Buvo laikas, kai istorijomis dalindavomės tik vienoje baro pusėje – kliento. Tačiau šiandien jau ne vienas mūsų draugijos narys ar bičiulis turi nuosavą barą, alaus ar viskio parduotuvę, tad vis daugiau istorijų išgirstame iš mažiau žinomo, vidinio baro gyvenimo. Jos suteikia galimybę kur kas pilniau suprasti scenos įvairovę ir niuansus, o kartais tiesiog nustebina netikėtais posūkiais ar susitikimais. Šiandien tokia trumpa istorija dalijasi Kipras, ne tik TAD “signataras”, bet šiandien jau ir geriausio pubo Klaipėdoje “Herkus Kantas” bendrasavininkas bei alaus seikėtojas.
– – –
Šiuolaikiniai viduramžių tradicijos tęsėjai – keliaujantys amatininkai
“Auf der Walz” – sveikinasi su mano nauju pažįstamu Philipp pagyvenę vokiečių turistai paryčiais išlipę iš autobuso Teatro aikštėje. Keliaujančius amatininkus jie žino dėl tradicinio kostiumo, kurį Journeyman turi vikėti tris metus kol tęsiasi kelionė.
Šinkoriaus darbas nuolat dovanoja neįprastų pažinčių. Taip ir vakar vakare jis nedrąsiai užėjo į HK, kampe pasistatė drožinėtą lazdą ir nediduką ryšulį. Pasisveikino – Philipp, dailidė iš Vokietijos. Paprašė bokalą kartaus IPA. Nepraėjus nei pusvalandžiui alumi jį jau vaišino nuolatiniai baro bičiuliai klausydami istorijų apie darbą ir keliones po Prancūziją, Olandiją, Rumuniją. Kaip jis pats sakė – vienas iš penkių šimtų, palaikančių gyva kelių amžių tradiciją.
Vidurnaktį užrakinus barą, Philipp įtikinėjo, jog jie įpratę miegoti lauke (na gal tik išskyrus Rumuniją, kur puldinėja sulaukėję šunys). Negalėjau nepasiūlyti jam lovos ir karšto dušo. O šiandien ryte geriant arbatą jis jau bėrė pasiūlymus, ką būtų galima paremontuoti virtuvėje. Bet namie pertvarkymams dar ne laikas.
O gal kam reikia kvalifikuoto dailidės paslaugų?
Panašūs įrašai:
Niežti pasidalinti su kitais?
