Pasak tyrėjų, anksčiau alus gamintas visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje – vienu metu beveik kiekvienoje šeimoje mokėta pasigaminti alaus. Kas atsitiko, kad iki dabar alaus tradicija išliko tik šiaurės Lietuvoje, ir kas atsitiko Žemaitijoje?
Janina Samulionytė straipsnio “Kontrabanda muziejuose: anodija” išvadose rašo:
Istorikas E. Aleksandravičius teigė, kad XIX a. Žemaitija (…) buvo šviesiausias, turtingiausias ir dėl to blaiviausias Lietuvos kraštas.“[lxxv] XX a. Vakarų Lietuva keitėsi įtakojama kaimyninės Vokietijos. Lietuvą veikė ne tik teigiami, bet ir neigiami civilizacijos pasiekimai. Anodijos, kaip ir kitų kontrabandinių svaigalų, vartojimas atpratino Klaipėdos krašto ir Žemaitijos gyventojus gaminti naminį miežinį alų.
Nuotraukoje iš tarpukario Lietuvos žurnalo "Policija": sėkmingas policijos reidas ir konfiskuoti anodijos kanistrai
Įdomu, kad čia pabrėžiamas būtent anodijos poveikis alaus kultūros nunykimui. Anodija – tai svaiginantis eterio ir 90% spirito mišinys, kontrabanda importuotas (neretai – “knygnešių”, kartu su kita svaigia kontrabanda – knygomis, spiritu, šokoladu) iš Vokietijos ir mėgtas gyventojų, ypač moterų. Net dėgtinė turėjo mažiau įtakos – po pirmo pasaulinio karo, jos buvo sunku gauti, tad kur kas pigesnė anodija tuo metu ypač paplito. Net vaikams ją duodavo, o ir blaivybės sąjūdžiams ji neužkliuvo – nepaisant to, kad ji pavojingesnė sveikatai, nei stiprūs alkoholiniai gėrimai.
Visas straipsnis apie turtingą Lietuvos kontrabandos tradiciją – čia. Nuotrauka paimta iš taip pat įdomaus ir turtingo iliustracijomis “Verslo žinių” straipsnio Apie anodiją ir kitus nuodus.
– – –
Western Lithuania, historically bordering with Germany unfortunately hasn’t kept it’s beer making traditions. Some researchers claim that smuggling of other booze – namely, anodija (a mix of ether and strong spirit) – is to blame. After WWI even vodka was too expensive and instead, cheap ether and chocolate was smuggled from Germany, together with books in Lithuanian. While the latter (illegaly smuggled books) later had an enormous impact on cultural and political revival of independent Lithuania, the ether seems to make the beer culture evaporate too in these parts of the country.
Niežti pasidalinti su kitais?
Nu “blaivybes sajudziams neuzkliuvo” tai cia tu biski perdejai, juk originalus Valanciaus blaivybes sajudis buvo XIX a. viduryje ir buvo nukreiptas pries dvaru degtines bravorus, o stai naminio vyno ir alaus jis neliete…. Tuo tarpu aprasyti nuotykiai su eteriu vyksta XX a pradzioje…
Kiek girdejau is savo tevu Suvalkijoj, ten smirdanti anodija irgi buvo atvezama is Rytprusiu, taciau alaus nevire, nes augino daugiausiai kviecius, kurie gerai derejo tai arba juos parduodavo ir pirkdavo “valstybine”, arba buvo vietos specialistu isnaudoti geriausias gausiu kvieciu savybes naminei pagaminti.
Mieziu beveik neaugino Suvalkijoj.
Pasak J. Saliumonytės, blaivybės draugijos veikė ir XX a. pradžioje, nelietė jie ir anodijos. Tiesa, elektroniniam pavelde paskaičiau XX a. pradžios laikraščių, tai dažnai ten alus, o ypač naminio alaus darymas, visaip kritikuojamas blaivininkų. Jei vėl užtiksiu, papostinsiu.
O dėl Suvalkijos tu turbūt teisus, man įdomu, kad kviečiai auga ten, kur miežiai neauga – pastarieji lepesni ar reikalauja kitokio dirvožemio?
Beje, skaičiau nesenai mokslinio darbo ištrauką, kur pasakojamas kviečio kelias Europoje. Manoma, kad jis atėjo iš dab. Šveicarijos, kur buvo žinomas jau 1 tūkst. m. AD. Pasak straipsnio, Skandinavijoje ir dab. Lietuvos teritorijoje (į kurią iš Skandinavijos matyt ir atėjo) jis jau buvo auginamas I m.e. tūkstantmetyje.
Tuoj mes agronomais pavirsim :)
Kviecius gali but kad augino siuose krastuose I tukstantmetyje, bet tada derlingumas buvo tragiskas, puse misko isdegindavo ir tame plote tik vos ne vos prasimaitinimui grudu uzsiaugindavo…
Yra ir tokia nuomonė, jog grūdus alui pirmiausia ir ėmė augint. Anasyk skaičiau rekonstruktorių forume, kad miežiai, kurių švarios sėklos likučiai buvo atrasti kasinėjant, buvę tokios rūšies, kurie maistui netinka (dėl prie grūdo prisitvirtinusios luobelės), bet toks grūdas puikiai tinka fermentacijai!
Taip taip miežių konkrečiai pagonių visokiems ritualams (kas tai :)?)
Turem puslitruka anuodijas, bet ryt virsma alu visteik:)
oj, anodija ir siai dienai yra nuostabus dalykelis. Nekeisciau as jos nei i degtine, nei i ka kita…o alu bet kada galima atsigert…net po anodijos, nes ji labai greit isgaruoja. Po seanso sau pusvalandukas praeina, ir neber jokio poveikio…nei tiek net. As kalbu zinoma, apie anodijos uostyma, o ne gerima. Jei kas begeria ja, tai…tada jau nzn ar bemaisyciau su kuo nors..nesu niekad i skrandi pyles..