Lietuvos Seimas paskutinę šių metų rudens sesijos dieną priėmė dar naujas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Su jų turiniu galite susipažinti čiao įstatymo esmę apibendrintą pamatyti čia.

Taigi, ribojimai palaikymą Seime turi, už juos balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 4, o susilaikė 8 parlamentarai. Pasiūlymo leisti gerti tik nuo 21-erių, kaip Amerikoje, Seimas dar nepalaikė.

Didžiojo bambalio mirtis, stipriausio atsisakymas, aludes imituojančių kioskų ribojimas – skamba iš dalies patraukliai, ypač jei įgyvendiname kažkieno žydrą svajonę apie skandinavišką išblaivėjimą ir „Systembolaget“ Lietuvoje.  Tuo pat metu galutiniame variante liko daug keistenybių, pvz. prekyba alumi degalinėse leista iki 2016 metų…

Tačiau, tegu ir neturėdami tikslių duomenų (pvz. ar ateityje ribojamas stipriausias alus nuo 7 iki 9,5% tikrai sudarė nuo 20 iki 25% viso alaus pardavimų?), pabandysime pasidalinti keliais komentarais ar įžvalgomis.

Kam tai naudinga?

Didiesiems alaus gamintojams blogiau nebus. Jei alus verdamas „srauto“ principu, pareguliuoti „High gravity“ aparatą, kad skiestų iki 7,5%, o ne iki 8% – tikrai nėra sunku. O ir stipriausi „pseudo bock“ stiliaus prekių ženklai yra kaip tik „po stiprumo“ riba. Didieji aludariai niekada daug į patį stipriausią alų neinvestavo, tai jo išnykimas jiems netgi naudingas. Įstatymas neužkabina ir santykinai įdomiausių didžiųjų rūšių, kaip „Utenos Porteris“ ar „Gubernijos Kunigaikščių“. Kitas dalykas, kaip bus su PET platsmasiniais buteliais, bet tai, kaip sako, jau visai kita istorija.

Įstatymas, taip, smogs vidutiniokams. Bet, pripažinkime, jie patys sau visus tuos metus kasėsi duobę, viešai deklaruodami natūralumą, o realiai nemažai dirbdami dėl lokalinių „anatolijaus smūgio“ megėjų…  Pasikliaudami pačiu stipriausiu „euro lagerio“ tipo alumi, parduodamu 50 km nuo daryklos spinduliu. Abejoju, ar koks alaus gurmanas pasiilgs „Kablio“, „Kipšo“, „Baro“, „Smūgio“, „Tarano“ ir taip toliau. Galėdami eiti kad ir „Primator“ ar „Brūveris“ keliu, kurti alaus rūšių/stilių įvairovę, „mažieji“ Lietuvos aludariai pasirinko (pa)prastesnį kelią.

Poreikis kurti įvairovę ir pasirinkimą

Bent jau "Pikto" alaus (8.5%) krano šioje kaimo pilstyklėje neliks (Foto: Tikras Alus, Pakruojis)

Dabar vidutinės mažosios kaip ir turi vienerius metus iki įstatymo įsigaliojimo… Kurie grečiausiai bus skirti „pakoreguoti receptūroms“, ir įsigyti tiems mažesniems 1 litro bambaliams, į kuriuos jau eina Biržų ar Bauskės alus. Po didiningo „Šnekučio“ žygio į Vilnių, visi susiprato, kad ~5% alus sostinėje važiuoja lygiai taip pat, kaip 9+% Šiaurės Lietuvos kabokėliuose. Deja, provincijoje (ir ne tik) stipriausiam alui yra didelis konkurentas – pigus vaisių vynas plastmasiniame butelyje, o jam, atrodo, ribojimų pamiršta pritaikyti.

Realiai žiūrint, vienintelė ilgametė originali tradicinė rūšis, buvusi net sovietine receptūra, kuri nukentėtų nuo įstatymo yra „Biržiečių“.  Legendinis „stoutas“, kurio stirpumas – būtent 8%…  Kuriam pristatyti, populiarinti jo virėjai pastaruoju metu nebeskyrė dėmesio, jis liko nišiniu reikalu. Aistringų tamsaus alaus pasiilgusių studentų tarpe tirštą „Biržečių“ saldumą pakeitė lengvesni „Varniukai“ – neabejotinas naujos kartos hitas.

Mikro darykloms, tai yra restoranams – bravorams įstatymas turės mažiausiai įtakos. Galbūt galbūt šitame mikse dar vertas paminėti Vilniaus Alaus „13 statinų“, bet prisipažinkime patys, jis buvo ir pakuojamas kaip konjakas, ir greičiau priklausė suvenyrinei rungčiai kuo stipresnį alų išvirti. Dar tas brangus Kauno „Geros progos“ alus – irgi suvenyrinis, tačiau čia butelis jau perdėtai milžiniškas. Vėlgi – tai vargu ar buvo realaus paveldo dalis.

Dalies belgų tremtis

Na ką, ant galo turim importuotojus. Kokybiško bet sripresnio belgiško, britiško alaus mėgėjai bus nuskriausti. Garsioji trapistų alaus „Chimay“ šeima jau išskirta. Štai dabar išeina, kad prekybos centro lentynoje „Chimay Première“ (arba „raudonas, 7%”) galės būti, o  „Chimay Triple“ („geltonas“, 8%) ar „Chimay Grande Reserves“ (arba „mėlynas“, 9%) – ne. „Leffe Blonde“ ir „Leffe Brune“ – prašom, o štai „Leffe Triple“ (8.5%), „Leffe Radieuse“, „Leffe Vieille Cuvée“, „Leffe 9“ – banned in LT.

Įdomu, kad visos trys išpopuliarintos Lietuvoje „Grimbergen“ rūšys – „Blanche“ (6%),  „Dubbel“ (6,5 %) ir „Blond“ (6,7 %) nesunkiai telpa po reikalavimų kartele, o štai jei koks kvailys sumanytų čia atvežti ir „Trippel“ su savo 9%, tai jau būtų nelegalu. Iš viso, atrodo, nukentėjo visi “trigubo salyklo” Belgijos alūs.

Laimė, kažkaip prieš pat įstatymo priėmimą Seimas atsikvošėjo, ir leido tokiu belgišku alumi prekiauti baruose – todėl restoranai „Rene“ ir „Belgai“ Vilniuje gal nebus kitąmet uždaryti. Ribojimų prožektoriai dabar nukreipti į pseudoaludes – jos turės įrodyti, kad ne tik alumi „bambaliais“ prekiauja, bet ir išalkusiam naktį ruošia šiltą maistą. Ar tai reikš, kad šalia sulūžusio plastmasinio staliuko- skėčio nakčiai bus pastatyta ir neveikianti mikrobanginė, ar kokias rimtesnes permainas Lietuvos užeigų scenoje, pamatysime. Šiaip šis įstatymas duoda geroms užegoms lyg ir naujus šansus kurti alaus vartojimo kultūrą.

Naujos revoliucijos gairės, arba ką daryti?

Pabaigoje norisi graudžiai pajuokauti, kad patiems mažiausiems – naminiams aludariams įstatymo priėmimas gražins tam tikrą romantikos aurą.  Kitąmet – jei tik apsispręsi salinti itin tirštą misą – bus galima prie stalo giminėms pasigirti – kaip kokiems naminės meistrams – ragaukit, čia TAS stiprus! Ir nelegalus! Tokio Lietuvoje prekyboj negausit, tik Belgijoje!

Ironija ironija… Iš tikrųjų, pačio stipriausio (o jei dar su cukrum) alaus gamybos tradicijomis Lietuva neturi ko labai didžiuotis. Kaip ir jo pilstymu į bambalius ir prekyba „načnykuose“. Vis delto, visokie kuriami ribojimai – kurių nėra jokiose Europos šalyse – padėties nepagerins.

Ką mes siūlome, kad ne vien tik kritikuoti?  Seimas turėtų užsiimti apgalvota konstrukcija. Galvoti, kaip nukreipti iš akcizų gaunamus pinigus (mes neprieštarautume, jei tie akcizai būtų gal labiau didinami pagal stiprumą) į pokyčius regionams, kur dominavo „bambaliai“ – kultūrai, sportui, užimtumui gerinti. Pavyzdžiui, kiek baseinų pastaruoju metu mes šalyje atidarėme? Bet tai, ir vėl kita istorija…

Panašūs įrašai:

9 Responses to Nauji metai, nauja tvarka? Apie alkoholio kontrolės įstatymų pataisas.

  1. ramtyns says:

    Ačiū Čiobiškiui už analizę!

    Pilnesniam vaizdui, būtų naudinga atkreipti dėmesį į šių pataisų atsiradimo eigą. Jos buvo priimtos iškart atmetus alkoholio reklamą draudžiančias pataisas (kurias beje palaikė daug nevyriausybinių organizacijų). Mažai kam kiltų abejonių, kad tai reveransas didžiųjų daryklų pirstelėjimui, o bambalių ir stipraus alaus draudimas – savotiška duoklė mainais. Turbūt nereikia pirštais rodyti, žiniasklaidoje galima rasti daugiau detalių, pvz. čia.

    Kaip manote, ar alaus draudimas būtų buvęs geresnis sprendimas tikro alaus mėgėjui? Linkstu manyti, kad taip. Jis būtų apribojęs industrinio alaus stūmimą ir galbūt pagerinęs mažųjų daryklų, kurie nepriklauso nuo reklaminių pinigų pumpavimo, konkurencijos galimybes.

    Be paminėtų naujųjų pataisų pasekmių, tikro alaus mėgėjui didžiausia neigiama pasėkmė bus būtent sumažėsiančios importinio tradicinio ar eksperimentinio alaus pasirinkimo galimybės.

  2. mazius says:

    Tikrai puikia analizę parašė Čiobiškis.
    Šitas naujas įstatymas daug problemų sukels ir gali dar labiau padidint alkoholio vartojimą šalyje. Pvz. mažiau pasiturintys žmonės kurie seniau gėrė 8-9% alų, tiesiog pereis ant pigesnio stipraus vaisių vyno, o tai dar labiau gali sumažinti stipresnio lietuvišo alaus rinką, net jei ir alkoholio kiekis aluje nukristu iki 7,5%. Net ir Šviturys su savo produkciją paruošė 7,5% alkoholio koncentracijos maratonui(nuo 8% koncentracija nukrito iki 7,5).
    Papildau Čiobiški, kad Utenos stiprusis 7,3%, vos per plauka išliko gyvas nekeites alkoholio koncentracijos.
    Skaudžiausiai kirtį gaus Biržų alus, nes jis turi daugiausia stiprių alų (Čiobiškio minėti „Kablio“, „Kipšo“, „Smūgio“ alūs priklauso Biržų alui).
    Mūsų krašte daugiau į šviesą nebeišlys Belgiškas alus „Duvel – Belgian golden ale (8.5%)“, kurį galima rasti net ir „Alaus namuose“ Vilniuje.
    Taip pat gali išnykti arba labai suprastėti, ko gero vienintelis per žiemos sezoną neseniai išleistas alus į kurį gali įdėti medaus ir pašildyti, o taip pat ir visus metus prekiaujamas Vilniaus alaus krautuvėlėse, tai būtu „Senojo Vilniaus tamsusis su prieskoniais 8,2 %“.
    Nukentėti gali ir daryklos Su puta išleidžiamas alus „Putos stiprus tamsus 8%“.

  3. Domas says:

    Keistai sutapo ŠUA investicijos į technologiją ir reklamą 1 l PET tarai….

    Manau, pagirtina kova su stipriu alumi, kuris nepuošia mūsų krašto, tačiau tai buvo galima padaryti tiesiog proporcingai pakeliant akcizą…

  4. Tomson says:

    Alaus pilstyklas katruos atsidari unt bara licenzijas,turies kazkon daryti (isirengti vertuvis ar dar kon), bo pataisuos parasyta ka higienas kontruoli tvarkys tus reikalus. Mona galva pilstuoma alaus krutuveli galies veikti tik su bravara licenzija. Iduomu kon darys “Alyns” beruods anei veik unt bara licenzijas.

  5. Alaus kolonėlė says:

    Alynas, kaip ir daugelis pilstuškių, veikia su kavinės licenzija

  6. Linas Č. says:

    Kuo toliau, tuo labiau ima noras trauktis iš šio lietuviškų ajatolų krašto į protingesnių žmonių valdomą…
    Kažkokiam Seimo durneliui ar jų būreliui kažkodėl užkliuvo būtent alus (!) – ne koks “rašalas”, ne pigus šnapselis, ne kokie nors pigūs vyneliai tetrapakuose, bet būtent alus!:((.
    Baisiausia, kad dėl tos jų totalinės atakos prieš alų “kartu su purvinu vandeniu išpilamas ir kūdikis”, anot tos metaforos. Kovojant prieš žemos kokybės cukrinius “stipriakus”, bus uždaromi keliai pažinti (neišvykstant iš Lietuvos) pasaulio alaus kultūros paveldą – tokį, kaip “Duvel”, kaip trapistus “Chimay Bleu”, “La Trappe Tripple” ir “Quadrupple”, jau nekalbant apie tokį “Rochefourt”, kuris taip ir nebeatvyks į Lietuvą… :-(:-(
    o juk net Skandinavijos šalyse, kuriuos taip mėgsta kelti mums pavyzdžiu tie Seimo mulos, GALIMA (!) nusipirkti alaus, kurio stiprumas siekia ir 10%, ir daugiau! Tiesa, tokioje Švedijoje ar Norvegijoje, jis neparduodamas eilnėje maisto parduotuvėje, o tik specializuotoje, bet visgi PARDUODAMAS! O pas mus… (jei jau taip labai kažkam baisus alus, baisesnis už kitus, stipresnius gėrimus – kodėl neperkėlus to stipraus alaus į specializuotas parduotuves?).
    Siūlau, kol dar yra laiko, siųsti savo Seimo nariams, t.y. tiems, kurie išrinkti atitinkamose rinkiminėse apygardose, argumentuotus protesto laiškus, nurodant, kad mūsų ir mūsų giminių bei pažįstamų balsai priklausys nuo jų pozicijos šiame reikale. Dar turime vilties tą kvailystę pakeisti, juk ši durnių kompanija metų pabaigoje pasikeis (tikiuosi…).
    Atsiprašau už karštą komentarą, bet nebeištvėriau… :(

  7. c2h5oh says:

    Ar tikrai šitas įstatymas uždraus prekiaut belgišku alumi? Abejoju tuo, nes pagal ES teisę lyg tais vienas ES šalis negali uždrausti prekiauti preke, kuri legaliai pagaminta kitoje ES šalyje.

    ES vidaus rinka iš esmės ir prasidėjo nuo analogiškos teismo bylos (vokiečiai uždraudė pardavinėti prancūzišką likeriuką) – http://en.wikipedia.org/wiki/Rewe-Zentral_AG_v_Bundesmonopolverwaltung_für_Branntwein

  8. Dadis says:

    9 % “Chimay” ir kitų belgiškų “stipruolių” dar galima nusipirkt Šiaurės miestelio RIMI.

  9. ruginis says:

    puiki analizė respect čiobiškiui,
    beje ne visi seime ten sugedę
    http://www.vlmedicina.lt/2011/12/is-alkoholio-kontroles-%E2%80%93-snipstas-su-korupcijos-prieskoniu/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *