Linas Sambariuose 2011. Foto: V. Laurinavičiaus
Šiemetinis renginys Sambariai 2012 taip mikliai prabėgo, kad nespėjome jo net dorai apžvelgti. Kam buvo įdomu, tie apsilankė, o kas nebuvo – tegul laižo išdžiūvusias lūpas, beklausydami Lino Čekanavičiaus pranešimo, skaityto Sambarių konferencinėje dalyje, įrašo.
Lino vietiniam alaus entuziastui pristatinėti nebereikia. Jis ir alaus medžiotojas, somelje, ekspertas, alaus konkursų teisėjas, kuris kratosi akademinio laipsnio ir mieliau demokratiškai ir emocingai kalba prie tauraus alaus bokalo. Nesenai jį konsultacijoms pasikvietė “Vilkmergės” darykla, pagaliau supratusi, kad įdomiam alui sukurti nepakanka vien technologų, vadybininkų ir reklamos. Be alaus, domisi viskiu ir vynu, rašo į “Vyno pasaulį”, o retkarčiais Tikro alaus draugijos bičiulio ir garbės svečio teisėmis – ir šiame internetiniame žurnale.
Tad kviečiame pasiklausyti aistringos, ugningos kalbos apie alaus erdvėse sklandančius pokyčių vėjus. Lai Lino žodžiai ir toliau liejasi laisvai, lyg spontaninė fermentacija!
Pranešime:
Alaus šmėkla blaškosi po Europą
The Wind of Change, trejomis kryptimis
Mikkeller, alaus žinovo skriaudikas
Pradėkime nuo simfonijos: Ekstremalieji IPA
Stilių kryžminimas
Kokie vokiečiai tebedaro kvietini alų vienuolynuose?
Vokiško alaus bėda ir šompanas
Kurioje šalyje šiandien labiausiai kunkuliuoja naujovės?
Birrificio Italiana ir brandinimo eksperimentai
Vagneris ant tavo liežuvio
Kur benužengti toliau?
Vyno snobo problema
Kodėl didieji Lietuvos alaus gamintojai niekada neprilygs nano-aludariams
Ką galima atrasti pokyčių vėjuose
Papildyta: pranešimo prezentacija (PowerPoint PPT)
Sambariai 2012 – L. Čekanavičiaus pranešimas “Pokyčių vėjai alaus pasaulyje” by Tikro Alaus Draugija on Mixcloud
Panašūs įrašai:
Niežti pasidalinti su kitais?
Paskaitai keistoką atspalvį suteikė tai, kad pranešėjas gal truputį per daug paragavęs to vonios alaus.
Na tikrai įdomiai Čekanavičus šneka – labai panašu į “papešusio” ir besistengiančio susikoncentruot žmogaus kalbą. :)
Tai buvo alaus simpoziumas, ir vakare jau visi buvo “papešę”, o tie kurie nebuvo, matyt buvo šnipai kokie:) Gal geriau apie turinį turite ką pakomentuoti?
Gaila, kad nėra vaizdo (power pointo skaidrių).
O šiaip, tai labai įspūdinga paskaita. Įdomiausia per visą simpoziumą. Sambariams labai trūko daugiau tokių pranešėjų, nes iš esmės dominavo amatai ir pagonybė.
Sambariai šiais metais buvo orientuoti į amatus ir istoriją. Dėja, Lietuvos žėmelėje mes neturime, daug tokio lygio pranešėjų, kaip Linas Čekanavičius, kurie gali be perstojo aistringai kalbėti apie alų.
Na, nors, žinia, buvau paragavęs to bei ano alaus :-), prieš kalbėdamas, tačiau tuo metu, kai skaičiau (tiksliau – kalbėjau, nes neskaičiau iš rašto), tikrai nesijaučiau (ir drįstu sakyti, nebuvau) “papešęs” :-). Bent jau ne tiek, kad būtų pynęsis liežuvis arba būtų sunku buvę susikoncentruoti :-). Apskritai, niekada neskaitau paskaitų ar pranešimų “iš rašto” (ar alaus, ar moksliniuose simpoziumuose, ar universitete :), o visada kalbu gyvai, “džiazuoju”. Žinoma, remdamasis tuo, ka rodau ppt arba ką rašau lentoje – bet šiame įraše to, ką rodžiau, deja, nesimato :)…
(P.S.: tiesa, prisiminiau: bent vienu atveju esu skaitęs “iš rašto”, be jokio “improviso”:). Tai buvo tada, kai prieš keliolika metų buvau “Laisvosios Europos” radijo ekonomikos klausimų komentatoriumi. Tada tas man duotas 4 minutes užpildydavau stropiai skaitydamas anksčiau pasirašytą glaustą tekstą…)
P.S.: paklausiau pats to įrašo ir…. turiu pripažinti, kad išties galima susidaryti padriko kalbėjimo įspūdį dėl tų nuolatinių “ekskursų” į šalis :-). Mat, to pranešimo “inkaru” buvo skaidrės -su paveiksliukais ir tekstukais- kurias skaityti būtų buvę beprasmiška (pats nemėgstu įvairiose konferencijose ar viešose paskaitose sutinkamų pranešejų, kurie, tur būt, mano (?), kad jų klausytojai yra arba “negramatni”, arba neprimatantys – todėl uoliai perskaito savo pačių skaidrėse esančius tekstus :-)). Bet prie to “inkaro” norėjosi “pasūpuoti” ir laivelį – iš čia ir tas improvizacinis padrikumas.
Pamėginsiu į tikrasalus.lt persiųsti pranešimo skaidres, gal jas pavyktų jei ne “prisiūti” prie, tai bent įdėti greta to audioįrašo; tada gal būtų geresnis vaizdas to, apie ką ėjo kalba :)
čia gi Lietuva… ant kiekvieno gero darbo atsiras nepatenkintų… mažiau reikia reaguoti…
Super!
Ačiū Linui, atsiuntusiam ir pranešimo prezentaciją, ją rasite posto tekste, arba tiesiai čia: http://tikrasalus.lt/wp-content/uploads/2012/11/Alus_pokyciu-vejai.ppt
Martynai uploadink i slideshare labai gerai embedinasi ir siaip geras irankis…
Tiksliai, nesugalvojau su kuo pašarint… atlikta!
Paskaita tikrai labai įdomi. Beje, ar galima Lietuvoj kažkurio iš gerb. Lino minėto “naujųjų vėjų” alaus įsigyt? Išgirdau paminėtą tik “Beer Barrel”, deja alaus pavadinimas pasimiršo.
Kol kas tų “naujųjų vėjų” dar nedaug mūsuose pučia, tačiau girdėjau kad keletas distributorių jau ruošia bures, tad tikėkimės, kad laukti liko nedaug.
O tuo tarpu galite nuvykti į Rygą, kur Alus Salons ir Ale House parduotuvėse yra per kelis šimtus naujavėjinių alų (daugiausia amerikietiško, bet yra ir Mikkeller, ir Brew Dog)
Ne pats naujausias, bet ganėtinai naujas vėjas, belgiškas biere de champagne stiliaus “Deus”, parsiduoda restorane “Rene”.
O kai minėjo Beer Barrel, tai man rodos ten šneka buvo apie Rodenbach Grand Cru, kurio jaunesnę versiją galima rasti Beer Barrel, bet deja jo jau senai ten nemačiau…
Bijau būti teisus, bet atrodo, kad tuo tarpu tuos naujus vėjus į savo “bures” galima pagaudyti tik svetur keliaujant… Pvz., tas Hopfenweissse tai net ir pačiame Miunchene tėra tik pilstomas ir tik vienoje smuklėje – tame Schneider Bierhaus’e, visai netoli Rotušės aikštės. Žinant bavarų skonį, galima spėlioti, kad tas alus ilgai ten neišsilaikys – jiems jis pernelyg sodriai apyniškas…
Tą vokiškąjį “champagner bier” šią vasarą taipgi pirkau Miunchene, toje Rotušės aikštėje esančio prekybos centro (“Kaufhof” ar kaip jis ten?) pusrūsyje esančiame maisto delikatesų skyriuje (ten ir daugiau retesnių vokiškų alaus atstovų yra).
Kai dėl kitų minėtų, tai daugumą jų ragavau arba parsivežiau iš Briuselio – kai ką radau specializuotose alaus krautuvėse (Biere Tempel ir kitoje, toje, kur netoli garsiojo “Delirium” – pamiršau, kaip ji vadinasi) arba tame pačiame “Delirium”. Na, o itališkajį “Scires” pavyko užtikti Milane, specializuotoje alaus krautuvėleje.
P.S.: taip, tikrai, “Rene” restorane galima (bent buvo galima) paragauti “Deus”. Verta paragauti (beje, jis ne ką ten brangesnis, negu Briuselyje parduotuvėje), bet man labiau patinka jo baržovas iš to paties nedidelio Bugenhout miestuko Belgijoje: “Malheur Dark”. Šitas tai tikra simfonija ant liežuvio ir gomuryje :)
dar kolkas turi, kranelio neužsuko. Ačiū už nuoroda į Kaufhof. Bus proga pradėti pildyti šaldytuvą, nes kolkas tai tik Bock’ai iš vietinių į akį/gerklę krito…
Pauliau,
Iš PC “Link Molėtų” Beer barrel filialo Rodenbach niekur nedingo.
super paskaita. Buvau jau praradęs viltį, kad Miunchene galimą ką inovatyvaus rasti iš alaus pasaulio. Dinkel va tik ragauju, o čia pasirodo priešais nosį yra ir Hopfenweisse….. Super….Dėkui, eisiu ragauti.