Posts by: ciobiskis
Jau vasaros saulė persirito į antrą pusę, štai ir javapjūtės pabaigą žymintis Šv. Rokas atėjo, kitoje žemės pusėje mūsų vyrai oranžinę pūslę gainiojasi, o vis nesenka nesenka publikacijų apie alų ir aludarystę srautas. Taigi, ir vėl – sveiki, mielieji…
Apie “Šnekučio” barų įkūrėją, aludarį iš Pasvalio Valentą Vaškevičių pasakojama naujo nemokamo leidinio Toliau →
Lenkijoje surinktame ir išleistame Vilniaus cechų istorinių dokumentų sąvade ne iš pirmo karto pavyko surasti alų ir aludarius. Pasirodo, reikėjo ieškoti ne alaus virėjų, o salyklininkų (lot. braseatorum, lenk. słodowników). Šis Vilniaus cechas yra labai senas. Jo steigimo dokumentus 1552 m. gruodžio 9 dieną patvirtino dar Abiejų Tautų respublikos karalius ir LDK didysis kunigaikštis […]
Toliau →Prisipažinsiu, anksčiau galvojau, kad teks spaudos apžvalgą rašyti dažniausiai kas dvi savaitės, bet aptarimui įdomių temų respublikinėje žiniasklaidoje tikrai netrūko. Taigi, sveiki, mielieji!
Pirmiausia gerbiamus skaitytojus vėl stebina šeštadieninis “Lietuvos rytas’, per visą puslapį rubrikoje “Neparadinė Lietuva” publikuodamas euforišką straipsnį “Senovę menantį gyvąjį Pakruojo krašto naminį alų geriausiai puoselėja moteriškos […]
Toliau →Artėjant Lietuvos paminėjimo Vakarų Europos istoriniuose šaltiniuose tūkstantmečiui (arba suėjus Brunono nudobimo tik įžengus į baltų žemes 999 jubiliejui, nelygu iš kokios pusės pažiūrėsi), ir toliau žvelgiame į savo protėvių žemių istoriją. Štai neseniai išėjo Lietuvos istorijos instituto parengto „Lietuvos istorijos“ ciklo II tomas, redaguotas Gintauto Zabielos. Kokias pirmapradęs žinias apie alų i baltų […]
Toliau →
Į rankas pakliuvo Atgimimo (arba „kooperatyvų“) laikais etnologų Vyšniauskaitės, Kalniaus ir Paukštytės parašyta knyga „Lietuvių šeima ir papročiai“. Autoriai, atrodo, buvo ryžtingai nusiteikę gelbėti nykstančią tautą nuo visokių depopuliacijų, asimiliacijų ir papročių iškraipymo. Išvados taiklios ir kietos, štai pavyzdžiui: „Jaunosios nešimo per tiltą tradiciją 60-aisiais pradėjo vestuvėms samdytų taksi vairuotojai, norėdami padidinti […]
Toliau →Kadangi po dviejų savaičių ruošiuosi į Latviją, nusprendžiau paieškoti, gal ką įdomaus rasiu apie vietos nefabrikinius aludarius. Deja, viskas ką radau – tai tik klasikinis a.a. Michaelio Jacksono straipsnelis “Latvia leaves the dark ages of the home brew“. Nors nuo šito šmaikštaus aprašymo sukūrimo aiškiai prabėgo jau keli metai, pacituoti vistiek įdomu…
“Andrejs [Mizis, […]
Toliau →
Kaip žinia, jau kelis metus domiuosi, kaip 1920 metais sumanus Prienų žydas Benicijonas Šakovas nupirko ilgus metus ten veikusį „Goldbergo“ bravorą ir per kelis metus ją padarė didžiausia pramonine alaus darykla Lietuvoje. Per karą neliko nieko – akmens ant akmens, o garsieji „Goldbergo“ brandinimo rūsiai iki šiol, berods, […]
Toliau →Kadangi buvo prašymų pacituoti įdomesnius Vilmos Akmenytės ir Giedrės Milerytės knygos „Nuo I.B. Volfo ir Engelmano iki Ragučio. Alaus daryklos istorija. 1853 – 2008 m.“ momentus, šį kartą perspausdinsiu mane gerokai nustebinusį 159 puslapį. Teatleidžia man autorės, „Kauno tiesa“ ir „Ragučio“ senbuviai. Beje, ta proga primenu, kad knygą galite įsigyti „Ragutyje“ […]
Toliau →Europos futbolo čempionatui tęsiantis nerimsta nerimsta aistros. Aišku, tai puiki proga šiek tiek praeksplorinti mūsų prekyvietėse esantį skirtingų šalių išskirtinę pasiūlą. Šį kartą prieš Čekijos – Portugalijos susispardymą lemtingas pasirinkimas krito ant RIMI parduotuvės, kurios lentynos kampe, figūriniame butelyje su „senovišku“ užkimšimu galima rasti nepasterizuoto „Bernard“ alaus iš Čekijos Humpolec daryklos. Pasirinkimas nepigus (4,99 […]
Toliau →Draugai ir partneriai
