Kai draugai parveža lauktuvių alaus, priimame šią dovaną su dideliu džiaugsmu. Viena iš paskutinių tokių dovanų atnešė keletą  Slovakijos, Ukrainos ir Estijos pavyzdžių – ačiū Giedriui!

Labai apsidžiaugiau būtent estišku alumi, nes štai ką nesenai buvau radęs viename Verslo Žinių straipsnyje:

Įdomu ir tai, kad Saremos moterys nuo seno dirbo žemę, tad nuotakos buvo pasirenkamos pagal stambias kojas – moteris turėjo tvirtai stovėti ant žemės. Vyrai nuolat būdavo jūroje, o grįžę į krantą leido laiką karčiamose gerdami tamsų alų ir pasakodami istorijas. Apie tamsų Saremos alų sakoma: jo lašeliui užtiškus ant drabužio, tuoj pat atsirasdavusi skylė.

Puls Marzen

Su šio butelio atidarymo pokštelėjimu išgirstu ir komentarą, kad bet kas Estijoje, šiek tiek vertinantis kokybišką alų, paklaustas, kokio geriausia parvežti lauktuvių, nedvejodamas atsakys – Puls. Pasak European Beer Guide, tai nepriklausoma Piarnu gamykla, buvusi Pärnu õlletehas. Matomai, 2003 ir 2004 metais daryklai buvo ypač sunkūs metai, bet dabar su nauju pavadinimu ir planais statyti naują daryklą Piarnu pakraštyje, jai sekasi kur kas geriau.

Pirmąjį ir paragavome jų Marzen, kuris liejosi šiek tiek tamsesne nei įprasta, rusva gintarine spalva (patikrinom – ant stalo užtiškęs alus skylės nepradegino. Bet tai čia ne Saaremos bravoras). Lengva puta ir toks pat lengvai salyklinis aromatas. Skonis šiek tiek salstelėjęs, vėl nestipraus salyklo, malonu, kai jis neužmušinėjamas angliarūgšte. Stiprumas – 5.4%, užsisakyčiau dar.

Puls Tume Kirsiõlu

Tamsusis Vyšninis – tad vyšnios ir jaučiasi, nelabai kas daugiau. Uogos labiau salsvos nei rūgštos, tačiau ne visiškai užgožia lengvą apynių karstelėjimą. Spalva tamsiai ruda-gintarinė, stiprumas 4.6%. Su Kipru nutarėme, kad gerti galima, atšaldytas, karštą dieną butelaitis sueis kaip desertinis aperityvas, bet ne daugiau.

Estiškų alaus daryklų sąrašas ir asortimentas – Beers of Estonia.

Zlatý Bažant Tmavy 11.5 %

“Auksinio Fazano Tamsus” – tradicinis Slovakiškas juodas alus, stiprumas 4.5%. Spalva – tamsi raudona, puta šviesiai ruda. Pirmas skonis – gerai paskrudinto salyklo ir duonos, pamažu pranykstantis ir burnoje paliekantis man neįprastą, šiek tiek primenantį sachariną, saldumą ir kiek malonesnę skrudinto salyklo “uodegą”. Berods, pirmą kartą ragavau slovakiško juodo, deja, lyginant su čekiškais, šis manes neįkvėpė.

Lvivske Porter / Lwowskie Porter Dark

Ukrainietiškas Lvovo bravoro (įkurto 1715) virtas porteris, keistai orientuotas į Lenkišką rinką. Visi užrašai ant etiketės – lenkiški. Šį alų ragavome dviese su Aldžiu, ir nuomonės išsiskyrė – Aldis šiame butelyje nerado nieko įdomaus, tuo tarpu aš buvau pamalonintas deginto ir skrudinto salyklo natų – ko deja, nesulauksi nė iš vieno lietuviško porterio.  Taip pat radau minkštą ir saldų apynių aromatą. Žinoma, šis malonumas atsiėjo atitinkamą kiekį saldumo ir tirštumo (kietųjų medžiagų čia net 20%, stiprumas – 8%). Spalva – tamsiai ruda/juoda.

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

16 Responses to Ragaujam dovanas – iš Rytų Europos

  1. kontekstas says:

    Skamba neblogai, tačiau, kaip supratau tik marzen pasirodė esąs vertas didesnio dėmesio?

    Ir kur fotkės alaus įpilto įtaurę? Kaip dabar žinot, kad spalvas degustatorius skiria? :))

  2. marsav says:

    Marzen ir Lvovo porteris.

    Reaguodamas į kritiką, įkeliu ir keletą fotkių – tiesa, spalva ten nelabai matosi:) Gal ir gerai, nes ragavimo rezultatų neužsirašinėjau, taip iš atminties surašiau.

    Taip pat tikiuosi, skaitytojai atleis už alų, pilstomą į vyno taures – pilstomas buvo tas Pulm vyšninis, kurį ne be reikalo ir pavadinau aperityvu…

  3. kontekstas says:

    Na tos vyno taurės, tai beveik kaip belgiški bokaliukai, tai manau atleisim :)

  4. ciobiskis says:

    Gal Marzen greičiau tai Dunkel artima (tamsaus lagerio) kategorija? Oi laukiam laukiam, mes publikacijos apie alaus stilius laukiam…

  5. marsav says:

    Jonai, Marzen ir yra (vokiškas) lagerio porūšis, bent pagal Wiki apibrėžimą tai yra ‘tradicinis šviesus lageris’ – tačiau jis gali būt įvairių spalvų – nuo šviesaus iki tamsiai rudo.

    Dunkeliai gaminami, panaudojant Miuncheno salyklus (Munich malts). Dunkeliai gali būt lageriai, bet kad būtų painiau, dunkelis dar gali būti gaminamas ir iš kviečių (tada turėsim atskirą porūšį Dunkel-Weizen).

  6. kontekstas says:

    Jau greit greit bus ta publikacija, galesit toliau diskutuot :)

    Jau kalbejau cia kuriam komentare, kad marzen marzenui nelygu, vokietijoj – jis tamsus gintarinis, austrijos -sviesus auksinis.

  7. RM says:

    joooo.. Puls – tikrai smagus ir idomus alus… kaip ir latvishkas Bruveris… duoda lietuviams i kaulus visais budais

  8. ciobiskis says:

    Nu, jo, koks tau Marzen yra “tradicinis šviesus lageris”… Marzen yra iš visko, kas būdavo likę kovo mėnesį išverdamas stipresnis alus. Ir aš įtariu, kad jo receptai senesni nei buvo buvo išrastas lageris….

    Lietuvoje konkrečiai Švyturio Baltijos receptas laikomas artimu Marzen. Va kaip apibūdinama “Švyturio Baltija” – cituoju: “„Baltijos“ – 6% stiprumo tamsaus gintaro spalvos alus, pasižymintis ypač tvirta puta. Šis sodraus, saldoko, burnoje ilgai išliekančio karamelės skonio alus pagamintas iš salyklo, karamelinio salyklo, apynių, alaus mielių ir gėlo vandens” – t.y. ar ne panašu, ką tu rašai apie Parnu Marzen…

    Dunkelis irgi savo ruožtu negali būti gaminamas vien iš kviečių salyklo, nes Miuncheno salyklas kaip aš suprantu nėra kvietinis salyklas. Dunkel-Weizen yra iš kviečių ir miežių (tamsaus, karamelinio) salyklų mišinio.

    Tai primena, kad radau dar įdomios medžiagos kur istoriškai ėjo kviečių ir miežių salyklo naudojimo riba šiuose kraštuose… Kada nors išversiu…

  9. marsav says:

    Gerai, aš netiksliai išverčiau, “traditional pale lager” reiktų versti kaip “blyškus”, o ne “šviesus.” Skirtumas atrodytų nedidelis, bet… Jei prisiminsime anglišką tradiciją, tai “pale” (blyškus) visai nereiškia “šviesus”. “Pale ale” pavadinimas Anglijoje buvo naudojamas, kad atskirti visus kitus elius nuo juodų tirštų stautų ir porterių. “Pale ale” spalva galėjo būti ir labai šviesi, ir tamsiai ruda. Šiais laikais jie dažniau vadinami sinonimu tapusiu “bitter”, bet retkarčiais dar galima rasti vadinamų ir senuoju vardu.

    Turiu R. Daniels knygą “Designing great beers”, kuri yra gana išsami mokslinė alaus istorijos ir gamybos studija. Joje yra didelis skyrius “Vienna, Marzen and Octoberfest”, kuriame be detalios šių alaus rūšių istorijos ir gamybos analizės, aptariamas ir pavadinimą, minimi paplitę trumpinys VMO bei bendresnis pavadinimas “amber lagers.”

    Kalbant apie Marzen, tas pats autorius pažymi, kad tiksliai šio alaus išradimo datos rasti neišeina, nes jau nuo seno, prieš daug amžių, neegzistuojant vėsinimo įrangai (o apatinės fermentacijos alaus gamybai reikalinga vėsi temperatūra), vasarai kovą būdavo pagaminama daugiau alaus, ir stipresnio – nes stipresnis ilgiau laikosi. Nebūtinai iš “visko kas likę”. Pirmąkart rašytiniame šaltinyje Marzenbier minimas Vienoje 1732 metais, Miunchene – kelis dešimtmečius vėliau.

    Per tą laiką pati receptūra, kaip ir technologija, žymiai keitėsi, minėtoje knygoje yra surinkta tų pokyčių grafikai ir tt. Ten matosi, kaip Marzen alaus stiprumas, ir kitos charakteristikos, laikui bėgant, keičiasi. Vienas iš būtinų dalykų tradiciniam Marzen alui gaminti yra specialiu būdu krosnyje džiovintas salyklas – Marzen (Munich) salyklo džiovinimas baigiamas aukštesnėje temperatūroje nei lagerio salyklas, kas žymiai įtakoja galutinį skonį.

    Association of Brewers pateikia tokias Marzen charakteristikas:
    O.G: 1052-164
    Apynių kvapas/skonis: silpnas
    Spalva, CRM: 7-14
    ABV: 4.8-6.5
    Other: malty sweet, toasted malt aroma and flavor

    Kalbant apie “Švyturio Baltiją”, taip, jo kai kurios charakteristikos panašios į Marzen. Būtų įdomu sužinoti, kokį salyklą jie naudoja. Nepatvirtintais duomenimis, Švyturio gamykloje skoniai išgaunami, į galutinę misą skiedimo vandeniu metu tiesiog įmaišant kvapiklių, skoniklių ir dažiklių. Jei tai tiesa, apie jokį tikrą Marzen šnekėti negalime, geriausiu atveju – apie jo imitaciją.

  10. ciobiskis says:

    Supratau… kad Marzen ir lagerius (dabar) vienija apatinė fermentacija… Siūlau tadais pale ale ir biterių čia tada nevelti, nes ten žemutinė fermentacija… Bet kokiu atveju toliau laukiam laukiam straipsnio apie alaus stilius :)

    Kas dėl “Švyturio Baltijos” tai yra visasąjunginiu tapęs receptas, sukurtas 60-aisiais, tai aš labai abejoju, kad tuometiniame aludarystės raidos etape vykdavo kažkokie paminėti procesai, na bet kas dabar vyksta Klaipėdos (ar Utenos atominėje?) darykloje, kitas nepatvirtintas klausimas…

  11. kontekstas says:

    Gerą diskusiją čia užvėlėt :)

    Marzen ir yra lageris, jei jau taip kategoriškai skirstyt. Va tuoj atsidarysiu įkvėpimo butelaitį ir užbaigsiu apie tuos stilius :)

  12. marsav says:

    Būtent, ką aš ir bandžiau Jonui paaiškint:) Lageriai būtų bendresnė kategorija, Viena, Marzen, Octoberfest, Dunkel, Helle ir kt. – detalesni porūšiai.

  13. ciobiskis says:

    Taip, jei lageris = [visas] žemutinės fermentacijos alus. Bet marzen tai tikrai nelygu “tradicinis šviesus” ar “tradicinis blyškus”, nes aš tradicinį šviesų lagerį suprantu kaip Pilzene o veliau Bavarijoje XIX a. pradėtą gaminti… nevermind… :) Laukiam laukiam straipsniaus, nes jis vis nepasirodo.

    Nes man iškilo sekantis labai įdomus klausimas – o porteris kaipo toks, tai aukštutinės ar žemutinės fermentacijos alus?

  14. mart says:

    Matai, tavo supratimas, kas yra Marzen, gali būt subjektyvus, tuo tarpu bandydami apvienyti alus į kategorijas, žmonės kreipė dėmesį ne tik į spalvą, bet ir istorijos, gamybos, kilmės ir t.t. aspektus. Tada gali paaiškėt, kad tiek Pilzenas, tiek Marzenas yra šviesūs arba blyškūs lageriai:)

  15. mart says:

    Porteris, stoutas, kaip ir kiti tradiciniai britiški eliai, yra viršutinės fermentacijos.

  16. ciobiskis says:

    Taip, išskyrus… Baltijos porterį…. Kuris yra apatinės fermentacijos, todėl irgi matyt yra plačiąja prasme lageris , tik jau matyt visai nebe šviesus…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *