Per šiuos metus nemažai “Tikro Alaus” draugijos veiklos idealų jau pasiekta ar siekiama – šalyje tikrai išaugo alaus (ypač vietinio) pasiūla, gerėja vartotojų (ir mūsų :) supratimas apie alaus kategorijas ir skoninius niuansus, stiprėja “pasidaryk pats” aludarių judėjimas. Artėja vasara, prasidėjus turizmo sezonui geriau pažinsime ir užsienio alaus tradicijas, naujoves, alaus pateikimo kultūrą…
Naujojo elio degustacija viename iš pajūrio barų. Foto: Artūras Styx (Lava)
Tačiau ypatingai malonūs būna etapiniai, Pirmieji tokie pasiekimai. Ir čia tikrai reikia pasveikinti kolegą Ramtyną, kuris pirmą kartą savo sukurtą receptą realizavo tikroje mažoje (ne namudinėje) alaus darykloje. Aišku, jis tai padarė ne naktį įsibrovęs, ir ne slapčia. Bet ar reikia sakyti, kad ši naujovė prisideda prie alaus įvairovės, nes buvo iš esmės išvirtas angliškasis premium bitter, kurio senai (dar nuo tarpukario, kuomet elis buvo gana populiarus), nebuvo Lietuvoje – o ne dar vienas lageris, “tamsusis” ar “stiprusis”.
Kiek žinome, kūriniui ilgai buvo renkamas vardas, ir štai pagaliau vieną pavasario popietę jis pasiekė jau su vardu “Atpūtys” (speciali padėka ir pavadinimo autorystės prizas eina žemaičių aludariui Ruobutui iš Palangos), įkomponuotu į žalią ratą, savo simbolika kiek primenantį Londono metro ir senos “Žalgirio” programėlės ovalo mišinį. Taip atrodė vienoje Vilniaus kavinėje dalinami kuponai, kurių kitoje pusėje buvo išspausdintas ir aiškinimas, kodėl ir koks čia buvo alus.
Kadangi Vilnių pasiekė tik pirmoji statinaitė šio labai įdomaus alaus ir vakaro šeimininkė Natalija žaismingai normavo šį gėrimą kontroliuodama kuponus, mums pavyko paragauti net du bokalus dar bręstančio, dar gal net ne geriausio “Atpūčio” elio. Korėta puta ir gelsva spalva žadėjo elio nuotykį, ir tikrai šiame gaiviame aluje netrūko nei salyklo, nei nuosaikiai gausių apynių (prisipažinsiu, kai kurie angliškieji IPA man jau per daug). Citriniškas, greipfurtinis poskonis vertė pasvajoti, koks šaunus šis elis gali būti po varpelio ar grybo formos stogeliu karštą vasaros dieną, kai bus pateiktas šaltas.
Ramtyns papildo:
Alus eksperimento tvarka buvo išvirtas su Kupiškio Alaus darykla – nuoširdus ačiū už bendradarviavimą, visokeriopą pagalbą ir palaikymą jos direktorei Jolitai, aludariui Šarūnui ir vadybininkui Domantui. Alaus gamyboje buvo panaudotas šviesusis Kupiškio salyklas, ypač daug kilmingų slovėniškų apynių, viršutinio rūgimo britiškos elio mielės ir taikytas specialus elio gamybos procesas. Vėliau sekė eilė uždarų degustacijų Vilniuje, Kaune ir Palangoje, kur naujagimis sulaukė tiek pagyrų, tiek kritikos.
Artimiausiu laiku šio alaus bus galima paragauti parodos “Elnių žmonės – Sibiro oročėnai” parodos atidarymo metu Vilniuje – Tikras Alus stato alų parodos autoriui D. Brandišauskui.
- – -
When we stay true to our aims and ideals, many of our dreams are fulfilling. One of them for Tikras Alus Fellowship was to try brewing in a small brewery and produce tasty beer. We teamed up with Kupiškis brewery, loaded bags of locally grown malts, lots of hops and british ale yeast, and ended up with a large batch of proper, tasty and aromatic premium bitter similar to Styrian Stunner. We proved that a tasty british-style bitter really can be done locally, in a country dominated by single-substyle lagers. There’s still lots of space for growth of our newborn, and we are already planning something else. Watch this space!
