Derlius vis nesibaigia

Buvo labai įdomu virti pirmąjį Harvest Ale eksperimentą (su pusiau laukiniais apyniais), tačiau jam visgi pritrūko kartumo. Prieš mėnesį nurinkus pilnus krepšius savo augintų apynių, kaip nepabandyti su jais? Tamsiam eliui priraškiau beveik kilogramą šviežių lietuviškų Fredos Tauriųjų ir ukrainietiškų Aromat Polessja. Kol šviežios abiejų šių veislių spurgos turi panašų, tiesiog tirštą aromatą – česnakų, gėlių, pušų ir razinų. Prie jų turėtų derėti šiek tiek melasos…

Po mėnesio pramušu kegą ir nuimu prabą:

Alus tamsiai rudai raudonas, puta nežmoniška – užima pusę bokalo, kapučino spalvos, kreminė ir stangri, beveik kaip zefyras! Labai stiprus, ryškus apynių aromatas, iš jų išnyra juodųjų serbentų džemo ir net rožių (WTF? gal čia melasa) atspalviai. Aromatas žada uogienę, gurkštelėjus pasijunta skonio sodrumas ir alaus kūnas, apynių kartumas – ne iškart. Jis išnyra po trumpo momento, stiprėja ir visu stiprumu užgula gomurį, kur ir pasilieka – ilgam. Net praėjus keletui minučių, kartumas dar tęsiasi, tačiau jis “neužlinksta”, neperlenkia lazdos.

Tiesą sakant, puta praktiškai nedingsta iki bokalas ištuštėja. Praktiškai galima pjaustyti ir valgyti šakute.

Reziumė – puikiai vykęs alus, primenantis kiek ekstremalų stipriai apyniuoto amerikietiško IPA ir britiško mild’o  hibridą. American Indian Brown Mild? Nedidelio stiprumo (4.6%), iki porterio jis netraukia. O beje panašus, ne toks kartus Baltic Porter – gera idėja!

‘Škias, bus daugiau.

– – –

Another day another brew, this time it’s a Harves Ale made with fresh home-grown hops – Lithuanian Fredos Taurieji and Ukrainian Aromat Polessja cultivars. When fresh they have a raisiny, garlic-ish, piney smell. I add almost a bucketfull of them fresh to a 5 galon of dark wort, some dark molasses and as a result I receive a fantastic, dark 4.6% ale with huge stiff head and powerful flavour of blackcurrent jam, roses and striking bitterness which reminds me American IPAs but wit the colour and body of British Milds.