Aukštaitijos bravorai pirmieji pradėjo ant savo butelių publikuoti aludarių abrozdėlius. Smulkmena, bet malonu, kad neužmirštami žmonės, kasdien dirbantys prie mūsų mėgstamo alaus. Bando neatsilikti ir didieji – štai ŠUA bando gelbėti smunkančią reputaciją savo korporatyviniame bloge pristatydami galbūt vienintelį žinomą ir garbingą veidą – šauniosios aludarės Džiuljetos Armonienės. Nemanau, kad blogą rašo pati Džiuljeta – greičiausia už ją tai daro VR komanda, ką padarysi, nė vienas mūsų aludaris nėra rašytojas.

D. Armoninenė (dešinėje) su kitais JD Weatherspoon's svečiais. Foto: JD Weatherspoon's

D. Armoninenė (dešinėje) su kitais JD Weatherspoon’s svečiais. Foto: JD Weatherspoon’s

Šiaip ar taip, prieš gerą mėnesį iš šio blogo sužinojome tikrai įdomią naujieną – ŠUA pasinaudodama matyt Carlsberginiais ryšiais, nusiuntė D. Armonienę į Shephard’s Neame bravorą, kur su jos pagalba buvo išvirta Baltijos lagerio elio versija – Baltijos Red Ale. Kitaip tariant, tas pats, tik šiek tiek modifikuotas receptas – kaip minima bloge, buvo “perkonfigūruota” salyklo bazė, panaudotas elio procesas bei mielės, ir galop, tradicinis ir Lietuvoje nežinomas cask conditioning brandinimas.

Shephard’s Neame yra šeimai tebepriklausantis bravoras Favershame, Kento grafystėje, save tituluojantis seniausiu britišku bravoru (įkurtas 1698 m). Prieš mėnesį Klaipėdos “Herkaus Kanto” pube ši darykla debiutavo kaip pirmasis tikras britiškas elis ant krano Lietuvoje nuo II pas. karo laikų – vietiniai mėgėjai galėjo paskanauti “Spitfire”. Vertinu šią daryklą, ir pats niekada neatsisakau progos nupūsti putą nuo pintos “Bishop’s Finger” (jo buteliais galima rasti ir mūsuose).

Foto: ŠUA

Baltijos Red Ale “Wezerspūnuose”. Foto: ŠUA

Baltijos Red Ale buvo virtas specialiai didžiausiam Anglijos aludžių tinklui JD Weatherspoons, kuris garsėja žemiausiomis kainomis ir kažkada buvo mėgtas Londone besilankančių lietuvaičių, tame tarpe ir TAD narių. Šiandien jis labiau populiarus turistų ir žemiausių pajamų sluoksnio publikos, bet tai jau kita istorija. Šiaip ar taip, su savo 870 alinių tinklu, tai tikrai plati platforma pasirodyti D. Britanijos publikai, kokios palinkėtume bet kuriam lietuviškam bravorui. Beje, skirtingai nei teigiama tame bloge, tai ne pirmas lietuviškas alus Weatherspoons – ŠUA patys ten kažkada ir debiutavo su savo “Baltu” kvietiniu.

5.5% ABV Batijos Red Ale pagal stiprumą ir salyklus pataikė į Strong Ale/ESB kategoriją, RateBeer įvertintas gan neblogai – net stipriu trejetu (3.13 iš 5), ir tai geriausias įvertinimas iš visų su ŠUA siejamų alaus pavadinimų (teisybės dėlei reikia pridurti, kad ne visi britiški eliai gauna ir tą patį trejetą). Tad norėtume pasveikinti recepto autorę ponią Džiuljetą, ir ne mažiau – Shepards Neame aludarius, pademonstravusius tikros meistrystės pamoką.

Manau, jei šiam alui būtų buvę pasirinkti ne Lietuvoje ypač mėgstami, patys pigiausi ir bene prasčiausių skoninių bei aromatinių charakteristikų (užtat labai “ekonomiški”) Magnum apyniai, šis alus būtų buvęs dar sėkmingesnis. Taip pat tikiu, kad jei D. Armonienės talentas nebūtų ribojamas technokratų vadybininkų, galbūt ragautume įdomesnio alaus ir iš didesnių daryklų. Bet palikime šias spėliones, ir palinkėkime tiek didiesiems, tiek mažiesiems Lietuvos bravorams daugiau bendradarbiauti, būti atviriems, ir mokytis, mokytis, mokytis – gal net ne tiek amato, kiek požiūrio. Žiū, gal tada nebereiks įrodinėti, kad aludarystė “nesuvaidinta”:)

dzuljetos_blogas_kaip_atrodo_980x200

Panašūs įrašai:

8 Responses to Alaus veidai ir Baltijos Red Ale

  1. Maegnar says:

    Malonu taip paskaityti teigiamą straipsnį apie Lietuvos didžiuosius aludarius, for a change. Nes visur rašoma tik blogai (išskyrus kur užsakytas straipsnis būna).
    Šaunu :)
    Ir sveikinimai p. Džiuljetai

  2. Gytis says:

    O p.D.Armonienė tikrai ne pati rašo?

  3. ramtyns says:

    Gyti, nežinau ir labai nesidomėjau, bet abejoju, manau tam samdomi kiti specialistai. Džiuljeta dar imtų ir lepteltų kokios nedozuotos informacijos;)

    Net Katedros bravaludė samdo reklamos firmą, kad jiems sukurtų legendas ir tekstus, ką jau kalbėti apie šituos.

  4. audryla says:

    Na kolei neparagavau, nėr ką labai ir komentuot tą alų. Kaip ten sako liaudy: “Negirk alaus negėręs”
    Nuo pagyrų aludarei irgi susilaikysiu

    @ramtyns
    Nu gana gi peckint tuos Magnum apynius :-) Suprantu, kad pabodę, bet nėr gi jau jie tokie prasti…

    • Arūnas says:

      Kadangi alų gėriau, galiu pakomentuoti. Visiškai neblogas alus salyklo atžvilgiu, bet…… Apyniai viska gadina, kadangi verdame eli apynius reikia irgi keisti, Anglijoje magnum irgi naudojami, bet tik kartinimui, eliui reikalingi ir aromatiniai apyniai.Ko labai trūksta šiam alui.

  5. ramtyns says:

    @Audryla: Nuo to laiko, kai prieš porą metų britų spaudoj paskaičiau kad Europą buvo užvertę ypač prastos kokybės kinietiškų apynių perteklius, kuriuos apsukrūs perpardavėjai parceliavo pusvelčiui kaip “Magnum” apynius, mano nuomonė apie juos nepagerėjo;)

    Bet ne vien dėl to – kiek pats bandžiau juos, skonis labiausiai nuviliantis. Žinoma, ir pabodę jie labai, dar visai nesenai atrodė, kad visi Lietuvos aludariai vien su jais verda. Tiesa, yra kombinacijų su kitais apyniais, kur jie ok.

  6. audryla says:

    Tada klausymas, kuom prekiauja SavasAlus ir Aluteks :-)
    Magnum pirkti ir iš vieno tiekėjo ir iš kito… alus mano galva buvo laaabai neblogas:
    http://www.atvirasalus.lt/alus/receptas/1700
    Salyklas ten vokiškas… bet apie receptą geriau prie jo komentaruose arba privačiai :-)…čia ne apie tai šneka ;-)

  7. ramtyns says:

    Savas alus, Aluteksas, ir kiti prekybininkai prekiauja tuo, ką jiems pasiūlo tiekėjai. Jie, kaip ir mes, galime pasitikėti arba ne mums tiekėjų suteikiama informacija, sertifikatais ir pan, galime bandyti tai patikrinti jei norime ir t.t.

    Nesakau, kad Magnum – kinietiškos atliekos, neabejoju kad jo augina ir Europoje pakankamai. Tas mano minėtas skandaliukas nuskambėjo jau senai, jis buvo susijęs su staiga išaugusiais Kinijos apynių pasėliais ir su tų metų geru apynių derliumi visam pasaulyje (todėl buvo kritę supirkimo kainos, apyniai ėmė gesti, ir reikėjo juos realizuoti greit, tad pigiai), galbūt įvykis buvo lokalizuotas ir daugiau nepasikartojo, nesidomėjau – bet tai įdomus žvilgsnis į tai, kokie dalykai kartais vyksta tyliai už nugarų. Ką aš norėjau pasakyti ankstesniame komentare, kad Magnum reputacijos mano akyse tai nesustiprino.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *