DSCN3499

Jau buvome pradėję manyt, kad Ponoras tik tampo mus už ūsų (ir kasų), reklamuodamas alų, kurio nėra parduotuvėse, bet prieš kelias dienas radau abu – šviesų ir juodą – patalpintus vieno iš Kauno Maksimos šaldytuvų lentynoje.

Perku ir pas draugus sodelyje atkimšęs šviesųjį “ležaką” (5% ABV) ragauju, ir kaip džiugu nenusivilti. Vasaros šiltas vakaras ir pagaliau – šviežus kaip ežero akis, subalansuotas, puikaus skonio, tikras čekiško tipo lageris. Kiek pamenu, pirmi gurkšniai kiek nustebino savo minkštumu, kone “šilkiniu” pojūčiu ar kaip čia pasakyti, galbūt tai “gyvo” alaus, o galbūt vasariškų skersvėjų mano galvoje pasekmė. Dar pamenu šiek tiek kartumo ir silpną salsvą dvelktelėjimą (pats tas). Juodas lageris silpnesnis (4.2% ABV), ir įprasto černe skonio, tikrai ne prasčiausias (arčiau geresnio Kozel Černe nei prastesnio Samson skonio.)

Ypač džiugu matyti šį alų gyvą, nepasterizuotą – o daugiau nei prieinama 2,20 Lt kaina (palyginti su panašaus lygio Bernard – beveik 5 Lt) taip pat maloniai nuteikia gomurį. Juo tikrai neretai pagyvinsime šiltus vasaros vakarus. Dar pliusas, kad jo bus supermarketo šaldytuvuose, kur šiaip jau laikomas prasčiausias šlamštas.

Reziumė – geras tikras lageris, už kurį pirmiausia turime padėkoti čekams. Tai patvirtina ir čekiška etiketė, besipuikuojąnti “Chodovar” marke.

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

29 Responses to Ragaujam Chodovar/Ponoro alų

  1. Bertas says:

    Praeitą savaitgalį pirmą kartą paragavau ir čia pristatomo Skalni Ležak, ir Chodovarą priglaudusios Ponoro daryklos “Bičiulių” alaus. Užtikau mažam miestely, prek. tinklo “Aibė” parduotuvėj, – Kaune iki tol niekur nemačiau, o Aibės parduotuvių čia nesutinku. Kainos (su buteliu) 2,25 ir 1,80 atitinkamai.
    Na, iš džiaugsmo nešokinėju, bet gal tik dėl to, kad kartais paragauju privačios daryklos Vaišvydavoje (“Apinys”) nefiltruoto ir nepasterizuoto alaus ir po jo sunku dar kažkuo gamykliniu žavėtis. Bet ir nenusivyliau. Alaus skonio subtilybių neišmanau, nesu žinovas. O ir tų žinovų apibūdinimai būna iki skausmo banalūs ir labiau panašūs ne į konkretaus alaus apibūdinimą, o į fantazijas (“šviežus kaip ežero akis”, “kone “šilkiniu” pojūčiu” ;). Bet atskiriu alų ir lietuviškas ‘ekstras’… :) Tai aukščiau abu paminėti yra alus, su alus aromatu ir skoniu, o ne angliarūgštės ;) Abu nepasterizuoti. Gal vis dėlto verta stebėtis dėl Ponoro “Bičiulių”, – jau vien dėl kainos. Manyčiau, kad jį pirkčiau mieliau nei panašios kainos “Kauno alaus” „Kauno”. Aišku, tai, kad “Bičiulių” nepasterizuotas, turbūt esminis ir lemiamas privalumas.

  2. Marius says:

    Ką gi, teks ieškot ir vilnietiškose maksimose :)

  3. Naminis says:

    Liuks, džiaugiuosi gausėjančiu gero alaus pasirinkimu.

  4. Marius says:

    Esu ragaves to “privačios daryklos Vaišvydavoje (”Apinys”) nefiltruoto ir nepasterizuoto alaus”
    Pirkau as ji ne pacioje Vaisvydavoje, o Laisves alejoje per Kauno dienas. Man jis pasirode prasciau uz vidutini, skonis labiau primine ne apyniuota namini alu, o saldu ir atmiesta midu.
    Gal pacioje darykloje jis geresnis?

  5. kontekstas says:

    Nu dėl Apynio, tai jau ne vieną kartą jo ragavę esam, paskutinį kartą šį šeštadienį Dainų šventėj. Vis kažko tikiesi, bet iš tiesų tai prasti popieriai su tuom alum, mano kuklia nuomone. Mielės kai duos nosin, cukrus kai kals galvon, tai jau žiūrėk ir baigias malonumas.

    Vėlgi negali žinot, gal yra ir gerą partiją pagaminę.

    o dėl žodyno alaus skoniui apibūdinti – tai taip, kartais laužai laužai galvą kaip nesubanalinti ir nieko neišlaužai.. Receptūros gi neužrašysi su kartumo vienetais ir acidity visokiom:)) Galų gale, žmogus pakilime emociniam nuo vasariškų skersvėjų buvo, o visiems kitiems atvejams yra ratebeer.com:)

  6. ramtyns says:

    “Apynio” darykloje nusipirktas alus man padarė kuo blogiausią įspūdį, tokio prasto jau senai buvau ragavęs. Išpyliau viską į kriauklę (http://tikrasalus.lt/2009/04/08/alaus-kosmarai-vaisvydavoje/). Nors šventėse jo alus buvo pakankamai neblogas. Išvada – žinodamas, savus nuodija, o viešumoj gerinasi.

    Dėl alaus apibūdinimų tai kartais būna įkvėpimas, kartais ne:) Dėl Chodovar’o irgi nešokinėju iš džiaugsmo, bet tai geras alus ir galima už tai jį pagirti.

  7. Marius says:

    As dar per durna galva nusipirkau 2 litrus uz 18 Lt. Litra “Apynelis” ar kazkaip panasiai uz 8 Lt, ir litra “Medutis” ar kazkaip panasiai uz 10 Lt :) Apyniu skonio nesijaute nei vienam nei kitam. Abiejuose buvo tik tokio sleikstaus saldumo, tiesa tam “Medutis” jautesi medaus skonis. Pirma stikline sulindo dar taip pusetinai, geriau ir kraipiau galva: tu matai koks to tradicinio Lietuvisko naminio alaus skonis, negi musu senoliams toks patiko?. Bet pradejes gert antra stikline kazkas is vidaus tarsi uzdare sklendes, buciau ispyles, bet juk 18 Lt! :D isgeriau, per barzda varvejo, kita diena galva skaudejo. Paskui tik padariau isvada, kad greiciausia ta atmiesto saldaus midaus skoni dave didelis kiekis nepageidautino cukraus. Pats gaminu namini alu visiskai be cukraus, tad cukrinio alaus skonio iki tol nebuvau ragaves, todel ir atskirt iskarto negalejau. jeigu ten isties visa ta skoni sukure cukrus, tada brrr daugiau nebenoriu tokio alaus pilti ant savo skonio receptoriu :)

  8. Bertas says:

    Taip, “Apynio” alus saldokas net ir ne “Medaus” rūšies. Ar toks skonis gali būti gaunamas tik dirbtinai – pripilant cukraus?

  9. Ciobiskis says:

    Dar galima užpilti maltozės, bet viskas čia anyway tik cukraus rūšys. Dar medaus galima pridėt, pageidautina dirbtinis (:)

    Bet – grįžtant prie pagrindinės temos – man įdomus racionalus paaiškinimas, kaip čia dabar tas Chodovaras ant senų Ponoro įrenginių (turbūt?) jau visiškai kitokį, geresnį, ir tuo pačiu nesiaubingaibrangesnį alų padarė. Atmetus kad ten pradėjo atsispindėti Širvenos ežero vaiskumas ar Bohemijos kalnų krištolai, tai arba jie vandenį pakeitė (nauji filtrai etc),
    arba naudoja kokius Žateco apynius ar čekišką salyklą? Any cop?

  10. Ciobiskis says:

    Nu aišku aš atmetu hipotezę, kad čekišką alų cisternomis veža ir tik išpilsto (kaip kalbėta atidarius Utenos alaus kombinatą 1979:)

  11. ramtyns says:

    Dėl maltozės nesutikčiau, tai nėra “tik dar vienas cukrus”. Saldžiųjų medžiagų yra skirtingų, maltozė, įvairūs cukrūs, fruktozė, dekstrozė ir kt skirtingai virškinami mielių ir duoda visiškai kitokį rezultatą. Blogiausią duoda iš cukrašvendrių ir runkelių cukraus.

    Dėl Ponoro, tai kaip supratau, investuota 3 mln litų – greičiausiai ne tik čekų kelionės bilietams. Už tokią sumą kažkokių geriau kontroliuojamų įrenginių galima įsigyt, be to, pasak spaudos pranešimų, naudojamos čekiškos medžiagos, kurios gali būt geresnės kokybės. Galų gale, pats procesas, jo niuansai, tiksli kontrolė yra – šiuo atveju čekų? – amato, meistrystės dalis.

  12. RamBiel says:

    Po truputį savo skrandį ir ypač smegenis perjunginėju į TIKRO ALAUS skonius. Kadaise Alytuje buvo alaus daryklėlė „Daiga“, kuri virė pusėtiną alų…
    Mes, dzūkai, daugiau galime papasakoti apie dzūkiškos naminukės skonių subtilybes, bet šiandien ragautas abiejų skonių Chodovaras tikrai paliko neblogą įspūdį. Džiugu, kad Alytuje jo galima nusiprkti…

  13. tomson says:

    Vo as da siedu nekastavuojis:( Nuors kolega Ruobuts apibudina kap Paka Pramen dubleri, vo ton daug metu lenkiem net dontis atsipjuovi. Jagu ryt nusigausu iki Palunguos prekybas centru:) polsu i paieskas.

  14. kontekstas says:

    O RamBiel, smagu kad kraštiečių dzūkelių ant tikroalus.lt atsirado! Sveiks prisjungis!
    Nu apie naminukę tėviškės tai jau išmanom neprastai, ale ir alų nepriklauso pamiršt:)

    Daigos tai oi klastingas buvo alus :) nu ant kokybės tikrai ne pats prasčiausias. Kada visą dieną Alytuj praieškojau, tik ant išvažiavimo degalinėj pasakė, kad jau senai nebėr tokios.

    O atsimenu Pivašiūnuose an atlaido gerai mes jo paragaudavom pilstomo po litą šešdešim:)

  15. Bertas says:

    Ciobiskis,

    Aš manau, kad, norint ir, svarbiausia, sugebant virti gerą alų, čekai nereikalingi. Tuo labiau, kad su jais pelnu tada tektų dalintis. Jie tampa įdomus tik dėl rinkodaros, t.y. prekės ženklo diferenciacijos, t.y išskirimo iš kitų tarpo. Todėl nesistebiu, kad Pranas Kuisys, esą Ponoro bendrasavininkas (jis gal ir “Respublikos” bendrasavininkas, kad Olialia kola “išsukinėja”?…), pasikvietė arba “pasikvietė” čekus… Man šito marketologo-technologo susiėjimas su šiuo alum tik daugiau abejonių sukelia.

  16. Audrius says:

    toks gandas yra, jog Chodovar ir toliau keliauja iš čekų, nes įrengimai dar nesustatyti ir nei viena čekiška partija nesubrandinta dar. Anyway, gandas.

    Beje, prieš 3 metus universitetui su draugais darėm projektą apie alaus gamybos organizavimą (esam vadybininkai, ne gamybininkai, todėl tyrėm paviršutiniškai). Kas įdomu, jog Ponoras buvo vienintelė darykla, kuri mus įsileido tuo metu. Vilniaus alus, kaip ir Kauno alus ar Rinkuškiai (orientavomės ne į didžiausius) vis muilindavosi, o kai išgirdo kad filmuosim, vis kokį pasiteisinimą sugalvodavo, jog technologas Lenkijoj ar t.t. Tai keliavom į Biržus ir turiu pasakyt, kad žmonės buvo labai malonūs, ypač pagrindinė aludarė moteriškė (gaila nei vardo, nei pavardės nepamenu. Ką gerai pamenu, jog kai lankėmės buvo sudėta nauja filtravimo įranga, įdomiai atrodė Kieselguhr’inis filtras.

    Ir pabaigai, labai skaniai pavaišino įvairiu alum savo darbuotojų poilsio salėj (net pirtelę įsirengę berods), ir dar ant kelionės įdėjo dėžę silpnesnio alaus.

    Taigi prisiminimai apie Ponorą kuo šilčiausi ir linkiu jam sėkmės. Na o tai, jo P.Kuisys sėdo už vairo kiek gal ir neramina, bet visgi tai vienas geriausių marketingistų Lietuvoj su krūva kontaktų, todėl manau Ponorą matysim dažniau maximose..

  17. Ciobiskis says:

    Į investicijas paprastai surašomos visos išlaidos marketingui. Tai įrengimams turėtų tekti gal pusė sumos. Juk outdoorai ne už dyką. Šian rodė po vienuoliktos tokį kvailoką klipasą, kur Šveikas prie Trakų pilies filmuojas. Na bet tas brangus neturėjo būt…

  18. Aras says:

    Na gerai, tarkim Chodovaras, kaip čekų prekės ženklas, dar galėtų būti vežamas kurį laiką iš ten. Bet gi prekyboje yra ir Ponoro Bičiulių buteliuose, tad sunkiai patikėčiau, kad tai užsienietiškas alus.
    Be to, tiek ant Chodovaro, tiek ant Bičiulių nurodomas lietuviškas barkodas, tai gal jau ir pilsto jį Biržuose (arba kur kitur Lietuvoj?)

  19. ramtyns says:

    Beje pabandykit řezák’ą – pusę bokalo šito šviesaus, pusę tamsaus. Gaunasi trečias skonis, kažkas panašaus į Š… Baltijos, tik skaniau.

  20. Ciobiskis says:

    Rezultatas – sekmadienį vakare MAximos šaldytuve šito alaus nebėra. Viso kito yra, o Chodovar… nebėra :)

  21. mart says:

    Nu aš prisidėjau, lygiai dėželę per tris dienas kaime patuštindamas.

    Tačiau šiandien atradau tikrą, naują! lietuvišką mėnesio alų. Apie tai kitam poste.

  22. sdgfsdlkgn says:

    Teko ragaut abu – tiek sviesu, tiek tamsu. Sviesus patiko, bet labiausiai nustebino tamsus. Neesu tamsaus alaus megejas, bet sitas mane suzavejo ir jei reiketu rinktis kuri gerti – dar gerai pagalvociau. Beje, norfoje jo kaina 1.75, o netoliese stovincioje IKI 2.29 Lt – jeigu didesni kieki imi verta apsilankyt norfoje :). Reklamos su sveiku nemaciau, tik uzmauta ant kaklelio “ale” sveikas rekomenduoja, jeigu trumpai – nusivyliau tokiu marketingu….

  23. tomson says:

    Chodovars matyt ne mon skirts, kuo tai mona receptore anon bruokei. Dar sakyc tas tomsus posi velne sulynda, vo sveisus stryng gerglie ir visks. Zuodz mona vertinims do nyksce zemyn.

  24. RM says:

    CHodovaras kol kas pilstomas Gubernijoje:))))) linija dar nepaleista… kaina maximoje krito iki 1,59 lt:)

  25. Valdas says:

    Sveiki.
    Nesu didelis alaus kritikas, bet atsigerti mėgstu ir neretai, todėl bandysiu kažką pakomentuoti. Mano manymu tas Chodovar nieko negeresnis už visą likusį “miltelinį” lietuvišką alų, o tiems, kas gieda jam ditirambus, galvą susuko marketinginiai triukai ale “čekiškas- lietuviškas, pirmas toks, išskirtinis”.
    Eilinis nebrangus negyvas alutis be išskirtinių savybių ar skonio, atitinkantis kainą, bet tikrai nepretenduojantis į “tikro, gyvo alaus kategoriją. Kas kita Ponoro Bičiulių alus. Ten tikras, smagus biržietiškas alus!

  26. ramtyns says:

    Valdai, greičiausiai būsi teisus. Nors tebemanau kad Chodovar gan pusėtini lageriai, ir rinkčiausi juos, jei likęs pasirinkimas būtų tik ŠUA/Kalnapilis produkcija, tačiau kiek po to juos beragavau, jie nebeatrodė niekuo ypatingi. Šviesios versijos salsvumas labai greit pabodo, tamsus irgi “nepritempia”, be to – pasirodė, kad jų skonis per laiką keitėsi ne į gerąją pusę. Galų galę, geriausiai man geriasi Chodovaro režak’as, t.y. maišytas juodas+šviesus.

  27. ;) says:

    Ponoro Bičiulių štai kur bomba!

  28. Alaus megejas says:

    nu realiai nusivyliau paragaves to chodovar lezaku, toks pagerinta zigulini alu primena. tamsus dar nieko, sviesus – . taip kad nors anksciau buvau lietuvisko alaus gerbejas, jau pusmetis kaip ragauju beweik vien STAROVAR. labiausiai subalansuotas mano skoniui. lietuviai su chodovar matyt paeme is ceku licenzija ir sugadino. :)

  29. Kaleda says:

    Apie ta Chodovar – kontraversiska nuomone.
    Pirma kart kai nuspirkau – patiko. Tikrai patiko.
    Po keliu menesiu vel geriau – suabejojau.
    Paskutini kart tikslingai pasiemiau i pirti “cerne” buteliuka (megstu pirty pravesimui isgerti lengvo “cerne” alaus).
    Tai tasyk visai nepatiko. Visiskai. “Vytautas” skaniau geresi.

    Ar nebus tradicinis bajeris – ant reklamos pavaro gera partija. O paskui tradicinie “chalturke” eina i trasa…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *