Foto: BrewDog
Škotų Fraserburgh miesto alaus darykla BrewDog išleido 41% alc. vol. stiprumo alų – ir susigrąžino stipriausio pasaulyje alaus gamintojo titulą iš vokiečių daryklos Schorschbrau (jų Schorschbock buvo 40% ir aplenkė tų pačių BrewDog pernai metų rekordinį alų Tactical Nuclear Penguin – 32% alc. vol.) Naujojo alaus pavadinimas “Sink the Bismarck” referuoja į W. Churchil įsakymą paskandinti galingiausią antrojo pasaulinio hitlerinį karo laivą Bismarck.
Pasak BrewDog, šis Quadruple IPA (keturgubas Indian Pale Ale) pagamintas su keturgubai daugiau apynių ir sustiprinus keturgubu šaldymo procesu. Kadangi natūraliai alus gali išsifermentuoti tik iki keliolikos procentų alkoholio, toliau naudojama senai žinoma “eis-bock” technologija, iš alaus vandenį pašalinant sušaldžius jį į ledą.
Pasaulio alaus mėgėjai jau ginčijasi, ar tokio stiprumo alūs – dar alūs. “Beer Advocate” oponuoja, kad šis gėrimas gaminamas iš natūralių alaus medžiagų – salyklo, apynių ir mielių, jam gaminti naudojama tradicinė “eis-bock” technologija, todėl nėra priežasčių jo išstumti iš alaus kategorijos lentynų. Šiuo metu D. Britanijoje kilęs didelis susirūpinimas plintančių girtuokliavimu, tad Alcohol Focus Scotland ir kai kurios kitos institucijos kritikuoja šiuos BrewDog žingsnius. Tačiau darykla pabrėžia, kad tiek šiuo tiek kitais alumis skatina mėgautis kultūringai ir saikingai. Išties, 0.33 l Bismarck buteliuko kaina – 40 svarų, tad papiktnaudžiauti juo tikrai būtų sudėtinga.
Jau ne kartą esame minėję ir Lietuvoje paplitusius stipriuosius pigius ir prastos kokybės alus, kurių prekyba tikrai piktnaudžiauja tiek mažosios, tiek didžiosios daryklos – nepaisant savo deklaracijų apie sąžiningą alų ar tradicijas. Taip alus ir toliau smukdomas iki gėralo lygio.
Tačiau stiprus alus jokiu būdu neturi būti sinonimas prastam alui. Pasaulyje gausybė meistriško amato alaus, tiek gaminamo šimtmečiais (pvz. Belgijos vienuolynų alus), tiek gimusių nesenai (pvz. Danijos ir JAV naujieji tikri alūs), kurių skoninės savybės yra pritrenkiančios. Čia vėl ir vėl žaidžia – kūrybingas ingridientų naudojimas, senos tradicijos ir novatoriškas išradingumas, o svarbiausia – tikras amatas ir pagarba alui, o ne marketingo ir reklamos vaiduokliai. Nieko naujo – tą patį galima pasakyti apie bet kokį alų.
Teko girdėti, kad “Vilniaus alaus” darykla jau taip pat išleido 14% ilgai statinėse brandintą alų. Ar jis išlaikys egzaminą? Pamatysime paragavę.
Ačiū Tuomsonui už pradinę nuorodą.
Niežti pasidalinti su kitais?
Vilniaus alaus 13 statinių…. – nieko įspūdingo, sirupinis toks…. antra kartą nepirčiau, Piniavos “Stacias” geresnis buvo
Tai vakar paragavau šito “13 statinių” – man asmeniškai nepadarė įspūdžio, putos nėra, jaučiasi alkoholis, labai saldus – saldumas visiškai užgožia visa kita. Turbūt tiktų į kategoriją – desertinis ‘miežių vynas’ (barley wine). Bet už pastangą ir pakuotę – pliusas.
Tas buteliukas – labai gera norma viskio suvartojimui per vakara matuoti:)
Dėl “13 statinių: visiškai sutinku su Ramtyns vertinimu – tas saldumas ir alkoholis užgožia visa kita (jei ten to kito išvis yra :-)). Nuvylė… Buvo sukirbėjusi mintis, kad gal jį reiktų namuose pabrandinti kokį porą metelių, gal tai “nuimtų” tą saldumą, bet…skaitydamas nugarinę etiketę (kur giriamasi ilgu brandinimu prie išpilstant) pastebėjau trumpą “geriausias iki..” datą, berods tik pora mėnesėlių… Reiškia – be mielių užtaiso, nebrandinamas. Gaila, kad geri norai nevirto geru gaminiu.
Beje, dėl alaus stiprumo: prašyčiau pataisyti, jei klystu, bet kiek žinau, Boston Brw (aka Sam Adams) stiprieji alučiai (Tripple Bock, Millenium, Utopias) yra NATURALIOS fermentacijos ir specialaus brandinimo, netaikoma “eisbock” procedūra. Gi paskutinė Utopia buvo, regis, jau apie 25% vol. (P.S.: dėl Tripple Bock tai esu gana tikras – apie jį kalbėjau su pačiais BB aludariais, kai lankiausi toje darykloje 1995-asiais; takart ir paragavau jo pirmą -bet ne paskutinį :)- kartą )
natūraliu fermentacijos metodu mielės tiek laipsnių niekaip nepagamins. tokie stiprūs alūs pagaminami distiliuojant, kitaip tariant eisbock metodu.
Drįstu suabejoti šiuo kategorišku teiginiu.
Šįkart remsiuosi ne tik “žodiniu liudijimu”, tąkart girdėtu pačioje Boston Breweries iš jų aludarių (kurie, pamenu, aiškiai sakė, kad jų Tripple Bock, ~17%, yra NATŪRALIOS fermentacijos; kiek pamenu, jie minėjo, kad jo misa buvusi “pastiprinta” cukrašvendrių sirupu, o fermentavimui buvusios pasitelktos sake mielės, be to jis kažkiek ten metų brandintas statinėse likusiose nuo Jack Daniels whisky).
Štai kelios citatos iš žiniasklaidos:
–Jim Koch (Boston Brew vyr.aludaris) apie “Utopias” gaminimą:
“We started by using some of the world’s finest ingredients, including all four types of Noble hops, which give the beer its earthy, herbal taste. The hops also add a spicy note. Carmel, Vienna, Moravian and Bavarian smoked malts add a rich amber color. A variety of yeast were used during fermentation, including the same yeast used in champagne. As a result of this unique brewing process, this flavorful, slightly fruity brew has a sweet, malty flavor that resembles the deep, rich grape taste of a vintage Port, fine Cognac or old Sherry. This limited edition ale has been aged in Scotch, Cognac and Port barrels”
(NB! jis niekur nemini “eisbock” ar kitos “post-brewing” alaus sustiprinimo technologijos. Tiesa sakant, jei butų naudoję pastarąsias, tai jiems -BB- nebūtų reikėję tiek vargti lenktyniaujant su Dogfish Head dėl stipriausio pasaulyje alaus tutulo – galėtų tai padaryti greitai ir nesudėtingai :). Bet jie varžėsi ne dėl šiaip “stipriausio”, bet natūraliai stipriausio…- LČ)
Kitas pasisakymas – apie “stiprias”mieles:
—“Paul Gatza, director of the national Brewers Association based in Boulder, Colo., said new yeast research allowed brewers to experiment with the emerging science that pushed the traditional cap of 14 percent alcohol by volume for beer”
[NB! “new yeast research”! ne šiaip dirbtinis % pakėlimas šaldymo kameroje :) -LČ]
Beje, apie tuos mielių tyrimo ir vystymo rezultatus jau uzžsimena ir Wikipedia:
“–brewing yeast strains act slower, but tend to produce fewer off-flavors and tolerate higher alcohol concentrations (with some strains, up to 22%)”
Sic!! “up to 22%”! Ir Tripple Bock, ir Milenium (~21%) jau palenda po šia kartele :). Na, o jei dar padarysime prielaidą, kad Wikipedia kiek atsilieka nuo PASKUTINIŲJŲ naujienų, tai….
OK, I rest my case, kaip sako tie advokatai :-)
Šampaninės mielės yra žinomos kaip ypač atsparios alkoholiui. Lengvai galima įsigyti šampaninių mielių, toleruojančių iki 18% Alc. vol. Neabejotinai yra ir dar atsparesnių, ką ir rado p. Linas, o jei dar imtume domėn genetiškai išvestas…