet parduotuvėms įprasta pasiūla – importiniai sūriai ir t.t. Gal ir nieko “blatno”, bet daržovių traškučiai tikrai skanūs (ir nebrangūs). Už baro – keli daryklos produkcijos išpilstymo kranai.

Vieni skaniausių "čipsų" Lietuvoje

Toliau – dailios alaus lentynos, kuriose yra… ir tikro alaus! Taip, čia iš importuotojų (panašu, daugiausia iš 3B Solutions)  surinkti neblogi pavyzdžiai – jau net Maximose randami “Fullers” eliai, taip pat šis tas iš belgiškųjų (įdomesnė Brunehout, Tangerlo produkcija, ir prastoka Grimbergen, bei sirupinių Timmermans), keletas vokiškų lagerių ir kvietinių. Parduotuvės gale paties Švyturio lentyna su buteliais ir reklamine atributika. Tarp jų kažkaip įsispraudė ir keletas gerų angliškų knygų apie alų.

Plačiausias alaus pasirinkimas pajūryje

Beje, alaus lentynose – specialūs dėkliukai su kelių puslapių, A4 dydžio kokybiškai atspaustais, išsamiais ir detaliais visų stilių aprašymais. Ir apie pale alefrench/belgian ales, ir net tuos pačius lambic/gueuze!

Žodžiu, ačiū marketingistams ir PRistams, kurie įkalbino Švyturį imtis tokio žingsnio, ir skoningai perimti visas geriausias praktikas iš mažųjų daryklėlių, ėmusių atidarinėti tokias parduotuves prieš keletą metų. Kalbu pirmiausia apie Aukštaitijos bravorų “Gyvo alaus krautuvėlės” , Bambalynės, ir Vilniaus alaus firmines parduotuves, kurios pirmosios pabandė alų ištraukti iš “gėralo” įvaizdžio, taip pat naujųjų gourmet “butikų” ir vyninių bangą.

Žinoma, kokybiško importinio alaus lentynos čia tik tam, kad pozicionuotų ŠUA produkciją į panašų lygį, atseit “premium”. Šis graudus triukas, skirtas naiviam brangiai apmokamos reklamos vartotojui, tegali sukelti šypseną išlaikiusiam nors bazinių skonio receptorių jautrumą. Beje, ŠUA gaminamų “Blindos” ir pan. alkoholio bombų čia neradau, matyt jau išpirko:)

Šiaip ar taip, Akiesmirksniu žodžiais, “lyginant su vos ne toje pačioje vietoje anksčiau buvusiu langeliu, kur alus buvo pilstomas į 5 ltr neplautus bakelius, tai nueitas ilgas kelias”.

Visgi vienas incidentasanekdotas gomuryje paliko nemalonų, ilgai išliekantį kartų skonį.

Parduotuvės gale kabo didžiulis įrėmintas paveikslas su daugybe alaus stilių – tai visiems gerai pažįstamas, ir internete pracirkuliavęs inovatyvaus Bruklino dizainerių ir leidėjų kolektyvo PopChartLab plakatas “The very many varieties of beer” (jis iliustruoja ir mūsų alaus stilių skyrių). Tiesa, čia jam buvo pridėtas lietuviškas pavadinimas ir keletas originalių plakato burbuliukų su alaus pavadinimais pakeista į ŠUA importuojamo alaus pavadinimus (“Memel Brau” lageriukaselis čia apgraibom buvo įkištas į britiško “brown ale” skyrių – matyt dėl to, kad “brau” primena “brown”:)

Bestoviniuojant prie jo, prie manes prieina gerai apmokytas personalas ir ima pasakoti apie tai, koks tai unikalus, Švyturio darbuotojų sukurtas ir užpatentuotas kūrinys (sic!). Paprašius patikslinti, sužinau, kd jį net 6 metus (sic!) kūrė buvusi “direktorė” Čepononė (ŠUA jaunesniosios nealkoholinių grėrimų vadovės pareigas užima anksčiau užėmė p. Ieva Čepononė, matyt, tai ji.) Paklausęs, kam prireikė tiek metų sužinau, kad daugiausia laiko užėmė surinkti visus stilių pavadinimus. Įdomu, kad kitąkart užėjęs, išgirdau beveik tokią pat legendą – jau iš kito pardavėjo.

Nėra abejonės, kad ne pardavėjai sukūrė šią “legendą”. Galbūt tai darė pati ponia Čepononė, šešis metus lenkusi nugarą prie popieriaus lapo?

Šis nedidelis pavyzdys gerai iliustruoja tikrąją įmonės vadovybės verslo “etiką” ir darbo principus, slypinčius po pompastiškais šūkiais ir glotniais fasadais. Ar tikrai geriausia ką mokate (“turite”) – tai meluoti? Nes jei taip, tai nelabai meistriškai.

 

PopChartLab plakatas

I. Čepononės 6 metų darbas


Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

51 Responses to Žingsnis pirmyn, žingsnis atgal Švyturio parduotuvėje

  1. ponasniekas says:

    Utenos myžalas baltuose buteliuose, Gribergenas su dažikliais, sirupuoti Lindemans =
    Gero Alaus krautuvė:)

  2. audryla says:

    …neįžiūriu kas ten pas juosius prie Barley Wine padėta

  3. ramtyns says:

    @audryla – ten Fullers Golden Pride, barley wine tas ir yr

  4. audryla says:

    O kiek dešiniau?

  5. ramtyns says:

    Kiti du “miežių vynai” palikti iš originalaus plakato – Sierra Nevada Bigfoot ir Brooklyn Monster Ale.

  6. audryla says:

    …aaa…o tai buvau bemanąs, kad stovi Murphy’s Red :-)…labai jau panašios butelkos

  7. audryla says:

    bet pala… aš apie lentynas iš čia http://tikrasalus.lt/wp-content/uploads/2012/02/IMAG1178.jpg
    Negi jie Siera Nevada turi?

  8. ramtyns says:

    @audryla – nesusišnekėjom.. tu apie lentynas – tai ten prie Barley Wine – Fullers Golden Pride ir taip, Murphy’s Red. matyt nerado šitiems tinkamos lentynos:)

  9. konung says:

    Nesakykit, aš užtrukčiaudar ilgiau jei pasistengt sukategorizuot jų lageriukus į kažkokias skirtingas pozicijas.

  10. ponasniekas says:

    na Švyturys gintarinis, švyturys raudonas, švyturys žalias , švyturys baltas …:D

  11. Ieva Ceponone says:

    Aciu uz komplimentus musu parduotuvei ;) tikrai visa tai kuriame su didele meile alui ir nemarketinginiais, o edukaciniais tikslais!
    Del paveikslo ivyko didelis nesusikalbejimas – mes tikrai jo nekureme, tik adaptavome pagal musu parduotuves asortimenta. Pardavejas turbut turejo omeny musu stiliu aprasymus, kurie lentynose atsirado mano deka ;) labai dziaugsiuosi jei atsiras daugiau tokiu entuziastu kaip Jus ir mes, kurie populiarins alaus kultura ir stiliu pasauli lietuviu kalba!
    Del MemelBrau – sis alus yra tikru tikriausias ale tipo alus fermentuojamas aukstutines fermentacijos mielemis. Ir atitinka Brown ale stilaus gamybos ir ingredientu parametru remus, kurie yra patvirtinti Pasaulines Alaus Tarybos ;)

  12. Ieva Ceponone says:

    Beje, labai idomu butu suzinoti, kokiais faktais remiates teigdami, kad MemelBrau yra lageris?

  13. Artis says:

    Tiesos ir nesužinosim: MemelBrau lageris ar elis ;)

  14. ponasniekas says:

    Aišku tikrai norėtusi pasidžiaugti, kad atsiranda tokios parduotuvės, kurioje gražiai išdėliotas alus pagal kategorijas. Tik norėjau paklausti gerbiamos Ievos, kodėl jūs stilius (tiksliau kategorijas) įvardijat anglų kalba. Manau gražiau ir suprantamiau tūlam lietuviui būtų jo gimtoji kalba. Ir dar, Murphy’s Irish Red tikrai ne Barley Wine, tai eilinis lengvas raudonasis elis:)
    Tikiuosi, jog ateityje atsiras ir daugiau alaus rūšių jūsų alaus krautuvėse. O kaip dėl lietuviško kaimiško alaus – farm ale?:)

  15. ramtyns says:

    Ponia Ieva, malonu kad mus skaitote ir taip greit reaguojate.

    Paveikslo klausimu žodis žodin atkartojau, ką man pasakė pardavėjai – jie turėjo omeny išimtinai šį plakatą, apie lenteles nebuvo kalbos. Sutikite jog faktas, kad du skirtingi žmonės pakartojo lygiai tą pačią istoriją ir jūsų vardą, yra gana įdomus.

    Beje, norėčiau pasiteirauti ar buvo gautas autorių sutikimas paveikslą “adaptuoti”?

    MemelBrau atveju – tikėtina kad tai elis, tačiau vargiai rudasis. Gal formaliai atitinką vieną ar kitą parametrą (pvz. spalvą) iš daugelio, dėl to automatiškai netampa to stiliaus atstovu. Užmečiau akį, MemelBrau neatitinka nė vieno oficialaus BJCP brown ale stiliaus apibrėžimo: http://www.bjcp.org/2008styles/style11.php – bet gal jūs naudojate kitą sistemą, būtų įdomu į ją pažiūrėti.

    Lageriui MB priskyriau pagal labiau Vienos lageriui tipingą charakterį ir sudėtį (išskyrus minėtas elio mieles), žr: http://www.bjcp.org/2008styles/style03.php

  16. Ieva C. says:

    Ponasniekas,
    Murphys Irish Red priskiriamas Irish Ale stiliui. Taip pažymėta ir žemėlapyje, kuris kaba musu parduotuvėje. Tiesiog dar nespėjome pagaminti ir uždėti lentutės ant lentynos. Stengiames, bet neviskas gaunasi taip operatyviai :)

  17. Ieva C. says:

    To Ramtyns

    taip, su malonumu skaitau Jus, nes tuo gyvenu ir domiuosi, mokausi… tik nekritikuoju, nepeikiu ir nejuodinu nei vieno gamintojo ar Jūsų tinkalpio “rašytojo”! Iš Jūsų pusės labai neprofesionalu yra nepelnytai juodinti ir kritikuoti didžiuosius Lietuvos gamintojus. Ypatingai tai keistai atrodo, kai išaukštinate 20 kartų didesnes ir labiau pramonines užsienio alaus daryklas, o lietuvių daryklas nepelnytai smerkiate. Turėtų būti atvirkščiai, bet čia turbūt lietuviška :) Mano nuomone, visas alus yra geras. Visa kita skonio ir pasirinkimo reikalas.

    O vertinant alaus tipus ir stilius, reikia šiek tiek pasimokyti, pasikonsultuoti ir galiausiai aplankyti komentuojamas daryklas bei susipažinus su aludariais padiskutuoti, kas ir kaip gaminama. Jūs remiatės sugedusio telefono informacija “iš lūpų į lūpas” arba tinklaraščiais ratebeer.com, kurių kai kurių vertintojų kompetencija yra labai megėjiška.

    Gaila ir man, kad pardavėjai klaidingai interpretavo mūsų išsakytą žemėlapio atsiradimo istoriją. Tikiuosi ateityje tokių nesusipratimų nebus.

  18. paštininkė says:

    Tai vis dėlto kaip su teise adaptuoti tą paveikslą? Ar su autoriais buvo susisiekta? Šiek tiek pakopijuotas, šiek tiek pakeistas – keistokai atrodo…

  19. audryla says:

    Ponia Ieva,

    Kad jau pradėjot diskutuot su mumis, gal atsakytumėt į mano klausimą?
    Klausimas labai paprastas: kodėl visi Jūsų šviesūs lageriai yra vieno skonio?

    BR
    audryla

  20. Harlis says:

    pradesiu nuo iraso “Nemaniau, kad šiame bloge kada nors bus už ką pagirti didžiąją alaus daryklą” …
    Tai va, pagirti nebent galima parduotuve kaip tokia (geriau negu eiline lentyna IKI ar Max) Bet didzioji paleistuve -alaus darykla tikrai tikrai nenusipelne pagyrimo. Dar daugiau- ji nusipelne visos Lietuvos alaus megeju ir vireju papeikimo. Parasiau paleistuve nes ji kaip gatves merga, parsidave uzsienio kapitalui ir dabar pasidare visiskai nutampyta-nudrengta.
    Tai rasau ne be pagrindo. Pats priklausau Ohio aludariu asociacijai ir nors neesu profesionalas, ar labai ivaldes virimo mena bet gerimo-ragavimo sioki toki jau turiu . KAip ir kiekvienas Kaledas, griztu i gimtaji Vilniu , svogeris jau buna parupines unguri is Rusnes o as sustoju parduotuvej ir perku po viena buteli visu esamu Svyturio ,Utenos, Kalnapilio alu ir juos bandau ragauti. . Kaip nusivyliau kai siemet is visu alu lietuvisku (didzkukuliu-paleistuviu alaus daryklu) tik vienas buvo geriamas ir deja nei vienam is isvardintu laurai neatiteko. Tai buvo Tauro tradicinis ,kuris tikrai nebuvo geras, bet tik dar siektiek geriamas arba bent jau gali panaudot ji nuplaunant degtine. Kas pasidare su didziosiom daryklom. Atrodo tikria jos eme atitikti lietuviska zodi “daryti” o ne “virti”. Geras alus verdamas, prastas -daromas. Pastaba mano tokia- jei net Calsbergas zaliame butely buvo skanesnis uz Svyturio bet kuri alu tai ka begalima ir prideti. Kai Vilniuj vieno prietelio paklausiau kas vyksta (o jis seniau dirbo alaus isveziotoju) tai jis pasake kad dabar i didziasias daryklas teatkeliauja cisterna milteliu ir alus uzmerkiamas keliom dienom ir patiekiamas pirkejui. Nelabai norisi tiketi tokiais gandais, bet kad alus pasidare visiskai vienodas ,arba tai butu Svyturio ar Kalnapilio tai labai labai liudina. Gal tai kalte gamintoju emusiu eiti lengviausiu keliu ir pardavineti bambalini 10+laipsniu bruda. Bet cia kazkas minejo kad ir stipresniu uzsienietisku alaus rusiu rado krautuvelej. Bet.. baigesi juk era stiprensio ir gero alaus Lietuvoje seimui priemus istatyma draudzianti stipresni nei 7:5% alu. Kas atsitiks su tokiais 8,9 ,10 laipsniu Belgisku alum, o kaip gaila Senojo Vilniaus 14% alaus. Tradicijos, kurios tik eme plestis Lietuvoje jau dirbtinai uzgesintos. Kaip nepasimoko valdzia kad ir is JAV. Cia, JAV tas istatymas likes buvo dar nuo prohibicijos ir deka to isnyko visiskai alaus gerimo/megavimosi ir ragavimo tradicijos . Ir tik kai 1988-9 metais jis buvo pakeistas, kaip grybai po lietaus eme dygti alaus bravoreliai . Uztruko veik 20 metu ir stai rezultatai- Amerikoj gaminamas microbrew alus laikomas vienu geriausiu alum pasaulyje. Ja pralenkia tik Belgija. Tai stai tiek pamastymu. Pabaigai: kad ir kaip graziai aprengsite paleistuve (Svyturi,Kalnapili, etc), ji vistiek nuo to netaps grazesne ir labiau issilavinusi. Tradicijos gimsta ir puoselejamos desimtmeciais,simtmeciais. Labai lengva sugriauti ,bet labai sunku atstatyti. Tas jau Lietuvoj ivyko su Anyksciu Vynu kai per valdzios kvailuma buvo sudauzytos keliu simtmeciu vyno backos… negi dabar ateina Alaus eile… Skaniausias Vilniuje buvo Vilniaus ir Varniuku alus ir dar keli ,mazuju bruveriniu/virykleliu alus. Lietuviska patarle cia labia tiktu-juokesi puodoas jog katilas juodas – juokesi lietuviai kad amerikonu alus prastas. PAziuret reiktu I i veidrodi, paskaityt alaus zurnalus ir postus ir suprast kad Lietuvoje ateina gero Alaus krize. Jei jos nesustabdyt dabar, bus taip kaip atsitiko JAV – gersime Milleri ir Bud tik pavadinimai ju bus lietuviski. O atvyke jankiai is musu juoksis. Pagarbiai alaus megejams
    Ir visai be pagarbos didziajam kukuliui-paleistuviui Svyturiui aka (also known as) Miller/Bud
    (KMAN =kukli mano asmenine nuomone)

  21. Lina says:

    Ponia Ieva, iš šalies skaitant – ką tik gana “lietuviškai” neprofesionaliai ir bandėt pakritikuot… Jei tuo gyvenate ir domitės, tikriausiai žinot, kad daryklos dydis nebūtinai susijęs su alaus kokybe. Ir jei Jums visas alus geras – kam Jūs jį naudojat, jei ne paslaptis? Įtariu, negeriat, nes jei domėjimasis nepadeda atskirti gero alaus nuo prasto – bent skrandis būtų paprotinęs.

  22. ponasniekas says:

    Gerbiama Ieva, jūs ką tik tapote vieninteliu pramoninkų atstovu, kuris atsiliepė į ne vienus metus trukusius Tikro Alaus beldimus, kurie su kiekvienais metais darėsi vis stipresni (galop virto aršia kritika). Būkit maloni ir atsakykite liaudžiai, kodėl Švyturio alus yra geras, bet jį daugelis kritikuoja. Ar tikrai geras yra visas alus? Jei taip, vadinasi baltarusiškas alus irgi geras. O dar ir pigesnis. O kodėl jo nėra baltarusiško alaus jūsų krautuvėlėje, ir kodėl tada jus pabrėžtinai krautuvėlę pavadinote Gero alaus krautuve?

  23. regis says:

    Jeckau kleckai kaip smagu matyti jaunos, “žalios” ir todėl – beprotiškai lojalios moteros ginybinę reakciją, kuri (dar be viso to) sudaro jos tiesioginio darbo dalį.
    Hey, smulkieji aludariai – nepulkit moters!
    Ji jauna, dar nepatyrusi. Todėl – labai atsidavusi.
    Kai ją Š-UA ją iščiulps ir išmes kaip prieš tai buvusias(us) – ji kalbės kitaip ir… Žodžiu nesmerkit nuteistojo “mirčiai”.

  24. Ieva C. says:

    To Audryla

    Ats: “kodėl visi Jūsų šviesūs lageriai yra vieno skonio?”
    Aš, t.y. mūsų krautuvėlė, negamina savo alaus ir mes neatstovaujame jokio prekinio ženklo ar alaus daryklos. ŠUA yra mūsų partneris, bet ne Gero Alaus Parduotuvių savininkas. Mes ŠUA produkciją šalia kitų pasaulio alaus gamintojų pasirinkome kaip geriausius (mūsų nuomone) lietuviško alaus gamintojus. Ir mūsų nuomone, visi šviesūs lageriai yra skirtingo skonio, turintys savo skonines, aromatines charakterstikas, tačiau tuo pačiu ir bendras savybes, kurios yra būdingos daugeliui šviesiųjų lagerių. Vertinant jų panašumą ar stkirtumus svarbu įgūdžiai ir gebėjimas įvardinti tuos skirtumus.

  25. Ieva C. says:

    To Lina

    Alų tikrai geriu :) o dėl skranžio “paprotinimo” čia jau kiekvieno asmeninė SUBJEKTYVI patirtis ir vertinimas. Ir su Jumis tikrai sutinku, kad dažniausiai alaus kokybė nepriklauso nuo daryklos dydžio.

  26. Ieva C. says:

    To Ponasniekas

    ;) visų pirma, aš tikrai neatstovauju jokios alaus daryklos ir/ar pramonininkų! Ir straipsnyje paminėtos mano pareigos jau yra sena mano darbinė patirtis ŠUA, niekuo bendro neturinti su dabartine mano veikla.
    Gero Alaus Parduotuvės atsirado todėl, kad norėjau alų parodyti ir pateikti kitaip. Kad žmonės alų pradėtų rinktis ne pagal prekinius ženklus ar kainas, bet pagal stilius, skonį. Kad ieškotų ir atrastų įvairesnį alų. Kad jį galiausiai pradėtų vertinti kaip tikrai turtingą ir galintį nustebinti gėrimą. Kad suprastų kuo Lager tipo alus skiriasi nuo Ale tipo. Kad suvoktų, jog negalima lyginti dviejų skirtingų stilių lager’ių, kurie gaminami iš skirtingų ingredientų ir pagal skirtingus gamybos procesus (gi vyndariai nelygina skirtingų vynuogių baltojo vyno, ar vyno gaminamo skirtinguose regionuose – jie ir negali būti vienodi!). Mes turime išmokti alų vertinti atsiribojant nuo savo subjektyvios nuomonės, o jei norime išsakyti savo nuomonę – tai ir sakykime “man šis alus skanus/neskanus”, nes “dėl skonio nesiginčyjama”. Blogas alus gali būti tik turintis gedimo požymių. Visa kita yra mūsų asmeninė nuomonė.

  27. audryla says:

    Ponia Ieva,

    Labai atsiprašau, kad klydau. Buvau šventai įsitikinęs, jog su visa “Gero Alaus” krautuvėle esate priklausomi ŠUA.

    Tęsiant toliau diskusiją, norėčiau paprašyt įvardyt Jus, kap profesionalę, skonio bei aromato skirtumus tarp ŠUA gaminamų šviesių lagerių, juolab, kad kiek suprantu prieš kurį laiką dirbote tenai…

    …norėčiau dar paprieštaraut dėl vieno dalyko… alaus skonis ir kvapas yra būtent tas dalykas, dėl kurio ginčijamasi :-)

    BR
    audryla

  28. Harlis says:

    Jus rasete “Blogas alus gali būti tik turintis gedimo požymių”- oi ponia, Jus tikrai klystate. Yra tiek daug blogo alaus gamintoju prigaminusiu tiek daug prasto alaus. Svyturys, Kalnapilis yra tik keli is didelio ju kiekio per visa pasauli ir jie tikrai neturi gedimo pozymiu, jie – tiesiog prasti alus bet turintys dideli kapitala “makaronams ant ausu” (kaip mes kalbedavom gerokai seniau, dar prie sovietu Lietuvoj). Pavyzdziui tais laikais, kai Utenoj nauja bravora pastate chekai ir jie dar priziurejo alu ,veze vadeni is kalnu ir Baltija ,ispiltas (tycia)ant suolo prisiklijuodavo prie kelniu taip kad negaledavai atsistoti.Deja po 3 metu chekus musiskiai(sovietai) ishvare ir… Porteris (iskart) tapo Baltija o dar po triju m. Baltija tapo eiliniu alaliu O siandienines Baltijos nygd neimciau i burna-brudas.
    Bet as atsimenu tuos 3 metus kai Chekai atidare Utenoj “fabrikeli” … Deja tada buvo gudi sovietija… geri dalykai ten neislikdavo. Ir ta as suprantu … visi tais laikais voge viska. Bet kodel jie, musu pasididziavimo alaus daryklu alus neislieka geri dabar??? – man tas tikrai neaisku? Is ko mes vagiam dabar? Is saves gi nepavogsim, save tik apvogti patys galim…Alus juk irgi dalis (ir gana didele jei Krepsinis #1 ,Alus #2 religija LT) kulturos musu ir mes ja, visi cia paemus , pradedant nuo tu kur pardave daryklas kaip paleistuves uzsieniui , ir baigiant mumis, konsumeriais ,dar vis gerianciais ta parsidavusi, pasileidusi ir nuskurusi-nutampyta svytureli ar kalnapeli ar etc…

    Kad ponia neskiriat alaus rusiu- tas pagydoma.
    Kad jusu krautuvej -didelis pasirinkimas geru alu -tikrai sveikintina ir pagirtina.
    Kad vadinates Svyturio firmine -tas deja yra patologine, sunkiai gydoma liga… Nes jei (juk) zinote kuom uzsiima SH.vyturys , as jusu vietoj gerbciau alaus gerbejus , gurmanus ir myletojus ir tikrai nepasivadinciau SH***no alaus firmine.. Ai, ka as cia.. sus***tas emigrantas, svarstau. Jums gi ten viskas geriau matyti.. KMAN

  29. ponasniekas says:

    Dabar pažiūrėjau į žemėlapį, kurioje vietoje yra ši krautuvė. Pasirodo ji, jei neklystu (nesu pats klaipėdietis), yra buvusioje Švyturio “firminės” parduotuvės vietoje. Labai keistas sutapimas:). Atsimenu šią krautuvę, nes gerais iki Švyturio kolonizacijos laikais, su kiekvienu apsilankymu Klaipėdoje, tenai užsukdavau (ot tie geri laikai tada dar buvo Švyturio Originalusis). Beje, miela Ieva, Švyturio bravoro niekas nepeikia, jis dar vis mūsų širdyse, tikrai ten dirba daug puikių profesionalų ir išmanančių daugiau už mus savamokslius. Tačiau laiks nuo laiko paburnoja ant kapitalistų, kurie valdo tą bravorą, kuriems pinigas rūpi labiau, nei alaus kokybė (nevartojo čia žodžio “gerumo”:)).
    Tai va jei jau Jūs nesate priklausomi nuo Švyturio:), tai siūlyčiau į savo krautuves priimti ir tikro kaimiško lietuviško alaus. Siųlau jums tai, nes jei Jūs puoselėjate alaus kultūra, jums turi rūpėti ir lietuviško kaimo alaus tradicijos. Būtų labai liūdna, jei jos pražūtų nukonkuruotos didžiųjų bravorų ekspancijos. Taigi priglauskite į savo lentynas Palūniškio Senolių, Jovarų ir panašų alų. Jis tikrai kokybiškas alus ir net geras alus :)

  30. Dadis says:

    Vilniuje irgi yra to pačio tinklo parduotuvė-pilstykla:

    http://www.ogmiosmiestas.lt/lt/opm-parduotuves/interjero-aleja/gero-alaus-parduotuve?catalog=item&id=2&cid=214&p=1

    Beje, ponai alaus žinovai, paaiškinkit man, nežiniukui, kuo “Grimbergen” jau toks prastas? Kiek teko matyt šiame bloge, jis apibūdinamas kaip “vos vidutiniokas”, “prastokas”, “su dažikliais”, vienoj vietoj – net “lousy” (bjaurus, šlykštus). Klausiu todėl, kad man šitas prastas alus patinka, ypačiai “Blanche”.

  31. Domas says:

    Na Ramtyns tu čia tikra peklą užvirei…. ko gero daugiausiai komentarų per trumpiausią laiką sulaukęs post’as :)

  32. […] pats gerokai esu nustebęs. Manau kalčiausi čia, štai šito straipsnio komentarai… Kažkodėl nusprendžiau, kad ir aš turiu ką papasakot :-) Ar kas […]

  33. Tomson says:

    Mona galva švyturys galietom pradieti kuoki tai atgimėma, bo žemiau leistėis negu ka anėi y dabą nebgal, kai esi dugni yr kor atsispėrti. Reiktu pradieti nu kėta gala, bet kuoki anų reklama dabą atsysuk priš anus pačius, ponia iš krautuvis saka ka dėl skuoniaus neręk gynčitėis, aš pilną sutynku, bet visų pėrma tas skuonis tor būti, nuors kuoks tai. Memel brau(šiuoki tuoki išimtis) banziau gerti gal pėnkis sykius nu i ale posi ten tikra neneš, i anu balta jo, net nusipirkau balta ka sulyginti, unt blind testa nepasakyciau katras yr katras.Nu bet čė galieji papolti ka kuoki Danuti ar Biruti sumaiši kranus ir kuoki partij suaji už ton pati varda. Šep tai če normalu ka ana šnek tep kap ana tor šnekieti, bet aš galvuoju ka tėi mūsa pažnaibyma gal kažkap užsiprogramouti geraja lynkmi, bo visi gi supront ka anei jau kuoki 12 metu gyven vėin tik bovusis šlovies ir reklamas dieka, bet daba ta reklama atsisoka priš anus pačius, barų savininką kėnt dontis sukondėn publikas užgauliojimus dėl tuo gierala ir galvuo kap če pasielgus ar spjauti i tus grynusius, skiečius, soulus ir pradieti pėlstyti kažkon panašaus į alu ar da laukti kol visi tėi kur šaipuos emigrous ir čė paliks tikri gurmaną katrėi kažkap tai įvertėn tuo lageriaus gierala skuoninis savybis. Ka švyturys gal išvėrti normalu alu, aš net neabejuoju, tuo alaus kokybišku medžiagų ir normalaus brundėnima kaštus turietu atpėrkti reklamas nebuvėms, pati geriausi reklama kada Petras pasaka Juonou, a tu kaštavuoję ton nematyta ir negirdieta švyturi. Ir všysko nu tuos veitas galietom prasidieti visišką naus švyturiaus puslapis, tus gieralus galietu pėlstyti ir toliau, rynka pati paruodytu kas yr kas. Aišku kam induomus mona patarimą, bet vistėik:)
    Aš su dydeliu malonumu perskaičiau kon či Harlis raši, šventa teisybi, matuos ka žmuogus nu dūšias sudieji viskon, če tėi mūsa paburnuojimą nier piktybišką nukreipti priš švyturi, če gal daugiau tuoks ale neviltėis skunds tuščiam internata lungeliou, kap neturietu būti(paduori alaus darykla, katra galietom būti mūsa visų pasididžiavėms ritinti link prarajuos)
    Sorry už tarmi, ale tingiejau versti i televizini:)

  34. ramtyns says:

    Tik trūko atsitraukt nuo interneto porai dienų ir iškart pilna komentarų! Matosi, kad tema aktuali užkabinta.

    Ieva, matau tapote diskusijos centru. Taip pat matau, kiti komentavusieji jau jums pakankamai davė garo dėl silpniau argumentuotų pasisakymų, tokių kaip kalambūrinis truizmas esą visi alūs geri jei jie nesugedę. Toks posakis gal ir naudingas vadybininkams, norintiems be ilgų diskusijų prastumti bet kokią prekę. Deja, mums, alaus entuziastams, reikia kur kas daugiau.

    Teigiate, kad šiame bloge kritikuojame tik didžiuosius Lietuvos aludarius, o dar didesnius užsienio aukštiname. Tai netiesa, mes neatstovaujame jokių bravorų, mums šventų karvių nėra, kliūva ir užsienio ir Lietuvos, ir mažoms, ir didelėms darykloms, kai jos apleidžia amatą, arba tiesiog daro kliurkas.

    Visi bravorai yra skirtingi ir renkasi savo kelią laviruojant tarp amato, kokybės, pagarbos savo pirkėjui, konkurencinių ir komercinių praktikų. Šiais didėjančio betarpiškumo laikais tas praktikas labai sunku nuslėpti, ir nors ne visada turime visą informaciją, bet daug domimės, bendraujame, keliaujame, stipriai jaučiame tendencijas ir pokyčius tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje – prie viso to, patys laisvalaikiu praktikuojame aludarystės amatą.

    Mūsų kriterijai išlieka tie patys – kokybė, amatas, pasirinkimas, įvairovė, pagarba pirkėjuialaus ragautojui ir jo sveikatai, neiškraipyta informacija, garbinga konkurecija, alaus kultūros puoselėjimas – tai visada turi būti aukščiau greito pelno interesų. Kritikuojame ir kritikuosime visus, neišlaikiusius šio egzamino ar vėl ir vėl neišmokusius pamokų. Ypač klius tiems subjektams, kurie savo neproporcingą finansinę, politinę įtaką naudos alaus kultūrai niokoti.

    Šiaip ar taip, šio posto tikslas buvo pagirti kokybiškai padarytą parduotuvę ir Klaipėdai pristatytą plačiausią alaus pasirinkimą. Tai yra įdirbis alaus kultūros kėlimo linkme, tad linkiu jums Ieva, kuo geriausios sėkmės naujuose dirvonuose.

    Beje pasidomėjau kas ta jūsų minėta “Pasaulio alaus taryba”, ir nors tokios neradau, užtat radau World Beer Cup alaus stilių sarašuose “Dusseldorf-style Altbier” įvardijamą ir kaip “German-style brown ale”, vat į jo apibrėžimą Memel Brau gerai telpa – iššskyrus galbūt spalvą, kuri kiek man atmintis leidžia, yra labai šviesiai gintarinė, sakyčiau apie 7-8 SRM (pataisykite jei klystu). Tokiu atveju, Memel Brau tiktų ne į britiškų rudųjų elių skyrių (kur visai nepataiko), o į vokiškų elių/Altbier.

  35. ramtyns says:

    @Dadis – kvietinis Grimbergen Blanche man asmeniškai visai patinka – bet gal dėl to, kad Wit pasirinkimų apskritai turime labai mažai.

    Tuo tarpu G blonde ir dubbel, nors turi gana “prieinamą” skonį įpratusiems prie “kasdienio alaus”, nors dvelkteli uogom/vaisiais, tačiau man rodos gan plokščias ir neįdomus lyginant su kitais net Lietuvoje randamais belgiškais (pvz. Duvel, Affligem). Kažkodėl juose neaptinku išraiškingesnio belgiško charakterio, jie labiau primena vokiškus alus… šiaip ar taip, tai tikrai ne blogiausias, o dažniausiai gal ir geriausias pasirinkimas daugelyje Lietuvos barų.

  36. Ieva C. says:

    Na man vis dar gaila, kad mažai moterų šioje diskusijoje :) Čia tik šiaip pastebėjimas…

    Ir dėl Jūsų lyginamųjų alaus rūšių.

    Visų pirma, Jūs patys pripažįstate, kad alaus pasaulyje egzistuoja alaus stiliai, alaus kraštai (Belgija, Vokietija, Angilja, ir tt). Tačiau kažkodėl lyginate lietuvišką alų su belgišku (kurie ir visiškai skirtingi ir kitaip negali būti!), dievinate karčiuosius, vaisiškuosius angliškus didžiųjų daryklų Ale tipo alus ir nemėgstate/ nekenčiate (?) “skonio neturinčio” lietuviškų didžiųjų daryklų alaus. Aš dažnai lyginu alaus pasaulį su vyno, nes vyndarių atstovai padarė labai didelį darbą ir parodė visiems gėrimams puikų pavyzdį – šiandien nors šiek tiek išmananatis lietuvis apie vyną, nelygyna Čilės regiono vyndarių darbo su Italijos ar Prancūzijos, o juolabiau su išraiškingaisiais Gruzijos vynais (čia panašiai kaip aluje Belgija:). Jie niekuomet nelygina Pinot vynuogių veislės vyno su vynu, kuri subrandintas iš Chardonnay vynuogių. Taip, jie lygina vienodos vynuogių veislės, vienodo brandinimo laiko vynus iš to pačio ir /ar skirtingų regionų. Bet netgi lyginadami juos, jie neneaudoja žodžio blogas (nebent yra pašalinių kvapų ar skonių, kurie yra vyno gedimo požymiai). Jie renkasi skonį, emociją, pagal tai ką mėgsta, kaip jaučiasi, ką ruošiasi valgyti. Tai yra tikrojo vyno kultūra, kuri yra puikus pavyzdys visų kitų gėrimų mėgėjams ir vertintojams.

    Visų antra, su tais alaus stiliais, kurie mums visiems norintiems geriau pažinti alų yra didelis galvos skausmas. Man tikrai keistas Jūsų noras patiems nustatyti MemelBrau alaus stilių remiantis savo bendrinėmis žiniomis apie šį alų. Mes neturėtume patys nustatinėti alaus stiliaus, jei mes nežinome alaus receptūros, gamybos būdo, o iš etiketėje parašytos bendrinės informacijos išskaityti to neįmanoma! Ir labai gaila! Čia visiems aludariams reikėtų to pasimokyti iš vyno, viskio butelių etikečių.

    Ir galiausiai, viesiems šio blogo rašytojams ir skaitytojams noriu palinkėti išmokti “obuolį lyginti su obuoliu”. Diskutuoti, rašyti, pasakoti, mylėti “farm ale” alų, jei nemėgstate, negerkite lietuviškų lagerių (tegul juos geria, tie kas mėgsta;), tik pakeiskite savo pasakojimo ir nuomonės išreiškimo toną. Tada manau visi kartu tikrai daug daugiau prisidėsime prie alaus kultūros vystymo mūsuose ☺

  37. Paulius says:

    Mieloji, nieks nelygina Švyturio su Belgija… Dabar kai jau susigalvojot savo gėrimam stilius galima aklai padegustuoti, pvz Švyturio ir Paulaner hefeweizenus. Rezultatas aiškus.
    Nieko kaip ir nebelieka tik primesti visokių vaisių ar daržovių į gatavą alų, kas jau mūsų baruose tapo tradicija. Tikra kultūra. Belieka prisigerti…
    Ieva, jums ir kolektyvui, linkiu nustoti tuščiažodžiauti, būti sąžiningiems ir atviriems.

  38. Artis says:

    Gerb. Ieva, ką Jūs vadinate lietuvišku alumi? Ir ar jo galimą pas Jus įsigyti?

  39. ponasniekas says:

    Ponia Ieva, kartais vis saubejoju, jog mums čia vieniem taip atrodo, jog Švyturio alus nebegeriamas. Taigi nutariau pažiūrėti kaip vertina jį alaus turistai.
    Taigi žiūrim Švyturio puošmena Ekstra Draught.
    Įvertinimai 12 iš 100.
    Komentarai :
    Amerikietis iš Teksaso:
    “A nasty finish. One of the worst beers I’ve had in recent memory. ”
    Norvegas:
    “Thin beer. Boring beer. ”
    Čekas:
    “pretty hoppy taste, pale yellow color, small head. not good.”

    Amerikietis va net metalo natų skonyje užrado:
    ” Skunk and green apple nose. Taste is rather sweet, no bitterness, sugar and apple cider, metallic notes. ”

    ir t.t.

    O lenkui patiko :
    fajna butelka, piwo lekkie łatwo wchodzi ale ma niezbyt głęboki smak i za dużo słodkich nut. a przy tym jest torchę kwaśne a nie za bardzo można wyczuć typowo piwną goryczkę. W każdym razie kupię je chyba jeszcze raz jak będę na Litwie

    Šaltinis:
    http://www.ratebeer.com/beer/svyturys-ekstra-draught/58365/1/1/

  40. audryla says:

    Sveika sugrįžus, ponia Ieva!!!
    Visų pirma mes nelyginam, o vertinam. O jei jau lyginam tai to pačio stiliaus alus ir jau tikrai niekda nekils noras lagerio lygint su eliu ar atvirkščiai, o jau tuo labiau su vynu…
    Patys verdam ir beje tuos pačius lagerius. Kai kurių namuose virtų lagerių galėtų pavydėt bet kuri darykla. Be to, priešingai nei ŠUA, neslepiam jei alus gaunasi birzgalas. Visiem pasitaiko klaidų, tik vieni reaguoja ir mokosi iš jų (nors beje geriau mokytis iš kito klaidų), o kiti metų metais jas kartoja. Ir man tikrai dėl to labai gaila…

  41. runce says:

    Gal kažkiek palaikysiu Ievą, lietuviškų daryklų, tiek ir ŠUA, dalis alaus yra visai neblogi pilsneriai, kuriais galima pasimėgauti. kitąvertus, kai užsimerkęs vos atskiri tipo BOCK stiliaus alų nuo pilsnerio, tai nėra gerai. tokių pavyzdžių ne vienas. ir kai reikia kritikos, mes (namudariai) tikrai jos negailėsim, daugelis duos net perdaug, bet patariu tuo naudotis ir džiaugtis

  42. Ciobiskis says:

    Na, RateBeer tai gal ne alaus turistai :), o žinomai alaus gurmanai :) ten pavertina, bo kokie Heineken ar Carlsberg ten net 10 iš 100 nesurenka. O jei laikyti, kad jei 15 iš 100 ant ratebeer jau “alus nebegeriamas” tai visi Baltika, Koff, Saku, Aldaris, Lidskoe, Tyskie, Becks irgi būtų nebegeriami. Ir “geriami” niekad nebuvo :) Iš euro lagerių berods tik Warsteiner turi 25 iš 100, na aišku būna išimčių pvz Budvar turi 71 iš 100, bet čia gali būti kaip “ideologinis Budweiser priešas” jis biškį pakeltais balais, nors šiaip geras kokybės pavyzdys.

  43. Ciobiskis says:

    Lagerio kokybės dideliame fabrike.

  44. ramtyns says:

    @Ieva
    Pritariu, moterų norėtųsi diskusijose norėtųsi daugiau, bet džiaugiamės nors tomis keliomis:)

    Įdomiai iškėlėte vyno scenos pavyzdį. Išties Lietuvoje vynininkai smarkiai pažengė. Iš jų galima daug ko pasimokyti, tačiau nėra reikalo kopijuoti.

    Man patinka, kad alaus kultūra labiau prieinama (kad ir kainos požiūriu), demokratiška, bei mažiau elitinė/snobiška nei vyno. Tipinis vynas daromas tik iš vynuogių, ingridientų galimybės ribotos, nors daugybė delikačių skirtumų įtakoja galutinį rezultatą. O kur dar griežti apribojamai standartų, geografinių nuorodų – viso to pasekoje susiklosčiusios ir atitinkamos vertinimo tradicijos.

    Žinoma kad alus ne vynas:) Alui – senesniam gėrimui – nereikia lygiuotis, jam galioja kitokios taisyklės. Alus turi platesnes skonines galimybės, ingridientų ir atitinkamai, skonių gama yra nepalyginamai platesnė. Taip pat tarkime yra įprasta skirtingose šalyse gaminti kitoms šalims tipiškus alus, ir juos ne tik kad galima, bet praktiškai neišvengiama lyginti ir su originalios kilmės, ir kitų šalių to stiliaus egzemplioriais.

    Pats mėgstu paragauti vyno, esu apsilankęs keliolikoje vynuogynų/vyno daryklų. Žinau, kad net ir vertinant vyną, šalia jūsų paminėtų charakteristikų tikrai nėra vengiama vertinti ir “geresnis” ar “blogesnis”, rinkti “geriausius” ir girtis titulais. Ir ten tarkime stalo vyno nelabai kas lygina su aukštos klasės vynais, kurie dažniausiai kuriami patyrusių amatininkų-vyndarių ar šeimų nedidelėse daryklose, su ypatingu pasišventimu ir priežiūra, ir tokiu būdu turi galimybę sukurti tas išskirtines kokybes (jau esame publikavę Tim Webb straipsnį – beje, prieš tai gavę iš jo sutikimą – kodėl įmonės dydis svarbu rezultatams). Galima eiti ir toliau, kalbėti apie ingridientų ekologiškumą, sulfitų ar kitų priedų naudojimą/nenaudojimą ir t.t.

    Čia aš tada paplėtosiu jūsų pradėtą analogiją. Vyno parduotuvėse yra apatinės lentynos, kur yra sudedamas prastesnis, neišskirtinis savo ypatybėmis vynas. Deja, kol kas didžiuma Lietuvos didžiųjų daryklų alaus (išskyrus keletą išimčių) tiktų tik į tokias lentynas. Kai kurių mažųjų daryklų – taip pat. Žinoma, tai galiu teigti tik iš savo patirties, tačiau pakankamai atsakingai – išties mėgstu gerus lagerius/pilsnerius, ir esu ragavęs daugybę puikesnių ar prastesnių jų egzempliorių nuo Vokietijos iki Čekijos, nuo JAV iki Lietuvos.

    Ir aš netgi manau kad jūs tikite, tuo ką sakote. Tačiau ir toliau manysiu, kad jūsų argumentuotę neišvengiamai įtakoja lojalumas savo buvusiai darbovietei, nors ir bandote atsiriboti esą ji “nieko bendro neturinti su dabartine mano veikla.” Dirbote ten vadovaujamą darbą, galbūt ir dabar jūsų parduotuvėms, kaip ir daugumai šios daryklos “pakinkytų” Lietuvos mažmenos verslininkų, reikia atidirbti “marketinginius”. Ne šiaip sau gamyklos parduotuvėse puikuojasi tik Švyturio logo, kaip ir parduotuvės web svetainėje – kurios domeno užsakovas lyg tyčia, kaip rodo WHOIS DB, tas pats juridinis vienetas – UAB ŠUA. Jūsų vengimas atsakyti tiesiai į nepatogius klausimus taip pat neuždirba reputacijos pliusų.

    Šiaip ar taip, iš dalies pritariu kai kurioms jūsų išreikštoms mintims. Tobulumui ribų nėra, ir išties mūsų apžvalgose turėtų būti daugiau argumentuotės, skonių ir stilių aptarimų. Bet pykite nepykite, į vatą nevyniosime:)

  45. ruginis says:

    nu ir užsukai čia temą Ramtyns…
    prisidėsiu ir aš prie pagyrų p.Ievai už geros alaus krautuvės atidarymą, o dėl Švyturio tai akivaizdus pavyzdys kas gaunais kai vadybinykai – premijų ir viršpelnių gaudytojai bravore ima viršų prieš tikruosius alaus virimo profesionalus.. Vien ko vertas SUA vadybinykų vado pasisakymas spaudoje:
    “Nemėgstu angliško elio ir amerikietiško alaus – pastarieji, manau, neturi skonio ir “charakterio” –
    http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/lietuviskas-alus-kainuoja-milijonus-ir-atsiperka-negreitai-276763
    turbūt suvokti reiktų sekančiai – šimtams elio bravorų su šimtametėmis tradicijoms ar naujiems bravorams Britanijoj ir JAV elio skonis anei charakteris niekaip nesigaun o mūsų Švyturio aluj gaunas…
    Manau dabartinės Švyturio alaus kokybės neišgelbės nauji reklaminiai triukai ar statymas į lentynas šalia belgiškų vokiškų angliškų alų, reik rimtai susirūpint turiniu buteliuose, vienintelis kelias

  46. lina says:

    va tas snobizmas alaus “ekspertų” kaip tik ir erzina – jeigu jau tau patinka ŠUA alus, tai tik nosį surauks ir užuojauta pareikš… o man patinka, ir vyrui patinka. nors ragaujam tikrai visokių – ir Vilniaus, ir iš Alyno visokių ir pan. bet grįžtam prie to pačio.

  47. ponasniekas says:

    Gerbiama Lina, jei Jūs manote, kad kiekvienas kas teigia, jog Švyturio alus prastas yra snobas, tai baisiai klystate. Pažiūrėkite ką kalba visa Lietuva:) Užtenka paskaityti Delfi komentarus prie kiekvieno straipsnio apie alų ir Jūs pamatysite tautos nuomone apie didžiųjų alaus daryklų produkcijos kokybė. Štai jum pavyzdys:)

    http://verslas.delfi.lt/business/aludariai-lietuviskas-alus-netrukus-brangs-iki-penktadalio.d?id=52438503&com=1

  48. lina says:

    delfio komentatoriai – ne visa Lietuva. Ir labai gerai, nes prie kai kurių straipsnių komenatrus pasiskaičius, nesinori daugiau nė to puslapio atsidaryti arba šiaip liūdna pasidaro – negi tai atspindys mūsų Lietuvos. kita vertus, skonis yra subjektyvus dalykas, o vartotojas kiekvienas sau “balsuoja” už produktą jį pirkdamas ir gerdamas, arba nepirkdamas ir negerdams. ar tai būtų Švyturys, ar kitas alus, ar kokia kita prekė. niekas juk per prievartą nebruka

  49. ramtyns says:

    Lina, sutinku dėl Delfi, tačiau ne visai supratau, ką jūs norėjote pasakyti vėl išmesdama atseit nepamušamą subjektyvumo kortą. Žinoma, kad mes subjektyvūs, ir be abejonės mums rūpi ir įdomu kitų subjektyvios patirtys ir nuomonės.

    Ar norite pasakyti, kad “vartotojas” turi teisę balsuoti tik pirkdamas arba ne? Šiandien to tikrai neužtenka. Esu tikras kad kaip tik jis turi daugiau balsuoti ir dalintis su kitais, mokydamasis ragauti, vertinti, diskutuoti, aptarinėti ir kultūringai išreikšti savo subjektyvias numones bei gindamas savo teisę į skonį ir kokybę. Tą darome ir mes patys, ir kitus skatiname.

    Dėl “nebruka”, priešingai – būtent didžiųjų daryklų produkcija mums yra ne tik brukama, bet neretai dar ir nesąžininga konkurencija, dempingu ir kitom priemonėm radikaliai apribojamos mūsų pasirinkimo galimybes (pvz. jau minėtų “marketinginių” atveju, kuriais barų savininkai priverčiami atsisakyti pasiūlos įvairovės).

  50. ponasniekas says:

    Lina, Delfio komentarus aš pateikiau kaip priešpriešą jūsų įvardintam snobizmui. Manau, daugeliui čia būtų visiškai nusispjaut kokį alų Švyturys verda, jei ne brutalus Švyturio marketingas. Kai Švyturys sumenkina Lietuvą iki Švyturio šalies, kai savo stipraus alaus reklamai ikiša vienuolius (nuo kada Švyturys turi sąsajų su vienuolynais), o vat neseniai užtikau dar vieną šedevrą – ant baro iškaba “Švyturys” alaus kultūros ambasada.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *