Kategorijos 'Eksperimentai' archyvas

Stipriausias alus pasaulyje. Viduj voverės.

Rašė ramtyns, July 24, 2010 - Aludarystė ir Eksperimentai. 10 komentarų Žymės: , , , .

Škotų bravorui Brew Dog vis negana. Pavasarį pamušę alaus stiprumo rekordą su savo  “Sink The Bismark”, jie perspjovė patys savę, pamušdami savo pačių rekordą nauju alumi kurio stiprumas net 55% alk., butelio kaina viršija 500 svarų (apie 2000 Lt). Maža to, jo pakuotė – mirusių žvėrelių iškamšos. 12-kai butelių buvo panaudoti 9 šermuonėlių, keturių voverių ir vieno zuikio lavonėliai. Pavadinimas? “The End Of History” (“Istorijos Pabaiga”).

“Istorijos Pabaiga yra ideali iškamšų darymo, meno ir aludarystės amato konceptualinė sąjunga,” – sakė James Watt, vienas iš dviejų BrewDog vyrukų. “Mes norime parodyti žmonėms, kad egzistuoja alternatyva monolitiniams korporatyviniams alums, supažindinti juos su visiškai nauju požiūriu į alų ir pakelti alaus statusą mūsų kultūroje.”

Nepaisant Brew Dog patikinimo, jog visi žvėreliai buvo nutrenkti kelyje mašinų, jie netruko sulaukti pasmerkimo iš gyvūnų teisių gynimo draugijų.

“Tai pavyzdys dar vienos kompanijos, laviruojančios ant priimtinumo ribos vien pigaus marketingo taktikos vardan”, – negailėjo karčių žodžių vienos šių organizacijų atstovė interviu BBC.

O kaip pats alus? Tai super stiprus belgiškas blonde, virtas su dilgėlėmis ir kadugiais. Alkoholio lygis koncentruotas, panaudojant ekstremalaus šaldymo technologiją.

Rašė ramtyns, July 24, 2010. 10 komentarų

Verdame alų tropikuose: Saison de Koh Samui

Rašė ramtyns, July 23, 2010 - Aludarystė, Belgian style, Bendra, Eksperimentai, Kitos salos ir TA Laboratorija. 8 komentarai Žymės: , , , , .

Patikimu arkliuku – virti alaus

Kai kurie skaitytojai galbūt prisimins mano pirmąjį alaus virimą saloje – 2007-aisiais Niujorko Long Island’e. Šiandien jūsų dėmesiui – atsakaita iš tropinės  Koh Samui salos Pietų Tailande.

Taip nutiko, kad šią vasarą tenka praleisti čia. Nedidelėje (15 km skersmens) žalumoje skęstančioje saloje – esą vieni gražiausių pasaulyje pliažų, smaragdinė jūra su kyšančiomis archipelago salelėmis, saulė, kalnai ir juose – tankios džiunglės. Milijonai kokosų ir šimtai žvejų laivelių. Kalnai vaisių, puikus įvairus ir čia, pietuose, aštriausias Tailande maistas.

Skamba kaip atostogos? Deja, darbo dienas praleidžiu dirbdamas namų ofise po ventiliatoriumi, palinkęs prie laptopo. Užtat vakarais ir savaitgaliais tyrinėju salą ir vietinę kultūrą bei kulinariją. Restoranėliai, turgūs ir fiestos, gatvės maistas, kaiminystėje iš tailandietiškų cukranendrių distiliuotas puikus romas. Ir – nuobodus alus.

Baruose skatinama skirti dėmesio alaus pylimui

Kaip ir Lietuvoje, alaus čia galima rasti dešimtimis pavadinimų – Tiger, Chang, Singha gal garsiausi, tačiau visus juos vienija tas pats kaip ir mūsų krašte – blankus ir beveidis pramoninio globa-lagerio skonis. Kol kas renkuosi Chang, nes jame gal kiek labiau dvelkia salyklu. Iliuzijų ir anksčiau neturėjau, ragauti gero azijietiško alaus dar niekur neteko. Beje, Tailande alkoholiui taikomi ypač dideli mokesčiai, mažas buteliukas šio gėralo bare gali kainuoti net Bt100 (apie 10 Lt).

Todėl jau kraudamasis kuprinę, pirmiausia joje suradau vietos salyklo ekstraktams, apyniams ir mielėms. Apie naminį alų šiame žemyne beveik niekas negirdėję (tačiau naminį fermentuotą ryžių gėrimą, taip pat kaip iš jo virti samagoną, kai kurie žino), tad ir ingridientų čia nenusipirksi. Kol kas neradau žmogaus, kuris žinotų ir kas yra apyniai, nei kuriose džiunglėse jų ieškoti.

Kita užduotis – susirinkti įrangą. Naminiam alui daug nereikia, tačiau tai užtruko. Patogų nerūdyjančio plieno katilą ir mažas svarstykles pagaliau radau supermarkete, o aliuminį vamzdį aušinimo gyvatukui susisukti – vietinių meistriukų dirbtuvėlėse. Sunkiausia buvo įsigyti… termometrą. Teko apvažiuoti visą salą, vaistines, barachlynus, kol radau vokišką kepyklos ingridientų ir instrumentų tiekėjų firmelę – ten pat suradau ir aerometrą (misos saldumui matuoti). Tokie pasivažinėjimai visai ne vargas, tiesą sakant mėgavausi naujomis pažintimis, patarimais ir patirties pasidalijimais.

Netrukus paaiškės, kam tas vargas

Pietryčių Azijoje visada vasara, saloje visus metus temperatūra dieną apie 30 C. Per šilta britiško ar lietuviško stiliaus eliui (tiesa, biržiečiai kartais raugina alkūnės temperatūroje – t.y. apie 37 C). Tačiau man jau senai knietėjo pabandyti padaryti kitą alų, tradiciškai verdamą tik vasarą. Tai iš kaimo kilęs, bet smrkiai emancipavęsis Saison (Prancūzijoje žinomas kaip Biere du Garde) stiliaus alus, kuriam naudojamos specialios mielės, mėgstančios ypač aukštą rūgimo temperatūrą. Kelionės Belgijon metu nepaprastai pamėgau šį alų ir išbandžiau daug jo variacijų. Šis gėrimas turi įprasto belgiško rūgštumo, pikantiškai aštroką skonį, yra ypač sausas ir gausiai nugaivintas apyniais.

Daugiau apie saison gal parašysiu kokį kitą kartą, kol kas pakanka pasakyti, kad į Tailandą su manimi atskrido ir specialių gyvų mielių Wyeast Belgian Saison 3724 mėgintuvėlis – tų pačių, kurias naudoja Brasserie Dupont savo nuostabiam alui, laikomam neginčijama saison klasika. Alaus sausumui išgauti naudojama dar viena mielių rūšis “pabaigimui” ir belgiškas candi cukrus (jį pakeičiau nerafinuotu rudu cukranendrių cukrumi).

Pradedam nuo ekstrakto. OMG tai išties milteliai! Taip, tai 100% miežių ar kviečių išdžiovinta misa. Patogu transportuoti į Aziją.

Svarbiausias instrumentas – ilgas šaukštas iš kokoso medžio.

Meno instaliacija

“Farmhouse Ales” knygoje rašoma, kad Saison Dupont pirminis rūgimas vyksta prie ypač aukštų temperatūrų – nuo 30 iki 35 C! Namie dieną temperatūra pakyla iki 30 C ir daugiau, o rūgimo metu alus dar labiau įkaista, todėl teko sukonstruoti laikiną šaldytuvą iš putoplasto dėžių, skirtų laikyti atšaldytai žuviai. Į jas be fermentacijos kibiro, dedami keli užšaldyto vandens buteliai, ir viskas sandariai uždengiama.

DiY šaldytuvas. Šonuose – buteliuose užšaldytas vanduo. Nuotraukoje pavyko užfiksuoti ir grafo Barakulos vėlę

Jau po nakties alus puikiai užgyveno! Temperatūrą “šaldytuve” pavyksta išlaikyti 25-30 C, jį atidarius, nosį pasitinka nuostabus kvapas. Patransliuosiu apie progresą šio blogo puslapiuose, o norintiems pasigaminti analogišką alų namie, į receptų skyrių patalpinau savo alaus – Saison de Samui – receptą.

Jau kitą rytą – JIS GYVAS!

Daugiau nuotraukų iš virimo sesijos netrukus – Tikro Alaus Flickr galerijoje ir Facebook puslapyje.

- – -

We can’t have enough of brewing on islands, and this time we do it on Koh Samui in Southern Thailand. The weather is suitable for Saison, and we got the same yeast as famous Brasserie Dupont in Belgium is using. Other ingredients had to be imported from Lithuania and the equipment we bought in local markets, workshops and brick-a-brack. No miracles here, it’s a simple improvisation (see the recipe in our recipes section) with probably too much wheat and lots of beautiful hops at the top end of style range. A makeshift fridge from styrofoam boxes and ice-frozen water bottles should help to keep it below 35 C. Now let’s see how this saison likes the tropical climate…

Rašė ramtyns, July 23, 2010. 8 komentarai

Kaštavonės – Tikras Alus atsiveda elį į Lietuvą

Rašė ciobiskis, April 13, 2010 - Aludarystė, Bendra, Eksperimentai ir Eliai. 14 komentarų Žymės: , , .

Per šiuos metus nemažai “Tikro Alaus” draugijos veiklos idealų jau pasiekta ar siekiama – šalyje tikrai išaugo alaus (ypač vietinio) pasiūla, gerėja vartotojų (ir mūsų :) supratimas apie alaus kategorijas ir skoninius niuansus, stiprėja “pasidaryk pats” aludarių judėjimas. Artėja vasara, prasidėjus turizmo sezonui geriau pažinsime ir užsienio alaus tradicijas, naujoves, alaus pateikimo kultūrą…

Naujojo elio degustacija viename iš pajūrio barų. Foto: Artūras Styx (Lava)

Tačiau ypatingai malonūs būna etapiniai,  Pirmieji tokie pasiekimai. Ir čia tikrai reikia pasveikinti kolegą Ramtyną, kuris  pirmą kartą savo sukurtą receptą realizavo tikroje mažoje (ne namudinėje) alaus darykloje. Aišku, jis tai padarė ne naktį įsibrovęs, ir ne slapčia. Bet ar reikia sakyti, kad ši naujovė prisideda prie alaus įvairovės, nes buvo iš esmės išvirtas angliškasis premium bitter, kurio senai (dar nuo tarpukario, kuomet elis buvo gana populiarus), nebuvo Lietuvoje – o ne dar vienas lageris, “tamsusis” ar “stiprusis”.

Kiek žinome, kūriniui ilgai buvo renkamas vardas, ir štai pagaliau vieną pavasario popietę jis pasiekė jau su vardu “Atpūtys” (speciali padėka ir pavadinimo autorystės prizas eina žemaičių aludariui Ruobutui iš Palangos), įkomponuotu į žalią ratą, savo simbolika kiek primenantį Londono metro ir senos “Žalgirio” programėlės ovalo mišinį. Taip atrodė vienoje Vilniaus kavinėje dalinami kuponai, kurių kitoje pusėje buvo išspausdintas ir aiškinimas, kodėl ir koks čia buvo alus.

Kadangi Vilnių pasiekė tik pirmoji statinaitė šio labai įdomaus alaus ir vakaro šeimininkė Natalija žaismingai normavo šį gėrimą kontroliuodama kuponus, mums pavyko paragauti net du bokalus dar bręstančio, dar gal net ne geriausio “Atpūčio” elio. Korėta puta ir gelsva spalva žadėjo elio nuotykį, ir tikrai šiame gaiviame aluje netrūko nei salyklo, nei nuosaikiai gausių apynių (prisipažinsiu, kai kurie angliškieji IPA man jau per daug). Citriniškas, greipfurtinis poskonis vertė pasvajoti, koks šaunus šis elis gali būti po varpelio ar grybo formos stogeliu karštą vasaros dieną, kai bus pateiktas šaltas.

Ramtyns papildo:

Alus eksperimento tvarka buvo išvirtas su Kupiškio Alaus darykla – nuoširdus ačiū už bendradarviavimą, visokeriopą pagalbą ir palaikymą jos direktorei Jolitai, aludariui Šarūnui ir vadybininkui Domantui. Alaus gamyboje buvo panaudotas šviesusis Kupiškio salyklas, ypač daug kilmingų slovėniškų apynių, viršutinio rūgimo britiškos elio mielės ir taikytas specialus elio gamybos procesas. Vėliau sekė eilė uždarų degustacijų Vilniuje, Kaune ir Palangoje, kur naujagimis sulaukė tiek pagyrų, tiek kritikos.

Artimiausiu laiku šio alaus bus galima paragauti parodos “Elnių žmonės – Sibiro oročėnai” parodos atidarymo metu Vilniuje – Tikras Alus stato alų parodos autoriui D. Brandišauskui.

- – -

When we stay true to our aims and ideals, many of our dreams are fulfilling. One of them for Tikras Alus Fellowship was to try brewing in a small brewery and produce tasty beer. We teamed up with Kupiškis brewery, loaded bags of locally grown malts, lots of hops and british ale yeast, and ended up with a large batch of proper, tasty and aromatic premium bitter similar to Styrian Stunner. We proved that a tasty british-style bitter really can be done locally, in a country dominated by single-substyle lagers. There’s still lots of space for growth of our newborn, and we are already planning something else. Watch this space!

Rašė ciobiskis, April 13, 2010. 14 komentarų

(Stipraus) alaus rungtynės

Rašė ramtyns, March 11, 2010 - Bendra ir Eksperimentai. 7 komentarai Žymės: , , , .

Foto: BrewDog

Škotų Fraserburgh miesto alaus darykla BrewDog išleido 41% alc. vol. stiprumo alų – ir susigrąžino stipriausio pasaulyje alaus gamintojo titulą iš vokiečių daryklos Schorschbrau (jų Schorschbock buvo 40% ir aplenkė tų pačių BrewDog pernai metų rekordinį alų Tactical Nuclear Penguin – 32% alc. vol.) Naujojo alaus pavadinimas “Sink the Bismarck” referuoja į W. Churchil įsakymą paskandinti galingiausią antrojo pasaulinio hitlerinį karo laivą Bismarck.

Pasak BrewDog, šis Quadruple IPA (keturgubas Indian Pale Ale) pagamintas su keturgubai daugiau apynių ir sustiprinus keturgubu šaldymo procesu. Kadangi natūraliai alus gali išsifermentuoti tik iki keliolikos procentų alkoholio, toliau naudojama senai žinoma “eis-bock” technologija, iš alaus vandenį pašalinant sušaldžius jį į ledą.

Pasaulio alaus mėgėjai jau ginčijasi, ar tokio stiprumo alūs – dar alūs. “Beer Advocate” oponuoja, kad šis gėrimas gaminamas iš natūralių alaus medžiagų – salyklo, apynių ir mielių, jam gaminti naudojama tradicinė “eis-bock” technologija, todėl nėra priežasčių jo išstumti iš alaus kategorijos lentynų. Šiuo metu D. Britanijoje kilęs didelis susirūpinimas plintančių girtuokliavimu, tad Alcohol Focus Scotland ir kai kurios kitos institucijos kritikuoja šiuos BrewDog žingsnius. Tačiau darykla pabrėžia, kad tiek šiuo tiek kitais alumis skatina mėgautis kultūringai ir saikingai. Išties, 0.33 l Bismarck buteliuko kaina – 40 svarų, tad papiktnaudžiauti juo tikrai būtų sudėtinga.

Jau ne kartą esame minėję ir Lietuvoje paplitusius stipriuosius pigius ir prastos kokybės alus, kurių prekyba tikrai piktnaudžiauja tiek mažosios, tiek didžiosios daryklos – nepaisant savo deklaracijų apie sąžiningą alų ar tradicijas. Taip alus ir toliau smukdomas iki gėralo lygio.

Tačiau stiprus alus jokiu būdu neturi būti sinonimas prastam alui. Pasaulyje gausybė meistriško amato alaus, tiek gaminamo šimtmečiais (pvz. Belgijos vienuolynų alus), tiek gimusių nesenai  (pvz. Danijos ir JAV naujieji tikri alūs), kurių skoninės savybės yra pritrenkiančios. Čia vėl ir vėl žaidžia – kūrybingas ingridientų naudojimas, senos tradicijos ir novatoriškas išradingumas, o svarbiausia – tikras amatas ir pagarba alui, o ne marketingo ir reklamos vaiduokliai. Nieko naujo – tą patį galima pasakyti apie bet kokį alų.

Teko girdėti, kad “Vilniaus alaus” darykla jau taip pat išleido 14% ilgai statinėse brandintą alų. Ar jis išlaikys egzaminą? Pamatysime paragavę.

Ačiū Tuomsonui už pradinę nuorodą.

Rašė ramtyns, March 11, 2010. 7 komentarai

Alus virtuvėje

Rašė kontekstas, December 17, 2009 - Dunkeliai, Eksperimentai, Kvietiniai, Lambikai, Maistas, Porteriai ir TA Laboratorija. 6 komentarai Žymės: , .
Firminis receptas: pastarnokų čipsai su kastiniu

Firminis TAD užkandis: pastarnokų čipsai su kastiniu

Kadangi TAD laboratorija neapsiriboja vien tik alaus virimu, tačiau retkarčiais pažaidžia su puodais ir keptuvėm maisto gaminimo tikslu, nusprendėm švenčių proga su mielais skaitytojais pasidalinti keletu receptų su alumi, kuriuos kažkada suimprovizavom.

Pastaba 1. TAD labai mėgsta tikrą lietuvišką virtuvę, tad kiekvienam recepte yra kažkokia dalis kulinarinio paveldo, kad ir ką tai galėtų reikšti.

Pastaba 2. Gaminant nesilaikoma gramų, litrų, šaukštų ir kitokių matavimų, o vadovaujamasi mūsų guru A†A Keith Floyd nustatytu matavimo principu: „maždaug tiek“.

Taigi.

Geuze marinuotų lašišų užkanda su pastarnokų čipsais

Reikės:Pastarnokas

Geuze

Lašišų filė

Jūros druskos

Grūstų juodųjų pipirų

Krapų (kam nepatinka, braukit)

Alyvuogių aliejaus

Pastarnokų

Gaminam:

Į lėkštę dedame lašišos filė oda žemyn, ir švelniai patepame ją alyvuogių aliejumi. Tada dosniai apibarstome druska (druskos kiekis priklauso nuo filė storumo ir norimo sūrumo) ir juodaisiais pipirais. Krapus smulkiai sukapojame ir apibarstome jais lašišą (šitą žingsnį galima praleisti, bet krapai tikrai suteikia sūdytai lašišai gero gaivaus vėjo). Tada maistine plėvele tvirtai užspaudžiame lašišą ir paliekame ją pastovėti vėsiai bent 12 val.

Lašišai pasisūdžius, peiliu nuvalome krapus, ir gražiai supjaustome filė juostelėmis, odą paliekant lėkštėje. Sudedam lašišos juosteles į indą ir užpilam ant jų gueuze, kad apsemtų.

Tuomtarp, įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių. Nulupame pastarnokus, pjaustome juos plonais griežinėliais skersai (kam patinka šiaudeliais, gali šiaudeliais), padruskinam ir papipirinam. Lengvai patepam kepimo skardą aliejum, suberiam pastarnokų griežinėlius, apšlakstom aliejum ir kepam kol pasidarys skaidriai balti ir traškūs (10-15 min, na OK, gal 20, priklausomai nuo griežinėlių storio).

Po viskam, dedam į lėkštę lašišos gabaliukus ištrauktus iš gueuze ir nusausintus, beriam šalia čipsus. Apibarstom kapotais svogūnų laiškais dėl grožio. Galima šalia papjaustyti agurko juostelių. Galima drėbtelti grietinės, o ant jos dar lašą balzaminio acto. Lašiša valgoma šakute, čipsai rankomis, suvalgius viską, lėkštė išlaižoma. Užgerti Cantillion Vigneronne.

Trinta moliūgų sriuba su Doppel Bock

Reikės:

Doppel BockSalvator_99

Moliūgo

Alyvuogių aliejaus

Porų

Saliero

Čili

Daržovių sultinio

Malto muskato

Druskos ir pipirų

Grietinėlės dėl grožio

Gaminam:

Supjaustom porus ir salierus kaip įmanoma smulkiau. Puode įkaitinam aliejų ir apkepam jame porus ir salierus, kol jie suminkštėja (ant mažos ugnies). Smulkiai sukapojam čili ir taip pat apkepam. Tada suberiam kubeliais supjaustytą moliūgą. Kepam toliau kokias 3-5 min, pamaišydami, kad visi moliūgo gabaliukai gražiai apkeptų. Pilam doppel bock, na taip gerą pirštą ant dugno, gerai išmaišom, kad visos daržovės įsigertų aromato. Po 2-3 minučių supilam daržovių sultinį (kad apsemtų moliūgų gabaliukus), užverdam, sumažinam ugnį ir paliekam burbuliuoti kol moliūgai visai suminkštės. Padruskinam, papirinam, įberiam muskato. Nukėlę nuo ugnies, duodam sriubai pailsėt penketą minučių, o tada sutrinam su elektrine trintuve iki tolygios konsistencijos.  Pilam į lėkštę, pagardinam grietinėle, puošiam baziliko lapeliu. Į sveikatą. Eee.. tai yra skanaus.

Triušis troškintas Baltijos porteryje

Reikės:

Baltijos porterio

Triušio

Miltų

Alyvuogių aliejaus

Svogūno

Česnako

Morkų

Saliero

Pomidorų (gal 5-6 kokių)

Balzaminio acto

Druskos ir pipirų

Cukraus

Vištienos sultinio

Žolelių bukietas (iš šakelių baziliko, kalendros, čiobrelio, šalavijo, mairūno ir apelsino žievelės – galite pratęsti jei norite)

Gaminam:

Veiksmas vyksta sunkiam puode storu dugnu. Įkaitinam aliejų. Triušį, supjaustytą į 8 dalis, apvoliojame miltuose ir apkepam iš visų pusių aliejuje, kol gražiai aukso spalva paskrus. Triušiui apskrudus, išimam gabaliukus iš puodo ir atidedam į šalį. Tuom tarp tame pačiame aliejuje ant mažos ugnies eilės tvarka apkepam svogūną ir česnaką, salierą, morkas. Sudedam nuluptus ir susmulkintus pomidorus, na ir gal 10 min. patroškinam. Įdedam druskos, pipirų pagal skonį, įpilam acto ir duodam jam atsvaros su šiek tiek cukraus. Toks va pagrindas mūsų gražiai burbuliuoja – laikas dėti triušį.

Grąžinam triušį į puodą. Patogiai įtaisome jį tarp padažiuko, kiek luktelim.

O dabar eilė porteriukui! Alus su sultiniu turėtų eiti į puodą santykiu 50 ant 50. Aišku nebūtinai, tačiau kai daugiau alaus, gali tekti paskui apynių kartumą atsverti kokiomis nors kitomis priemonėmis (pvz. su daug čili pipiro). 50/50 turėtų būti optimalu. Taigi supilam alų su sultiniu, įberiam druskos, pipirų ir panardinam žolelių bukietą. Užverdam, sumažinam ugnį, sandariai uždengiam ir paliekam burbuliuoti bent kokioms 2 valandoms, kol triušis pasidarys labai minkštas.

Kaip ir viskas. Patiekti galima su svieste keptomis cukinijomis.

Obuolių pyragas su medumi, graikiškais riešutais, imbieru ir Hefeweizen Dunkel

Reikės:

Hefeweizen Dunkel

Sluoksniuotos tešlos

Obuolių

Medaus

Graikiškų riešutų

Imbiero

Gaminam:

Tešlą iškočiojam iki kokio 1 cm storio, šiek tiek plačiau už kepimo formą.

Obuolius nulupam, supjaustom skiltelėm, sudedam į indą. Uždedam gerą kiekį medaus, įberiam smulkiai sutarkuoto šviežio imbiero, šliukštelim hefe weizen dunkelio ir viską gerai išmaišom. Paliekam kuriam laikui pastovėt.

Kepimo formą tepam lengvai sviestuku, dedam tešlą, ant tešlos supilam mūsų obuolių miksą. Tešlos kraštelius gražiai į viršų užraukiam, kad neduokdie visas gėris iš pyrago nepabėgtų. Apibarstom graikškais riešutais. Šaunam į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių ir kepam kokias 20-30 min. priklausomai nuo pyrago storio. Kad viršutiniai obuoliai nepadžiūtų, o gražiai apskrustų, per vidurį kepimo pyrago viršų patepam lydytu sviestu.

***

Na tai visiems gerų švenčių! Einu į barą.

Rašė kontekstas, December 17, 2009. 6 komentarai

Derlius vis nesibaigia

Rašė ramtyns, October 19, 2009 - Apyniai, Eksperimentai ir TA Laboratorija. 6 komentarai Žymės: , , , , .

Buvo labai įdomu virti pirmąjį Harvest Ale eksperimentą (su pusiau laukiniais apyniais), tačiau jam visgi pritrūko kartumo. Prieš mėnesį nurinkus pilnus krepšius savo augintų apynių, kaip nepabandyti su jais? Tamsiam eliui priraškiau beveik kilogramą šviežių lietuviškų Fredos Tauriųjų ir ukrainietiškų Aromat Polessja. Kol šviežios abiejų šių veislių spurgos turi panašų, tiesiog tirštą aromatą – česnakų, gėlių, pušų ir razinų. Prie jų turėtų derėti šiek tiek melasos…

Po mėnesio pramušu kegą ir nuimu prabą:

10535_153840907827_608352827_2849739_2455175_n

Alus tamsiai rudai raudonas, puta nežmoniška – užima pusę bokalo, kapučino spalvos, kreminė ir stangri, beveik kaip zefyras! Labai stiprus, ryškus apynių aromatas, iš jų išnyra juodųjų serbentų džemo ir net rožių (WTF? gal čia melasa) atspalviai. Aromatas žada uogienę, gurkštelėjus pasijunta skonio sodrumas ir alaus kūnas, apynių kartumas – ne iškart. Jis išnyra po trumpo momento, stiprėja ir visu stiprumu užgula gomurį, kur ir pasilieka – ilgam. Net praėjus keletui minučių, kartumas dar tęsiasi, tačiau jis “neužlinksta”, neperlenkia lazdos.

10535_153840912827_608352827_2849740_3931196_n

Tiesą sakant, puta praktiškai nedingsta iki bokalas ištuštėja. Praktiškai galima pjaustyti ir valgyti šakute.

Reziumė – puikiai vykęs alus, primenantis kiek ekstremalų stipriai apyniuoto amerikietiško IPA ir britiško mild’o  hibridą. American Indian Brown Mild? Nedidelio stiprumo (4.6%), iki porterio jis netraukia. O beje panašus, ne toks kartus Baltic Porter – gera idėja!

‘Škias, bus daugiau.

- – -

Another day another brew, this time it’s a Harves Ale made with fresh home-grown hops – Lithuanian Fredos Taurieji and Ukrainian Aromat Polessja cultivars. When fresh they have a raisiny, garlic-ish, piney smell. I add almost a bucketfull of them fresh to a 5 galon of dark wort, some dark molasses and as a result I receive a fantastic, dark 4.6% ale with huge stiff head and powerful flavour of blackcurrent jam, roses and striking bitterness which reminds me American IPAs but wit the colour and body of British Milds.

Rašė ramtyns, October 19, 2009. 6 komentarai

Kas bus tą krikštysim (arba ką išvirsi tą ir srėbsi)

Rašė ramtyns, October 8, 2009 - Eksperimentai, Ragaujam ir TA Laboratorija. 6 komentarai Žymės: , , .

DSCN4184

Kaip ir pernai, šios vasaros pabaigoje pamario pelkynuose su talka pririnkom maišą viržių žiedų ir išvirėm naują senovės vikingų ir škotų mėgto alaus versiją. Pernykštis bandymas pasirodė per silpnas įvairiais kampais, tad šiemet gerokai pakeičiau receptą, mostelėjau gerai paskrudintų salyklų – suteikt šiek tiek kartumo, lengvai apynių – tiek kad nepermuštų viržių, ir kviečio – pagerinti putai ir alaus “kūnui”.

Minėtos medžiagos rezultate neblogai atliko savo paskirtį, 5.6% stiprumo alus buvo gardus ragauti ir rasti giros, riešutų, duonos skonių, skrudintas ruginis salyklas davė rūgštesnį charakterį, kuris gerai derėjo su švelniu vaistažolių medaus aromatu ir ilgokai išliekančiu, sausoku, netgi kiek “mediniu” viržių skoniu. Alų ragavusieji TA draugijos nariai puikiai j įvertino, ir prašė dar – kuo ir džiaugiuosi.

virziu-web

Spėliojantiems, kas nutiko kitam eksperimentui – derliaus alui – galiu nuraminti – jis jau senai sėkmingai išragautas “Marių burių” regatos, į kurią su visu alaus kegu papuoliau kiek netikėtai, metu. Beje, atmosfera ir publika buvo tikrai puiki, o muzikinė-kultūrinė dalis, kurioje vienu metu dalyvavo kokie 15 “bembų” (tokie būgneliai) – tiesiog superinis energijos pliūpsnis.

Tačiau derliaus aluje aš pasigedau tokio pat stipraus apynių “spyrio”. Jo visiškai tikėjausi, į 25 l katilą suvertęs kibirą ką tik nurinktų, prie sodybos augančių, stiprų aromatą skleidžiančių apynių. Gavosi 6% stiprumo skystas (tačiau ne gryno skaidrumo) gintaras su įdomiu, švelniai aitroku apynio žaismu lipnaus ir saldaus gurkšnio uodegoje. Kas ragavo nebrokijo ir netgi džiaugėsi. Alus ir burės kažkaip gerai derinasi. Tik per tą uodegą pabaigoje vos iki laivo sugebėjau nusikapstyti.

harvest

Kažkuris receptas netrukus bus padėtas į atitinkamą skyrių.

- – -

It’s time to try our latest concoctions – the new, darker and stronger version of Heather Ale and a first-time try of Harvest Ale. If the former is total success, nicely ballancing dryiness of roasted rye with medicinal flavour of heather (I employed Scottisch brewers’ technique of late heather tip steeping in hot ale in last stages of fermentation), the harvest ale lacked the notable hop ‘kick’ due to the small amount of alpha acids in local semi-wild hops (high in aroma though).

Rašė ramtyns, October 8, 2009. 6 komentarai

Alus čiulbuonėlis

Rašė ramtyns, July 13, 2009 - Bendra, Eksperimentai ir JAV. 4 komentarai Žymės: , , .

blackbirdAkylesnis skaitytojas jau turbūt pastebėjo, kad TikrasAlus paleido Twitter srautą (matyti dešinėje puslapio pusėje.) Twitter yra socialinis įrankis, kuris mums pasirodė patogus, norint greitai paskleisti trumpas naujienas – tokias kaip aludžių skelbiamos akcijos, naujos alaus rūšys, alaus skaitiniai, iš kurių kaip ir neišeina pilnas šio žurnalo postas. Jei esate prisiregistravę Twitter, galite mus “sekti”  (tą patį galima padaryti ir per RSS), o jei ne – retkarčiais užmeskite akį atsivertę TikrasAlus.lt .

Vieni negali “nulipti” nuo šio įrankio, kitiems jis – tik dar vienas informacinis triukšmas. Kaip bebūtų, Twitter’is migravo ir į tikro alaus pasaulį. Amerikos alaus žurnalas “Beer Advocate” rašo apie Kolorado valstijos alaus bravorą Odell Brewing, ką tik išleidusį alų, kurio gamybą visiškai nulėmė būtent Twitter fanai. Du mėnėsius ši gamykla Twitter’yje apklausinėjo savo sekėjus dėl kiekvieno būsimo alaus aspekto – stiliaus, apynių, salyklo, stiprumo, pavadinimo (“Blackbird“), ženklo ir net krano!

Vėliau visi alaus kūrėjai buvo pakviesti į alaus atkimšimo šventę darykloje.

Rašė ramtyns, July 13, 2009. 4 komentarai

Kintuose įvyko senovinio alaus ir amatų dirbtuvės

Rašė ramtyns, June 22, 2009 - Aludarystė, Eksperimentai, Istorija, Maistas ir Renginiai. 9 komentarai Žymės: , , , , , , , , , , , , , , .

indai

Dar visai nesenai su bičiuliu antropologu Donatu B. alinėje diskutavome apie senovinę lietuviško alaus kultūrą, tradicijas, technikas ir receptus. Kalbėjome apie “miltą”, arba “akmeninį” alų, kuomet į užmaišytą mentalą arba misą merkiami iki raudonumo įkaitinti akmenys, apie dūminį alų iš rūkyto salyklo, keptinį alų, daromą iš mentalo kepalų, keptų krosnyje. Šiandien šios tradicijos užmirštos, šių alaus rūšių jau neberasime parduotuvėse ir net pas naudinius aludarius (išskyrus keptinio alaus, kurį tebedaro Čižas).

Toliau skaityti ‘Kintuose įvyko senovinio alaus ir amatų dirbtuvės’

Rašė ramtyns, June 22, 2009. 9 komentarai

“Aludarių gildija” ir kitos klastotės

Rašė ramtyns, June 7, 2009 - Aludarystė, Apyniai, Bendra, Eksperimentai, Istorija ir Salyklas. 45 komentarai Žymės: , , , , , , , .

gildijaEilinis stambiųjų alaus daryklų triukas, pasidažant ir pasivadinant “gildija” (šis žodis ir data “1552″ matyt turėtų suteikti istorijos klastotei svorio) bei jų kliedesiai apie “kokybę” ir “tradicijas” man kelia tik šypseną. Ši emblema, matoma nuotraukoje dešinėje, man šiandien simbolizuoja tuos, kurie didele dalimi yra atsakingi už alaus įvairovės ir kokybės smukdymą, tradicijos, amato ir kultūros sunykimą.

Komentaruose matyti, kad tokią pat reakciją šis spektaklis sukėlė daugumai skaitytojų. Įdomu, kad viešojoje opinijoje pramoninis alus vis dažniau suvokiamas kaip “alus iš miltelių”. Smunkantis įvaizdis – viena iš priežasčių, verčianti pramonininkus keist gaidelę, “pakelt gardelę” ir uždainuot kitą dainelę.

Žinoma, milteliai – mitas, jokio alaus taip nepagaminsi. Bet mitas ne iš dangaus nukrito – taip žmonės supaprastina nujaučiamas alaus “chaltūrinimo” technologijas. Gal pagaliau ir mums laikas painformuoti alaus vartotoją ir apžvelgti tas technologijas detaliau.

Toliau skaityti ‘“Aludarių gildija” ir kitos klastotės’

Rašė ramtyns, June 7, 2009. 45 komentarai
Facebook Twitter RSS Foursquare E-mail prenumerata

Puslapiai

Paskutinis bokalas:

Bermudai, Vilnius

''Bites''

Lithuanian Beer Map

Tikro Alaus Galerija

beer resque

Daugiau

Kategorijos

Reklama