Rusnė šiandien
Rusnė šiandien

Šią savaitę vėl buvau išvykęs į Pamarį, išvyka padovanojo dar keletą mūsų alaus kultūros atradimų. Šis dramatiškos istorijos kraštas, anksčiau buvęs Vokietijos dalimi, neabejotinai turėjo ir Vokietijos įtakotą, turtingą alaus kultūrą. Deja, informacijos apie ją nedaug išlikę, iš dalies turbūt dėl to, kad vietiniai po II pasaulinio karo buvo išgrūsti iš savo namų į Vokietiją, daug archyvų buvo išvežta ten pat, kita vertus ir šiais laikais tenka apgailestauti dėl apgailėtino Šilutės savivaldybės dėmesio savo krašto istorijos ir kultūros tyrimams. Ko verti vien nesenai iš Šilutės savivaldybės pasigirdę ketinimai uždaryti jau ir taip nustekentą, vienintelį šio krašto kraštotyros muziejų!

Šilutės etnografijos muziejus

Šilutės etnografijos muziejus

Jau anksčiau buvau aptikęs XIX amžiuje Priekulėje veikusios garsios alaus daryklos, kuri buvusi stipri konkurentė Klaipėdos aludariams, pėdsakus. Įvairius leidinius apie šį miestelį puošiančioje senovinėje nuotraukoje matosi gausus būrys miestelėnų, besibūriuojančių prie miestelio centre įsikūrusios aludės Max Beer. Praėjusiais metais Priekulės Vingio parke buvo pastatyta aikštelė Aludariui, kurioje netrukus turėtų atsirasti trys medinės skulptūros. Kol kas dar nepavyko aptikti, koks paties bravoro pastato likimas, šitą malonumą pasilikau kitai kelionei.

Susitikimas su Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė, muziejininkė Birute Serviniene atskleidė kitą netikėtą šio nuostabia gamta ir retų paukščių gausa garsėjančio gamtos kampelio veidą. Kas galėjo pagalvot, kad Rusnės sala, dabar – ramybės oazė, anksčiau buvo ponų pamėgta šėlsmo vieta, tiesiog Mažosios Lietuvos Ibiza? Štai H. Zudermanas (Hermann Sudermann) savo garsioje apysakoje “Kelionė į Tilžę” rašė:

“Dešinėje pasirodo Rusnė,  ponybės pasilinksminimų vieta, kur tiek daug lėbaujama, kaip niekur kitur pasaulyje. Rusnės punšo pribijo netgi vyriausybės ponai.”

Pamarys special - Rusnės punšas
Pamarys special – Rusnės punšas

B. Servinienė ne tik iš naujo atrado Rusnės punšo receptą, bet aptiko liudijimų ir apie kitą unikalų vietinį kulinarinio paveldo receptą – ypatingame marinate skrudintas nėges, pateikiamas su vietinės gamybos porteriu! Apie šį alaus užkandį daugiau netrukus – specialiame TAD poste.

Macikų bravoro butelio reljefas
Macikų bravoro butelio reljefas

Rusnės porterio vaizdas nedavė man ramybės ir skatino dar labiau pasidomėti apie kitas krašte egzistavusias alaus daryklas. Ponia Birutė pažadėjo vėliau painformuoti apie jos vykdomą asmeninį Rusnės alaus daryklos tyrimą, o apsilankęs Šilutės kraštotyros muziejuje, apžiūrėjau ten eksponuojamus senovinius butelius. Tais laikais alaus buteliai stikle dažniausiai turėdavo bravoro pavadinimo reljefą, taip pat atspaudą ant keraminių kamščių. Taip aptikau Tilžės ir Macikų alaus bravorų pėdsakus. Apie pastarąjį, man visišką naujieną, šiek tiek papasakojo muziejuje dirbanti viena iš krašto senbuvių , Šyšioniškė Brigita.

Tilžės butelio reljefas
Tilžės butelio reljefas

Apibendrinus įvairių šaltinių informaciją, kol kas sumečiau grubų pradinį Mažosios Lietuvos ir aplinkinių (Žemaitijos) alaus bravorų sąrašiuką, visiškai nepretenduojantį į kokį nors išsamumą:

  • Priekulės alaus darykla.
  • XVII a. Rusnėje veikė alaus darykla. 1613 m. Pakalnėje įsteigiama smuklė.
  • Buvęs Macikų dvaras nuo seno buvo garsus stambia alaus darykla. Johanas Zudermanas, aukščiau minėto Hermano Zudermano tėvas, dvarą įsigijo 1856 m. Pasak Brigitos, bravoro kaminas nesenai nugriuvo, bet dalis dvaro pastatų išlikę (tik įvažiavus į Macikus, po kaire – pastatas raudonų čerpių stogu.) Ten pat rasta ir kelios vokiškos knygos, deja, to meto alaus gamybos paslaptys ten neužfiksuotos. Buteliai turi reljefą “Eigentum Brauerei Matzicken”.  Gal ši gamykla taps kitos TAD ekspedicijos tikslu?
  • Tilžės (Tilsit, dab. Sovetskas) alaus darykla. Buteliai su reljefu “R. Kissner, Tilsit Schutzmarke”Kaip rašo Šilutės muziejaus istorikas D. Barasa, XVIII a. Šilutės projektuose matoma, kad aplink turgaus aikštę stovėjo Senoji ir Naujoji smuklės, alaus darykla. XIX a. aplink turgavietę buvo jau 10 smuklių. Kitame straipsnyje istorikas mini Šilutėje buvusius Tilžės ir Klaipėdos alaus gamyklų filialus. Šilutėje be alaus, gamintas ir sidras, limonadas.

    Kamštis

    Kamštis

  • Klaipėdoje XIX a. pab. atidaryta alaus darykla “Bohemijos bravoras” (nieko bendra su dabartine alaus gamykla) . Kaip rašo Bernardinai.lt, kol vyksta savininkų ginčai, “eksploatuojami ir sutvarkyti yra tik administraciniai buvusios alaus gamyklos pastatai prie Herkaus Manto gatvės, tuo tarpu pastatai kieme bei gamybinis pastatas Šaulių g. 25 jau daugelį metų apleisti ir vis labiau griūva, o teritorija virtusi šiukšlynu ir benamių prieglobsčiu.”
  • Įsrutyje (Insterburg), dabar Černiachovskas, Kaliningrado sr., būta alaus bravoro, užfiksuoto archyvinėse nuotraukose.
  • Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiuose – buvęs brolių Šadauskų alaus bravoras ir garinis malūnas.
  • Rietavo dvare XIX a. – būta alaus daryklos – skalbyklos – vandens bokšto. Pastatas išlikęs, dab. Parko g. 12.
www.paveldas.lt)
Rietavo alaus gamyklos pastatai prieš kelis metus (foto: www.paveldas.lt)

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

8 Responses to Mažosios Lietuvos alaus istorijos fragmentai

  1. ciobiskis says:

    Na, jei remtis Klaus Ehm http://www.klausehm.de tai Memelyje veikė iš viso 6 daryklos, o konkrečiai:
    1) Brauerei Ehmer, prieš I pasaulinį karą pervadinta Burgerlisches Brauhaus, o vėliau Germania Brauerei… Ar veikė 20-aisiais, nežinoma..
    2) Bohmisches Brauhaus arba tavo minima Bohemijos darykla, geriau žinoma karo metu veikusiu pavadinimu Vereinigte Sprit und Brauhaus.
    Vereinigte patalpos tikrai buvo Šaulių gatvėje, konkrečiai tai raudonų plytų taip vadinamas “Kalėjimas”, kur vyko pirmieji nelegalūs reivai uostamiestyje.
    3) 1784 įkurtas Reinecke Brauerei, geriau žinomas kaip Aktienbrauerei (Memeler Aktien-Brauerei Korn- & Likörfabriken), tarpukaryje dar smarkiai užsiminėjęs ir vyno – spirito importu. II pasaulinio karo metu vadintas Ostquell, vėliau patapo “lietuvišku Švyturiu”. Šiaip ar taip Aktienbrauerei ir Vereignite neabejotinai dominavo XX a. I pusėje.

    4) Kažkokia Brauerei Th Pruess, veikusi berods 1845 – 1871
    5) Brauerei Semmeling, vėliau Brauerei Mallern, XIX amžius
    6) Brauerei Staats, veliau Brauerei Volcker, XIX amžius.

    Tas pats šaltinis Tilžėje nurodo 7 skirtingas alaus daryklas, Istenburge net devynias, Karaliaučiuje – 32 (@#$!)… išvardina skirtingus Rusnės daryklos vardus (matoma vokiška tendencija jas vadinti pagal savininko pavardę, jei tai nėra bendras akcinis turtas) taip kad malonaus naršymo :) O čia berods to pačio autoriaus surinkta ir iliustracijų http://www.brauwesen-historisch.de/1945.html

  2. marsav says:

    Va čia tai bent! Ačiū už krūvas nuorodų, bus ką Pamary veikt šią vasarą!;)

  3. ciobiskis says:

    Dar viena alaus darykla, šį kartą Karaliaučiuje, Ponarth kurios rusai nesugebėjo (?) visiškai sugriaut:
    http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/parodos/vietov3.de.htm

  4. marsav says:

    Niekaip nesusigaudau tame klausehm.de, kaip pvz. ten rasti Rusnes bravorus?

  5. ciobiskis says:

    Rusnė priskirta kategorijai “Vokiečių gyventos vietos Rytuose ir Lenkija”.
    http://www.klausehm.de/Polenundostgebiete.html

    Įdomu kad ten įtraukta ir L. Goldbergo darykla Prienuose, matyt nesuprato vokiečio ar žydo ten darykla. Štai Kauno Volfas ir Engelmanas tokios garbės jau nenusipelnė… nors Engelmanas berods buvo vokietis…

  6. Asta says:

    anekdotas – Mažeikiai ir Rietavas priklauso, pasirodo, Mažosios Lietuvos regionui :) Oginskiai, ko gero, prūsai buvo? :)

  7. ramtyns says:

    Taikliai pastebėta, Asta, ačiū – pataisysiu tekstą. Kažkaip vienu užsimojimu ir kelis žemaičius į kruvą sumečiau:)

  8. Kęstas says:

    Šią vasarą teko tvarkyti vieną namą Vainuto miestelyje(Šilutės raj.), Palėpėje radau seną butelį. Ant jo kamštelio yra parašyta r.kissner tilsit. pradėjau domėtis, kurio laikotarpio šis butelis gali būti.

    Ačiū už straipsnį.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *