Kaip ir pernai, šios vasaros pabaigoje pamario pelkynuose su talka pririnkom maišą viržių žiedų ir išvirėm naują senovės vikingų ir škotų mėgto alaus versiją. Pernykštis bandymas pasirodė per silpnas įvairiais kampais, tad šiemet gerokai pakeičiau receptą, mostelėjau gerai paskrudintų salyklų – suteikt šiek tiek kartumo, lengvai apynių – tiek kad nepermuštų viržių, ir kviečio – pagerinti putai ir alaus “kūnui”.
Minėtos medžiagos rezultate neblogai atliko savo paskirtį, 5.6% stiprumo alus buvo gardus ragauti ir rasti giros, riešutų, duonos skonių, skrudintas ruginis salyklas davė rūgštesnį charakterį, kuris gerai derėjo su švelniu vaistažolių medaus aromatu ir ilgokai išliekančiu, sausoku, netgi kiek “mediniu” viržių skoniu. Alų ragavusieji TA draugijos nariai puikiai j įvertino, ir prašė dar – kuo ir džiaugiuosi.
Spėliojantiems, kas nutiko kitam eksperimentui – derliaus alui – galiu nuraminti – jis jau senai sėkmingai išragautas “Marių burių” regatos, į kurią su visu alaus kegu papuoliau kiek netikėtai, metu. Beje, atmosfera ir publika buvo tikrai puiki, o muzikinė-kultūrinė dalis, kurioje vienu metu dalyvavo kokie 15 “bembų” (tokie būgneliai) – tiesiog superinis energijos pliūpsnis.
Tačiau derliaus aluje aš pasigedau tokio pat stipraus apynių “spyrio”. Jo visiškai tikėjausi, į 25 l katilą suvertęs kibirą ką tik nurinktų, prie sodybos augančių, stiprų aromatą skleidžiančių apynių. Gavosi 6% stiprumo skystas (tačiau ne gryno skaidrumo) gintaras su įdomiu, švelniai aitroku apynio žaismu lipnaus ir saldaus gurkšnio uodegoje. Kas ragavo nebrokijo ir netgi džiaugėsi. Alus ir burės kažkaip gerai derinasi. Tik per tą uodegą pabaigoje vos iki laivo sugebėjau nusikapstyti.
Kažkuris receptas netrukus bus padėtas į atitinkamą skyrių.
– – –
It’s time to try our latest concoctions – the new, darker and stronger version of Heather Ale and a first-time try of Harvest Ale. If the former is total success, nicely ballancing dryiness of roasted rye with medicinal flavour of heather (I employed Scottisch brewers’ technique of late heather tip steeping in hot ale in last stages of fermentation), the harvest ale lacked the notable hop ‘kick’ due to the small amount of alpha acids in local semi-wild hops (high in aroma though).
Panašūs įrašai:
Niežti pasidalinti su kitais?
ai kaip skaniai atrodo… Įdomu, kokius apynius naudojai derliaus alui. Viržių alaus receptą iš paminėtų ingridientų galima jau bandyt ir pačiam konstruot, ačiū :) Lauksim naujų receptų paskelbimo, nes kuo daugiau jų bus lietuvių kalba – tuo geriau, ar ne? :)
Derliaus alui parinkau pernai neblogai pasiteisinusių apynių prie Kuršių marių. Nors ir labai aromatingi (šiek tiek citrusais), deja kartumas jų pasirodė esąs labai menkas, nes 800 g žalių apynių davė alui silpną, tik vėlai gale pajaučiamą poveikį. O alus specialiai buvo daromas stipresnis, saldesnis, kad atsvert tikėtąsi apynių spyrį. Užtat aromatas puikus.
Užtat kai tokį pat kiekį savo augintų apynių (Fredos Tauriųjų ir Aromat Polessja) sudėjau į antrą bandymą, tai ragaujant žalią alų, kartumas pasirodė smarkiai (per) stiprus. Reik palaukt, bus matyt po brandinimo…
Jei teisingau supratau – laukiniai apyniai tai buvo? Labai įdomu tos aromatinės jų savybės, gal puikiai tiktų kokiam lengvam vasariniam alučiui…
Tai va, kad neaišku laukiniai ar ne, mat šalia buvusių senų sodybų augo.. ir kas te žino, ką mažlietuvninkai ten virdavo:)
Tai mažu kas ką mėgdavo, tas tą ir virdavo :) o šiaip tai labai smagu turbūt taip va, pusiau laukinių surasti ir iš jų alaus pasidaryti.
Waw, fainai kad darėt viržių alų:) Būt fainai paragaut. Jei organizuosit workshop’ą pradedantiesiems, duokit žinot.