Vasara pas Čižą

On 2011-07-07 By

Iš Vasaknų patraukėme į Dusetas. Čia, ant Sartų ežero kranto, gyvena aludaris Čižas. Po mūsų korespondento apsilankymo prieš porą metų, man kilo daugiau klausimų, nei atsakymų. Tikėjausi iš paties aludario lūpų išgirsti daugiau komentarų.

Deja, pats aludaris buvo ne namie, bet jo žmona ir dukra spėriai lakstė po lauko bariuką už bravorėlio, […]

Toliau

Ką tik grįžau iš šiaurės rytų Lietuvos. Tai, ką ten pamačiau leidžia man teigti – šiuo metu įdomiausi alaus dalykai vyksta ten, ežerų krašte, o ne kur nors Biržuose ar Vilniuje.

Pirmiausia susiruošiau į Vasaknų dvarą netoliese Dusetų. 2003-iaisiais jį įsigijo kauniečiai Alfonsas ir Rasa Kievišai ir pasitelkę ES paramą, ėmėsi renovavimo. […]

Toliau

Traukinio durys užsidaro… baro durys atsidaro. Žingsnis į praeitį, į “L’Image de Notre Damme”, painiame gatvelių labirinte pasislėpusį archaišką barą, vieną iš daugelio šiame mieste. Du kambarėlius, primenančius  senovinę olandų virtuvę arba praėjusio šimtmečio buities muziejų, iš tamsos vos išplėšia blausi išorės šviesa, besiskverbianti pro apmusijusius gotikinius vitražus. Taurę šluostantis sinjoras taip pat […]

Toliau

Besilankant bent jau vakarinėje Baltarusijoje, į akis krenta „Lidskoje Pivo“ populiarumas – geltonos spalvos palapinės-burbulai šviečia taip dažnai, kaip pas mus geltoni skėčiai. Nenorėčiau pradėti čia nuo negativizmo – lageris tikrai nėra blogas – ypač jo pilstoma  versija, pavadinta „Beloe“. Įdomiausia tai, kad tai ne kvietinis alus – baltarusių marketingistai „Baltu“ pavadino tai, ką mūsų […]

Toliau

Kiek persidažėme

On 2011-06-19 By

Kadangi buvome tokie tinginiai, senai nesugebėję parašyti normalaus posto, tai bent jau persidažėme (pakeitėme blogo išvaizdą). Tikimės, kad šviežia išvaizda paskatins mus pačius – o taip pat ir jus, skaitytojai – daugiau nuveikti, pasidalinti, tikro alaus labui interneto erdvėje. Tad – sekite mūsų postus, rašykite, siūlykite idėjas!

Kita didesnė naujiena – labai aktualus renginių […]

Toliau

Prabėgus kuriam laikui, Kauno viskio baras “W 1640” pasikvietė mus į dar vieną, šį kartą pasaulio viskių, degustaciją. Džiugu, kad edukacinės iniciatyvos šiame bare nepasibaigė tik su jo atidarymu. Aišku, tokie projektai padeda ir uždirbti. Tačiau, pripažinkime ir alaus barų tarpe Lietuvoje dažnas atvejis, kai apie degustacijas daug kalbama prieš atsidarant ir atsidarymo vakarą, o […]

Toliau

Mes girdėjome apie legendinį Saaremos tradicinį alų, kurio užtiškęs lašas pradegina kelnes. Bet dar niekada neteko jo ragauti.

Tikiuosi, šią vasarą spraga pagaliau bus užpildyta – ir ar gali tam būti geresnis laikas, kaip Saaremos alaus festivalis (Olletoober) ir Saaremos naminio alaus čempionatas (Saaremaa koduõlu), rengiamus saloje liepos viduryje. Gal net […]

Toliau

Ką tik grįžome iš Baltijos aludarių susitikimo Aizputėje. Kol apvirškinsime įvykius ir pateiksime detalesnį aprašymą, čia dedame porą video iš renginio. Pirmasis – Latvijos televizijos LNT reportažas, ką tik parodytas žiniose – jose renginiui skirta kelios minutės. Žinoma viskas latviškai, bet vaizdai kalba už save (atsukite nuo 16:47).

Kitas reportažas nufilmuotas vieno iš […]

Toliau

Nors mus domina kuo įvairiausi šiuolaikiniai tikro alaus gamybos metodai, labai domimės ir sava tradicija. Tad kasmet vis imamės atgaminti kokį nors istorinį lietuvišką alų (pirmą kart, 2009-aisiais tai buvo akmeninis). Bevartant 1930-ųjų lietuvišką spaudą, aptikome įdomių tyrinėjimų ir detalių, paskatinusių šįkart imtis XX a. pradžios žemaitiško alaus atkūrimu. Tad pirmomis balandžio […]

Toliau

Pavasaris mūsų žemėje – tai ne tik sugrįžtančios gervės ir gandrai, ledo lyčių traškėjimas, kovo alaus virimas, bet ir sugrįžtantis futbolo sezonas. Ta proga skubame pranešti, kad “Tikro Alaus” draugija sukūrė ir visame pasaulyje užpatentavo naują alaus receptūros formavimo būdą.  Alus skirtas paminėti svarbioms futbolo rungtynėms.  Todėl ir verdamas tų rungtynių dieną, tiksliau PER tas […]

Toliau

Važinėdamasis po kalvotąją Žemaitiją, netoli Lenkimų aptikau ženklą “triušiena”, pasekęs juo – triušyną, jame – močiutę. Pastaroji prisistatė kaip “senė” (jos pačios žodžiai: “senė ką tik išsimaudė, senė nieka negird, senė tuoj paduos triušių”), ir papasakojo apie savo natūralų ūkį ir jame auginamą tūkstantį triušių. Malonu įsigyti produktą iš augintojų rankų.

Netrukus virtuvėje griebiausi darbo. […]

Toliau