Golden ale (auksinis) – jauniausias britiško elio stilius
Šių laikų alaus istorijoje mikrobravorai įveda naujas tendencijas, kuriomis seka regioninės ir didžiosios daryklos. Štai mums jau gerai pažįstami Fuller savo London Porter, o Marston – autentišką Old Empire IPA pradėjo daryti visai nesenai, sekdami mikrobravorų panėrimais į praėjusių laikų alaus virimo žurnalus, ieškant užmirštų skonių. Lietuvos didieji bravorai taip pat – tiek “gyvo”, tiek elio, “medaus” ir daugelį kitų madų perėmė iš mažųjų.
Regioninės ir didžiosios daryklos yra gana konservatyvios specialiųjų (“sezoninių”) alų atžvilgiu – masto ekonomikos lemia trūkumu galima laikyti tai, kad reguliariais alumis tampa populiariausios rūšys. Tačiau D. Britanijoje yra viena mikrobravorų įvesta tendencija, kurią didesnieji pasekė labai entuziastingai – tai “golden ale“, arba auksinis elis. Šiandien beveik kiekviena D. Britanijos darykla daro vienokį ar kitokį auksinį elį.
Auksinių elių atsiradimas prieš 25 metus greičiausia buvo modernios aludarystės krypsmo tolyn nuo tamsaus alaus viršūnė, teigia T. Bruning kygoje The Microbrewer’s Handbook. Porteriai išmirė I pasaul. karo metais dėl grūdų racionavimo, ir stautus būtų pasekęs panašus likimas, jei D. Britanijos valdžia nebūtų pabūgusi racionuoti airių aludarių. 1960-aisiais biteriai arba pale ale, anksčiau buvę prabangos preke, ėmė stumti lauk tamsų mild‘ą, o galutinai juos 1980-aisiais pribaigė lageriai.
Auksiniai eliai kaip apibrėžiamas stilius pirmąkart pasirodė prieš 25 metus, kai Somerset’o Exmoor bravoras sukūrė Exmoor Gold, o Salisbury’io bravoras Hop Back išleido Summer Lightning (“vasaros žaibą”). Šviesių elių buvo ir anksčiau, kaip ir “gold” ar “golden” jų pavadinimuose. Tačiau nuo 1990-ųjų elio gamintojai kaip atsvaros vis labiau rinką užgniaužiančio lageriui vis labiau ieškojo šviesesnio, lengvesnio “kūno” elių, dažnai su tokiu išreikštu apynių aromatu, kad dingdavo balansas. Minėtasis T. Bruning pirmas golden identifikavo kaip stilių spausdintame 1994 m. Brewers Guardian numeryje. Tuo tarpu kitas autorius Roger Protz pažymi, kad elio gamintojai tiesiog neturėjo techninių galimybių gaminti tuo metu populiarėjantį lagerį, todėl sukūrė šį stilių, siekdami patraukti santykinai jaunus vartotojus.
Lūžio taškas auksiniam eliui buvo ypač karšta 1996 vasara, atnešusi krizę elio rinkoje. Ne vien dėl to, kad elio vartotojai kylant temperatūrai, ėmė rinktis smarkiai atšaldytą lagerį, karšti orai taip pat atskleidė tiekimo grandinės trūkumus. Eliai, praktiškai suvirę sandėliuose, atkeliaudavo į barus pavirtę į nevartojamą sriubą, buvo net istorijų apie karštyje sprogstančias statines. 1996-aisiais Good Beer Guide saraše buvo apie 20 bravorų, kurie turėjo “golden” elį. 1998-aisiais jų buvo 66, o 2007-aisiais – 150. Auksiniai eliai laimėjo Champion Beer of Britain titulą kiekvienais metais nuo 2001-ųjų, taip priversdami 2005 m. net CAMRA pripažinti golden kaip atskirą kategoriją.
Nesenai Guardian rašė, kad auksiniai eliai yra sparčiausiai auganti alaus rūšis, perviliojanti britų publiką iš intensyviai reklamuojamo lagerio rinkos: per paskutinius metus golden pardavimai kilo vidutiniškai 26% (supermarketuose net 40%), kai lagerio krito 3%. Tad auksinis elis yra stilius, išrastas mikrobravorų, ir tapęs vienu svarbiausiu britų elio rinkos žaidėju.
“Šių elių grožis tame, kad jie daromi iš vienos rūšies (šviesaus) salyklo, tad jame nėra tamsių salyklų, kurie užgožtų apynius. Rezultatas – alaus stilius, iš kurio veržiasi pikantiški, gyvi, citrusiniai skoniai” – sakė R. Protz.
Šiandien vieni populiariausių Britanijoje yra tokie golden‘ai kaip Thwaites Wainwright, Greene King Old Golden Hen, St Austell Tribute, Badger Fursty Ferret ir Harviestoun Bitter & Twisted. Lietuvoje galima rasti Ringwood Boondoggle, Fuller’s Discovery bei Honey Dew, Brakspear Oxford Gold ir mano dažniausias pasirinkimas – Whychwood Scarecrow.
Su draugais entuziastais negalėjome leisti, kad Lietuva liktų tikro alaus šalikelėje, tad malonu pranešti, jog liepos pradžioje šviesą išvys ir Tikro Alaus Laboratorijos sukurtas ir pačių pagamintas, bendradarbiaujant su vienu mažu bravoru, auksinis elis. Sekite mūsų puslapius ir socialinių tinklų srautą.
2 Responses to Golden ale (auksinis) – jauniausias britiško elio stilius
Komentarai
- Martin. M on Lithuanian Countryside Yeast Tales
- Danius on Naminis alus
- Thomas on Apie
- Thomas on Vilkasalės alus
- Peter Rowswell on Lithuanian Countryside Yeast Tales
Kategorijos
- Alinės (42)
- Aludarystė (96)
- Bravorai (4)
- Apyniai (19)
- Bendra (132)
- Eksperimentai (32)
- Filosofija (2)
- Istorija (51)
- Kalendorius (16)
- Maistas (18)
- Ragaujam (57)
- Renginiai (44)
- Salyklas (5)
- Šalys (112)
- Austrija (2)
- Azija (3)
- Belgija (9)
- Britų salos (20)
- Čekija (16)
- Danija (4)
- JAV (13)
- Kaimynai (23)
- Kanada (1)
- Kitos salos (2)
- Lenkija (8)
- Olandija (4)
- Pietų Amerika (1)
- Švedija (1)
- Vokietija (9)
- Stiliai (127)
- Belgian style (10)
- Dunkeliai (7)
- Ekstremalūs (2)
- Eliai (23)
- IPA (6)
- Kvietiniai (12)
- Lageriai (20)
- Lambikai (7)
- Lietuviškas (56)
- Porteriai (18)
- Stautai (9)
- TA Laboratorija (12)
- Uncategorized (1)
Įdomus straipsnis. Iš golden’ų Lietuvoj taip pat yra Shepherd Neame Brillant Ale http://www.shepherdneame.co.uk/brands/ales/brilliant-ale. Laukiam Tikro Alaus Labaratorijos auksinio elio :)
Shepherd Neame šito dar neragavau, bet iš jų tikiuosi geros kokybės. Šiaip jau Hop Back Summer Lightning buvo turbūt pirmasis golden, kurį “atradau” – ir iki šiol negaliu pamiršti. Namudiniams aludariams jo klono receptu dalinausi: https://tikrasalus.lt/naminio-alaus-receptai/vasaros-zaibs/