Nors už lango vis dar ūžauja pūga, pavasaris jau netoli… O kol kas mūsų nedidelė delegacija vėl apsilankė Kauno Botanikos sode ,Vaistinių ir uoginių augalų laboratorijoje pas didelį apynių Lietuvoje auginimo entuziastą, mokslininką Kęstutį Obelevičių, turbūt pažįstamą ne vienam šio blogo rašytojui ir skaitytojui.

Išgirdome daug įdomių istorijų apie apynių selekcijos tradicijas Kaune, kur jau seniai bandyta kryžminti vokiškas apynių veisles iš Rytprusių su vietos apyniais, apie nepelnytą apynių auginimo nunykimą Lietuvoje, tarptautinių firmų pastangas šioje srityje ir pastarojo meto bandymus viską atkurti ne tik moksliniame lygyje. Pasak p. Kęstučio, iš pernykščių bandymų ypač gerai pavyko siekiai auginti Lietuvoje naują lenkišką veislę “Marynka”. Na, o savo nanodaryklai išprašėme įsigyti kelis maišėkus “post-eksperimentinių” apynių iš Kauno Fredos, kurių vis dar nepaėmė tai pažadėjusi padaryti kuri tai vaistinė.

Ponas Obelevičius mums padovanojo ir dar savo pirmtako, Vaistinių augalų skyriaus vedėjo dr. Stasio Gudanavičiaus tyrimų dėka 1989 metais išleistą brošiūrą “Apyniai”. Norėtume kelis jos paragrafus pacituoti, gal dar daugiau žmonių susigundys patys auginti apynius ar norės jai atidžiau domėtis.

LTSR laikais sodininkus ragino įtaigūs piešiniai

LTSR laikais sodininkus ragino įtaigūs piešiniai

“Pirmosios rašytinės žinios mūsų gimtąja kalba apie apynius pasirodė labai vėlai (lietuviškais apyniais  prekiauta nuo XVI a. – red. past.) Žymus lietuvių istorikas Simonas Daukantas 1847 m. iš vokiečių kalbos išvertė B. R. Grunardo knygelę apyninkystės klausimu (“Parodijimas kaip apynius auginti pagal naujūjū pritikimū, išguldė Jonas Ragaunis”). Simonas Daukantas stengėsi paskatinti valstiečius auginti apynius ir gauti už spurgus šiek tiek pajamų, nes tais laikais jie turėjo nemažą prekinę vertę. <…>

Apyniai yra daugiamečiai, dvinamiai, vijokliniai, vėjo apdulkinami žoliniai, kanapinių – Canabaceae šeimos augalai. Jų stiebai pagal laikrodžio rodyklę vyniojasi ant atramų iki 7-12 m aukščio. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais.  Vyriškieji kerai spurgų neužaugina. Moteriškųjų egzempliorių žiedeliai yra kankorėžio pavidalo žiedynuose – spurguose, kurie sukrauti į nusvirusiais kekes. Nedaug mūsų gamtoje taip greitai augančių augalų kaip apyniai – per 120-150 dienų jie užauga 7-12 metrų aukščio, subrandina derlių ir jų stiebai atmiršta.

Apyniai paplitę visame pasaulyje

Apyniai paplitę visame pasaulyje

Apyniai dauginami iš šakniastiebių paruoštais auginiais, šakniastiebiai atpjaunami nuo senų kerų pavasarį. <…> Jie vienoje vietoje gali augti 50 ir daugiau metų, nes jų požeminė dalis ilgaamžė. Norint gauti gerą spurgų derlių, parenkama saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta su giliu podirviniu vandeniu, silpnai rūgščios reakcijos priesmėlio arba lengvo priemolio dirvožemio. <…>

Jauni kereliai sodinami anksti pavasarį vienas nuo kito kas 1,5 – 2 metrai. Kiekvienam kerui kasamos 60 x 60 x 60 cm dydžio duobės, kurios lygiomis dalimis užpildomos pūdinio ir iš duobučių išmesto viršutinio žemės sluoksnio mišiniu. Pasodinus po 10 – 12 dienų pradeda augti stiebeliai; paaugę tik 50-60 cm, pradeda vyniotis… [I dalies pabaiga]

Panašūs įrašai:

12 Responses to Parodijimas kaip apynius auginti pagal naujūjū pritikimū

  1. JungTukas says:

    Po iliustracija parašyta, kad “apyniai paplitę visame pasaulyje”, nors iliustracijoje akivaizdžiai matyti, kad bent jau trijuose žemynuose jų nėra. Įdomu, kas klaidina: iliustracija ar tekstas. O gal Afrika su Australija bei P. Amerika nelaikoma pasauliu? :)

  2. Ciobiskis says:

    Čia kaip pavaizduota 1989 metais iliustracijoje, taip ir idėjom :)

  3. kontekstas says:

    JungTuk, čia ko gero turėta omeny, kad apyniai paplitę plačiai pasaulyje, ir ten, ir ten, ir ten. žiūrint iš mūsų lietuviškos varpinės perspektyvos:) T.y. visas pasaulis – tai daugelis šalių. Metafora taip sakant :)

    O apyniai mūsiškiai – tiek marynka, tiek freda puikiai peržiemojo ir jau ruošia savo naujus ūglius aplink atatampas vynioti. Šiek tiek pergyvenam dėl žateco ir angliškų svečių, bet, duok Die, viskas bus gerai. Yra planas pagausinti savo sodą angliškais (įdomumo dėlei) ir pabandyti pakultūrinti paprastųjų laukinukų.

  4. ciobiskis says:

    Čia kaip nuskanuota nuo 1989 metų bukleto, taip ir dėjom. Gal tada gerbiamas profesorius apie Argentiną ir Pietų Afriką nė nemąstė. Toli nuo LTSR tie kraštai buvo… juk ir kai Žalgiris Džonso taurę ėmė, vaizdą juodai baltai rodė, kad trispalvių Pietų Amerikos išeivių laikomų nesimatytų….
    Nors kiek skaičiau Australijoje apyniai tikrai auginami… apie ką mes čia?

  5. JungTukas says:

    Jokių priekaištų jums – tiesiog lengvutis pasišaipymas iš knygos ir pastebėjimas, kad dažnai mėgstama naudoti frazes “visas pasaulis žino”, “Lietuva garsi” ir pan. neturint tam pagrindo :)
    O dėmesį atkreipiau tik dėl to, kad pačiam įdomu pasidarė, ar apyniai auginami Afrikoje ir Australijoje… Sutinku, kad ne į temą, tačiau iki tol net nebuvau susimąstęs, kur auginami, o gal tiksliau – kur neauginami apyniai: iki tol būčiau drąsiai teigęs, kad, aišku, kad visame pasaulyje :))

  6. ramtyns says:

    Kiek žinau, apyniai tikrai auginami Argentinoje (pvz. gerai žinomi argentinietiški Cascade apyniai, esantys kitokio charakterio nei tos pačios veislės auginami JAV), Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, berods kažkur skaičiau, kad šiose šalyse yra išvesta naujų veislių.

  7. kontekstas says:

    The plants’ native distribution is in the latitude range from 35–70N, making Tasmania an ideal climate provided adequate irrigation water and fertile, deep, river-valley soils are available. On mainland Australia, hops are only produced in Ovens Valley in north-east Victoria. Tasmania produces around 80% of Australia’s hops.

    http://www.dpiw.tas.gov.au/inter.nsf/WebPages/EGIL-5HU8Q9?open

  8. Naminis says:

    Gal zinote, kur Lietuvoje butu galima isigyti sodinuku ivairiu apyniu? Tas botanikos sodas prekiauja jais ar reikia kazkaip atskirai tartis?

  9. ramtyns says:

    Na tas botanikos sodas šakniasteibiais lyg ir neprekiauja, tačiau jei susirasi ten Kęstutį Obelevičių (jo tel. yra kažkur botanikos sodo puslapiuose) ir paprašysi, tai manau jis neatsisakys padėti ir perleis keletą rūšių iš savo apynyno (už nedidelį mokestį).

    Dar įmanoma iš užsienio atsisiųsti, pvz. iš UK, tik po to reikia iškart sodinti, nes jau ir taip bus pavargę siuntimo metu. Raktiniai žodžiai paieškai: nursery, hop rhizomes.

  10. ramtyns says:

    Namini, jau ruošiamės užsakinėt šakniastiebius iš užsienio, jei ką, prisijunk: http://www.alaus.info/viewtopic.php?id=154

  11. Naminis says:

    Ačiū Ramtyns už info, aš čia ne sau, nes esu ne Lietuvoj, draugui info permečiau.

  12. Pirkejas says:

    Noreciau pirkti apyniu dziovintu apyniu spurgu apie 20 kg (nesmulkintu). Galiu pasiimti pats. Gal kas nori parduoti?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *