Iš Vilniaus salyklininkų cecho istorijos (II). Per Šventą Mikalojų.

Artėja Šventas Mikalojus – ne tik vaikų šventė ar Advento pradžia. Pasibaigus darbams, senovėje tai buvo ir svarbi administracinė data, ką ir sužinome iš Vilniaus salyklininkų cecho istorijos tęsinio. Šį kartą – 1699 metų kovo 9 dieną Varšuvoje karaliaus Augusto II-ojo Sakso išleistas dokumentas, kuriame jis savo ir savo protėvių vardu dar kartą patvirtina Vilniaus salyklininkų statuto straipsnius. Šį kartą – apie garbingumą, cechų valdžios rinkimą tais laikais, finansų auditą ir kontrolę,  bei cecho susirinkimų pravedimo užtikrinimą  (t’sakant).

Pirmas punktas. Salyklininkų cecho broliai Romos tikėjimo gerieji, dievobaimingieji žmonės kiekvienais metais prie [cecho] skrynios per Šventą Mikalojų susirinkę turės iš dvylikos tarp savęs pasirinktų kandidatų du vyresniuosius [seniūnus] išrinkti. Ir vardan geresnės ir ramesnės tvarkos ne [prasčiokų] minia savo šūksniais ir sumaištimi, o tik šešiasdešimt ir ne daugiau garbingų vyrų turi rinkti vyresniuosius. Tie vyrai rinkimams iškelti turi būti nusipelnę cechui, žinomi visuomenėje ir niekuo neįtariami. Ir taip išrinkti vyresnieji užsės pirmąsias vietas, ir galią bei valdžią turės, reikalus cechui reikalingus tam paskirtame name ir per susirinkimus tvarkys su pritarimu visų savo brolių, ir visais atvejais bendram ir cecho reikalui, o ne brolių nenaudai ar magistrato nepritarimui turės daryti. <…>

Trečias punktas. Antrą dieną po Švento Mikalojaus naujai išrinkti [cecho] vyresnieji Rotušėje priesaiką turės duoti; o kai baigs vyresniojo [seniūno] pareigas eiti prieš brolių skirtus atstovus už pajamas ir išlaidas atsiskaityti ir tvarkingai registro įrašus su brolių inventoriumi surašyti, ir skrynelę bei raktus į rankas naujiems metų vyresniesiems [seniūnams] atiduoti.

Ketvirtas punktas. Cecho skrynelė privilegijoms, žinioms, registrams ir bendroms lėšoms laikyti tik viena gali būti, ir privalo būti miesto jurisdikcijoje [Rotušėje] saugoma; o abu cecho seniūnai į ją atskirus raktus turi turėti, taip kad vienas be kito valios ir žinios brolių jos atidaryti nedrįstų. Jei kuris nors vienas iš seniūnų į kelionę turėtų išvykti, turi savo kolegai pranešti, kad su jo žinia kitam cecho broliui raktas būtų patikėtas ir kad [pavaduotojas] jo vietą per susirinkimus kol bus išvykęs užsėstų.
<…>

Šeštas punktas. Susirinkimai [cecho] ten, kur brolių skrynia saugoma, blaiviai jokiu būdu ne girtai, be keiksmų ir įžeidžiančių žodžių bus rengiami, o kas [pažeis susitarimą] nesiplūsti bus ketvirčiu svaro vaško brolių žvakėms baudžiamas. Per susirinkimus šiuos kiekvienas iš brolių atvykdamas po du grašius į [bendrą] skrynelę duoti privalo. O jei koks brolis be tinkamos priežasties ir apie save vyresniajam nepranešęs neatvyktų, tai baudą keturių grašių [mokėti turėtų], o jei [apie susirinkimą] pamirštų, du grašius turės sumokėti.
<…>

Keturioliktas punktas. Jei brolis mažai garbingas būtų, nei miestui pasitarnavęs, ir priesaikos vengiantis, o ypač [dėl nusižengimų] įtariamas būtų, toks vietos salyklininkų ceche neturės.

* * *

The original documents (Acts) by Vilnius Maltster Guild from 17th century republished in our blog show an interesting historical case of brewers self-goverment rites, management of common finances and Code of Practise. The Maltster Guild was electing its Seniors on St. Nicholas Day (December 6th).