Pakalbėkime skaičiais, arba kas iš tikro žudo mažąsias alaus daryklas?
Skaitome eilinį straipsnį iš pasipylusio srauto, apie apverktiną mažųjų alaus daryklų padėtį: Mažuosius aludarius prislėgė didysis akcizo tarifas.
Pirmiausia, pasikartosiu, už ką yra Tikro Alaus Draugija: kokybę, įvairovę, saikingą vartojimą, tradiciją, inovaciją, vartotojo teises ir smulkųjį verslą, kuriam artimos šios vertybės. Todėl norime ir to, kad mažosios alaus daryklos išliktų ir gamintų kuo įvairesnį ir kokybiškesnį alų. Šioms darykloms yra sunku konkuruoti su didžiaisiais gamintojais, todėl joms reikia palaikymo ir akcizo nuolaida būtų logiškas palaikymo būdas.
Tačiau tai tikrai nėra panacėja. Spaudoje regime eskaluojamą vieną temą, kuri tampa atpirkimo ožiu už visas kaltes. Panašu, kad akcizas tampa vienu tokių ožių. Kodėl? Ogi pakalbėkime skaičiais.
Dabar alaus akcizas yra 8.5 lt/1% ABV/100 l – t.y. 21 ct už 0,5 litro butelį nestipraus, 5% alaus (anksčiau šis akcizas buvo 9 ct). Taigi akcizo prasme puslitris alaus mažiesiems gamintojams pabrango 12 ct. Nemažai, bet nepanašu į tokią tragedija, kuri priverstų atleisti pusę darbuotojų ir uždaryti pusę daryklų.
Tuo tarpu, 9% stiprumo alui akcizas jau būtų 38 ct pusei litro o tai jau išties žymi stipraus (bet pigaus – kad įpirktų tikslinė grupė) alaus kainos dalis, ir akivaizdžiai kerta per kojas tiems, kas tokį alų gamina/pardudoa.
Kita vertus išvis įdomu koks stipraus vs nestipraus alaus pardavimų rodikliai. Tokia statistika tikrai egzistuoja supermarketų lentynų skaičiuotojų kompiuteriuose, tad jei kas iš prieinančių pasidalintumėte (konfidencialumą garantuojame), būtume dėkingi.
Taigi, išeitų kad akcizo pakeitimas ir visi tie skundai iš tikrųjų būtent dėl stipraus alaus rinkos? Tai patvirtintų mūsų nuomonę, kad mūsų mažieji aludariai patys sau duobę išsikasė su tuo stipriu alumi – tiek įvaizdžio, tiek rinkodaros (ir kainodaros) prasme. Tada, kas toliau?
Panašūs įrašai:
8 Responses to Pakalbėkime skaičiais, arba kas iš tikro žudo mažąsias alaus daryklas?
Leave a Reply Cancel reply
Komentarai
- Tomas on Medžiagos alaus gamybai Lietuvoje
- Peter Rowswell on Lithuanian Countryside Yeast Tales
- Atnas on Vasaros Žaibs
- ramtyns on Vasaros Žaibs
- Arnas on Vasaros Žaibs
Kategorijos
- Alinės (42)
- Aludarystė (96)
- Bravorai (4)
- Apyniai (19)
- Bendra (131)
- Eksperimentai (32)
- Filosofija (2)
- Istorija (51)
- Kalendorius (16)
- Maistas (18)
- Ragaujam (57)
- Renginiai (44)
- Salyklas (5)
- Šalys (112)
- Austrija (2)
- Azija (3)
- Belgija (9)
- Britų salos (20)
- Čekija (16)
- Danija (4)
- JAV (13)
- Kaimynai (23)
- Kanada (1)
- Kitos salos (2)
- Lenkija (8)
- Olandija (4)
- Pietų Amerika (1)
- Švedija (1)
- Vokietija (9)
- Stiliai (127)
- Belgian style (10)
- Dunkeliai (7)
- Ekstremalūs (2)
- Eliai (23)
- IPA (6)
- Kvietiniai (12)
- Lageriai (20)
- Lambikai (7)
- Lietuviškas (56)
- Porteriai (18)
- Stautai (9)
- TA Laboratorija (11)
- Uncategorized (1)
Paragavau “Kupiškio alaus” naujienų. Pivorių ir Kupiškėnų Šventinis, nors ir silpni, tikrai nepadarys gėdos net vaišinant užsieniečius, nei skoniu, nei apipavidalinimu.
http://www.biteplius.lt/lt/2content.diary_view_my/2046144-=(1183422971
Pagirtina iniciatyva, ko nepasakysi apie Biržų “Ponorą”. Vėjelis ir Bičiulių daromi kartais, geriami tik kol neišeina už gamyklos vartų. Visi pajėgumai stipriam alui, tipo, kitokio nieks neperka. Gamykla žada kažką naujo, kai bus, ir jums papasakosiu…
“Biržų alaus” Miežinis irgi stovi lentynose kol sulaukia akcijos, visas kitas alus “smūginis”…
http://www.biteplius.lt/lt/2content.edit_diary/2049562-=(1814020373
Tai va tame ir problema, kad nusirista iki to, kad be”įperkamas” tik “smūginis”. Apie kokią kultūrą ir tradiciją tada galima kalbėti, ir kokių akcizo nuolaidų reikalauti? Žinoma, dabar tos gamyklėlės yra užburtame rate – tik smūginis perkamas, todėl gamyklos nuo jo priklausomos, nebegali paprastai pereiti ant nestipraus alaus, nes vietoje jo nepirktų.
Kaip kaimą atpratinti gerti, nežinau:) Bet mažoms alaus darykloms yra išeičių – skverbtis į miesto rinkas su kokybišku ir įdomiu produktu, o taip pat dirbti ant marketingo. Šnekutis ir Alaus namai parodė kaip tai daryti.
Na “Vilniaus Alaus” naujienų atėjimas į Maximas, manau, labai net vykęs. Norėtųsi, kad ir kitos daryklos panašiai pasielgtų.
Tegu elį išverda NORS VIENAS mažasis kankinys. Paprasčiausiai elį, tik aišku ne pseudo-elį kaip kad Ragutis buvo padaręs, o tai dabar patiems tenka virti :)
O kiek pastebiu chronius, tame tarpe ir kaime tai rimtas konkurentas mažiesiems aludariams yra spirituotas vynas (Anykščių?), kuris irgi nesidrovėdamas perėjo ant bambalių. Čia manau daug didesnis jų priešas nei akcizas.
Paliūniškio “Su Puta” irgi paleido naujieną – Ypatingas tamsusis, su medaus prieskoniu, tikrai malonus skonis, apie 6 laipsnių stiprumas. Kas sekantis atsigaus?
Tai va, kad pvz. kokio fulgor skundų nesigirdi… praėjusią vasarą teko ragauti jų “iki gurmanų” alaus – puikus alus, matyt atitinkama kokybė ir rinkodara duoda teigiamą rezultatą… O kas tukdo kitiems virti panašų kokybišką alų??
Vakar pats dalyvavau “all grain” alaus daryme bei mini degustacijoje ir galiu pasakyti, kad išvirti gerą alų (net ir stipresnį) yra gana paprasta. Taigi, aludariai, mažiau “verkimo”, daugiau veiksmo, ir gal po kokių 50 metų skambėsim Europoj, kaip gero alaus kraštas :)
[…] pat dėkojame skaitytojui Murkalui už informaciją apie tradicinio alaus naujienas (kol kas jų miestuose nerasime) – Paliūniškio “Su […]