'Bendra' kategorijos archyvas

(Stipraus) alaus rungtynės

Rašė ramtyns, March 11, 2010 - Bendra ir Eksperimentai. 0 komentarų Žymės: , , , .

Foto: BrewDog

Škotų Fraserburgh miesto alaus darykla BrewDog išleido 41% alc. vol. stiprumo alų – ir susigrąžino stipriausio pasaulyje alaus gamintojo titulą iš vokiečių daryklos Schorschbrau (jų Schorschbock buvo 40% ir aplenkė tų pačių BrewDog pernai metų rekordinį alų Tactical Nuclear Penguin – 32% alc. vol.) Naujojo alaus pavadinimas “Sink the Bismarck” referuoja į W. Churchil įsakymą paskandinti galingiausią antrojo pasaulinio hitlerinį karo laivą Bismarck.

Pasak BrewDog, šis Quadruple IPA (keturgubas Indian Pale Ale) pagamintas su keturgubai daugiau apynių ir sustiprinus keturgubu šaldymo procesu. Kadangi natūraliai alus gali išsifermentuoti tik iki keliolikos procentų alkoholio, toliau naudojama senai žinoma “eis-bock” technologija, iš alaus vandenį pašalinant sušaldžius jį į ledą.

Pasaulio alaus mėgėjai jau ginčijasi, ar tokio stiprumo alūs – dar alūs. “Beer Advocate” oponuoja, kad šis gėrimas gaminamas iš natūralių alaus medžiagų – salyklo, apynių ir mielių, jam gaminti naudojama tradicinė “eis-bock” technologija, todėl nėra priežasčių jo išstumti iš alaus kategorijos lentynų. Šiuo metu D. Britanijoje kilęs didelis susirūpinimas plintančių girtuokliavimu, tad Alcohol Focus Scotland ir kai kurios kitos institucijos kritikuoja šiuos BrewDog žingsnius. Tačiau darykla pabrėžia, kad tiek šiuo tiek kitais alumis skatina mėgautis kultūringai ir saikingai. Išties, 0.33 l Bismarck buteliuko kaina – 40 svarų, tad papiktnaudžiauti juo tikrai būtų sudėtinga.

Jau ne kartą esame minėję ir Lietuvoje paplitusius stipriuosius pigius ir prastos kokybės alus, kurių prekyba tikrai piktnaudžiauja tiek mažosios, tiek didžiosios daryklos – nepaisant savo deklaracijų apie sąžiningą alų ar tradicijas. Taip alus ir toliau smukdomas iki gėralo lygio.

Tačiau stiprus alus jokiu būdu neturi būti sinonimas prastam alui. Pasaulyje gausybė meistriško amato alaus, tiek gaminamo šimtmečiais (pvz. Belgijos vienuolynų alus), tiek gimusių nesenai  (pvz. Danijos ir JAV naujieji tikri alūs), kurių skoninės savybės yra pritrenkiančios. Čia vėl ir vėl žaidžia – kūrybingas ingridientų naudojimas, senos tradicijos ir novatoriškas išradingumas, o svarbiausia – tikras amatas ir pagarba alui, o ne marketingo ir reklamos vaiduokliai. Nieko naujo – tą patį galima pasakyti apie bet kokį alų.

Teko girdėti, kad “Vilniaus alaus” darykla jau taip pat išleido 14% ilgai statinėse brandintą alų. Ar jis išlaikys egzaminą? Pamatysime paragavę.

Ačiū Tuomsonui už pradinę nuorodą.

Rašė ramtyns, March 11, 2010. 0 komentarų

Pašnekesys su L. Čekanavičium apie alų iš esmės

Rašė admin, February 18, 2010 - Bendra ir Istorija. 1 komentaras Žymės: , , , , , .

Photo: courtesy of Boak and Bailey. Thanks!

Laisvajame Universitete netrukus įvyks paskaita tema “Aludarystės istorija ir praktika” (apie tai pranešime atskirai), kurioje dalyvaus TAD asoc. narys Linas Čekanavičius ir naminio alaus gamybos bei apskritai “pasidaryk pats” kultūros entuziastas Micius. Ta proga siūlome paskaityti įdomų ir išsamų L. Čekanavičiaus interviu. Pasak jo, šis interviu gimė kaip atsakas “Vyno žurnalo” redaktoriui Arūnui Starkui, “leidusiam sau nelabai pagarbiai atsiliepti apie alų.”

Dėkojame Linui ir 4MEN (kuriame šis interviu pasirodė jau anksčiau) redaktoriui už leidimą perpublikuoti.

- – -

Dažniausiai alus tampa tarsi katalizatorius geram pašnekesiui, tačiau šį kartą pats gėrimas tapo mūsų analizuojamu reiškiniu. Nuo pačių seniausių laikų, kai alus buvo netgi populiaresnis už vandenį iki dabartinių alaus “iškraipymų”  – visa tai pateikiame šiame interviu, kurį perskaitęs galėsi sublizgėti žiniomis apie alų prieš savo kompaniją.

Savo žiniomis apie alų sutiko pasidalinti socialinių mokslų daktaras, profesorius ir tikras alaus žinovas Linas Čekanavičius.

Geras alus – sąlyginis apibrėžimas, priklausantis nuo konkretaus žmogaus įnorių, tačiau kaip Jūs, alaus ekspertas, besidomintis jo istorija, ištakomis, raida, pasakytumėte, kas yra geras alus?

Geras – tai blogo antonimas. Nesunku pasakyti, koks alus yra blogas: tas, kuris atsiduoda virtais kopūstais, ožiu, nešvariomis kojinėmis ar dezinfekcijos priemone , kurio skonis primena šlapią kartoną ar acto skiedinį. Dažniausiai tai liudija ne apie aludario nemokšiškumą, bet apie per ilgą ir netinkamą alaus saugojimą.

Tačiau nesugedęs alus ar netgi šviežias alus – dar nėra gero alaus sinonimai. Alus gali būti šviežias, bet prastas: vandeningas, „plokščias“, neišraiškingo skonio, nepaliekantis ilgesnio poskonio. Žodžiu, toks, kuris „tinka visiems ir visur“ – kaip vanduo. Būtent todėl šitoks „masinio skonio“  alus yra masiškai gaminamas, nes jis skirtas gerti, o ne pasimėgaujant gurkšnoti. Lengviau ir daugiau uždirbama iš masinių, o ne ekskliuzyvinių, išlavinto skonio reikalaujančių produktų.

O visgi – kas yra geras alus? Visų pirma, geras alus turi savo išvaizda, aromato ir skonio savybėmis atitikti konkrečiam alaus stiliui keliamus reikalavimus. Stiprus, apetitą žadinantis apynių aromatas ir gaivus kartumas yra privalomi  „pilsner“ ir „IPA“ stiliuose, bet nedera „dortmunder“ tipo aluje. Sausas rūgštumas yra skiriamasis „Berliner Weisse“ ir išlaikyto „lambic“  bruožas, tačiau daugelyje kitų alaus stilių jis reikštų ne ką kitą kaip alaus prarūgimą.

Toliau skaityti ‘Pašnekesys su L. Čekanavičium apie alų iš esmės’

Rašė admin, February 18, 2010. 1 komentaras

Lambic alaus festivalis Belgijoje

Rašė ramtyns, January 12, 2010 - Bendra ir Kalendorius. 0 komentarų
May 29, 2010 22:00-May 30, 2010 22:00

Viena įdomiausių ir išlaikiusių ilgiausią nenutrūkstamą tradiciją alaus rūšių, dar gan mažai aptarta mūsų puslapiuose – laukinės, arba spontaninės, fermentacijos alus.

Dažniausiai jis gaminamas Belgijoje, kur paslaptingos upės slėnis suteikia orui būtent šiam alui tinkamas laukines mieles ir kitus mikroorganizmus, patenkančius į alų tiesiai pro… atvirus alaus daryklos langus. Šiandien tokį alų, atsigabenę reikiamus mikroorganizmus mėgintuvėliuos, jau atgamina ir kitų šalių tikro alaus entuziastai.

Tačiau vien tradicinių likusių daryklų šio keisto ir paslaptingo alaus galima bus iki sočiai prisiragauti pavasarį įvyksiančiame Spontaninės Fermentacijos mini festivalyje Buggenhout miestelyje Belgijoje. Lambic,  kriekenlambic, faro, gueuze, framboise ir kitų, viso 70 pavadinimų.

Įėjimas nemokamas. Lyg tyčia, Ryanair dar ir atidaro pigius skrydžius į Charlerois aeruostą netoli Briuselio.

Daugiau informacijos – renginio svetainėje: 19th Weekend of Spontaneous Fermentation.

(Ačiū už info mūsų korespondentui Olandijoje Gundui)

Rašė ramtyns, January 12, 2010. 0 komentarų

Parduotuvės alaus entuziastams

Rašė ramtyns, November 30, 2009 - Bendra. 4 komentarai(ų) Žymės: , , , , .

Taip, tiek pasinėrėm į rudens darbus, keliones ir alaus ragavimo džiaugsmus, kad kiek apleidom šį žurnalą. Grįžtame ir vėl rašysime.

Šiemet kaip niekad užderėjo parduotuvių alaus darymo entuziastams. Jau rašėme apie Agrotemą, Sulivesta taip pat išdėliojo savo negausų asortimentą Vilniaus “Bitinėlyje” (Šopeno g. 12/26).

savasalusIr štai dar viena naujiena – Vilniuje duris atidarė nauja internetinė parduotuvė Savas Alus (http://www.savasalus.lt). Prekės iš tų pačių belgų Brouwland, taigi kokybiškos, panašia arba brangesne kaina už Agrotemos, tačiau galima ateiti į jų pačių parduotuvę (Giedraičių 85-202) – pasak savininkų, ten rasite viską, ką jie siūlo ir internete.

Naujai parduotuvei linkime sėkmės ir tikimės kad su konkurencija netrukus atsiras ir daugiau taip pat kokybiškos ir įdomios, bet kiek pigesnės čekiškos, lenkiškos, vokiškos produkcijos. Džiaugiamės, kad alaus darymo entuziastams vis paprastėja ingridientų klausimas. Patys dar ten nebuvome, parašykit į komentarus, kas apsilankysite.

Twitteryje jau rašėme, kad latviai Rygoje ir Bauskoje atidarė specializuotas gyvo alaus parduotuves Dzīvais Alus, kuriose karaliauja praktiškai vien lietuviška Aukštaitijos bravorų produkcija. Latviai alaus blogeriai beveik krykštauja iš džiaugsmo.

Paskutinius varginančius biurokratijos laiptus mindo ir panašaus tipo lietuviškos parduotuvės Vilniuje savininkai, kurie tikisi startuoti dar gruodį. Pranešime apie tai čia.

- – -

Something’s brewing locally, craft beer as both taste preference and a hobby is becoming more popular in Lithuania and it’s now a third homebrewing shop that has just opened its doors. Latvians in the meantime have opened ‘live’-beer-only (unpasteurised, bottle-conditioned beer is known as ‘live’ in Baltics) shop Dzīvais Alus in Riga and Bauska. Exclusively Lithuanian beers reign in this shop, and we know that a similar shop is to open in Vilnius this month. Watch this space.

Rašė ramtyns, November 30, 2009. 4 komentarai(ų)

Sugrįžimas prie gintaro krantų

Rašė ciobiskis, October 23, 2009 - Bendra, Lenkija ir Ragaujam. 2 komentarai(ų)

Netruko prabėgti net kelios dienos po pirmosios iš Lenkijos atsivežto tamsaus alaus degustacijos, o vėl sėdome prie stalo paragauti kelių pietinių kaimynų šviesaus nepasterizuoto alaus rūšių. Tarpusavyje net pajuokavome, kad skaitytojai pagalvos, kad turbūt pradėjome dirbti pilsudsk kokios nors lenkų aludarių organizacijos labui. Tačiau taip tikrai nėra, o ir apžvalga šį kartą bus trumpa, nes ant stalo -  iš lagamino ištrauktos tik dvi alaus rūšys.

Du broliukai lechai

Du broliukai lechai

Šį kartą pristatome šviesų alų ir pirmasis egzempliorius – tai tikrai retas Rytų Europoje gryno kvietinio alaus pavyzdys “Cornelius Weizen Bier” (ABV 5%). Pagamintas “Sulimar” alaus daryklos Piotrkow Trybunalski miestelyje (arba Lodzės priemestyje), jis atspindi lenkų ilgesį kvietiniam alui, kuris kažkodėl iškeliavo į Bavariją (mano pseudomokslinis straipsnis tema “Tikrasis lenkiškas alus – kvietinis alus, o lietuvių ir žemaičių – nuo amžių miežinis” dar rengiamas – red. past.). Spalva – brandaus braziliško apelsino, o kvapas sugeruoja banano ir kardamono dominavimą virš tarkim gvazdiko kas dažna būna pas weizen, o ir pirmasis gurkšnis švenčia bananinį prieskonį creme-brulee aplinkoje su sūrio ir krakmolo potepiais. Kad ir kokia vokiška istorija lydėtų šios daryklos Petrikau prie Lodzės įsikūrimą, tai alus su istorija, alus su pasakojimu, su nebanaliu pasakojimu, alus įdomus!

Varšuvos sostinės šaldytuve radome ir dar vieną įdomų šviesų alų, pavadintą tiesiog “Piwo Żywe” arba “Gyvas alus” (ABV 6,2%). Nors is sekdamas savo brolio liūto tradicija, jis iš esmės atspindi lenkų ilgesį “pilnam alui”, kas iš esmės reiškia, sodrų, turtingą lagerį. Tas “pilnumas” pulsuoja “Amber” darykloje pagamintame aluje nuo pat brandaus gintaro skonio iki to skonio pilnumo kurį gal perteikia tik lenkų kritiko žodžiai “wysycenie idealne“. Mes apgailestavome, kad alus buvo kiek šiltas per mūsų degustaciją, bet nekantraujame kada galbūt galėsime jo paragauti iš “loduvkės” vasaros metu, pavyzdžiui kokiame nors Sopoto paplūdimyje.

Tai tiek iš pietinių kaimynų geriausių pavyzdžių, laukiame daugiau recenzijų iš Tikro alaus draugijos degustatorių, juk ruduo tai meilės ir (ar) turtingo alaus ragavimo (ne gėrimo blogąja prasme) metas. Češč!

Rašė ciobiskis, October 23, 2009. 2 komentarai(ų)

Trumpos naujienos (IV)

Rašė ramtyns, October 19, 2009 - Bendra. 2 komentarai(ų) Žymės: , , , , .

Sekmadienio vakarą reikia ištuštinti kad ir negausų naujienų krepšelį.

  • Gandas apie “Pasvalio gėrimų” artėjantį galą sklido jau senai, tad buvome nustebinti kai šie dar spėjo prieš bankrotą kvėptelti ruginiu alumi – gan savitu ir skaniu. Perėmę seną įmonę su skolomis, naujieji savininkai iš Vilniaus su finansininku D. Motiejūnu priešaky jų taip ir nesugebėjo užlopyti. Nepadėjo net  magiškieji čekų būrėjai, viename interviu minimi Budweiser technologai. Pavasarį staiga pasirodęs daugelyje sostinės barų, Pasvalio alus greit iš jų visų ir dingo – tada buvo kalbama apie Švyturio-Utenos spaudimą barams, vėliau tradiciškai daugiau kaltinimų teko mokesčiams.
  • Žiniasklaida rašo ir apie čekiška “Chodovar” korta žaidusio Biržų “Ponoro” neapibrėžtą licenzijos likimą, Mažųjų daryklų asociacija praneša apie 4 licenzijų panaikinimus ir dar 10 daryklėlių, laikinai nustojusių virti. Pagrindine problema minimi mokesčiai avansu. Apie šituos dalykus neišmanau, ar tokia mokesčių forma – tai naujas dalykas?
  • Užtat yra ir įdomi/gera naujiena – gruodį Vilniuje turėtų atsidaryti specializuota “kitokio” alaus parduotuvė. Jaunatviškas savininkų kolektyvas daugiau informacijos kol kas neskuba atskleisti, tačiau alaus parduotuvei ieško motyvuotų darbuotojų pardavėjo vietai užimti. Pagrindinis reikalavimas – nuoširdus domėjimasis alaus kultūra. Susidomėjusieji, siųskite gyvenimo aprašymą adresu tikrasalus@gmail.com.
  • Dar buvęs “Avilys” turėtų atsidaryti atnaujinęs pavadinimą (“Prie Katedros”), bet ne alaus pasiūlą. Jau nuobodu.
Rašė ramtyns, October 19, 2009. 2 komentarai(ų)

Lenkiško liūto lyžtelėjimas

Rašė ciobiskis, October 13, 2009 - Bendra, Eliai, Kaimynai, Lenkija, Porteriai ir Ragaujam. 9 komentarai(ų) Žymės: , , , , , .

“Nepasterizuoto alaus? Nėra nepasterizuoto alaus – dabar visą alų pasterizuoja!”, – geranoriškai man nori padėti karoliais pasidabinusi pardavėja iš Suvalkų parduotuvės, kurios pavadinimas verčiamas kaip “Rojus”. Bet ir aš nepėsčias. “O ar neturite parduotuvės, kuri vadintųsi “Alkoholių Pasaulis”? “Yra tokia”, – numoja ranka į konkurenciją suvalkėnė. “Anapus Konopnickos aikštės, prie gėlių kiosko…“

Mozūrų kraštas slepia daug siurprizų

Mozūrų kraštas slepia daug siurprizų

Įvirstame į parduotuvę “TiM” (Krótka 6) ir ieškome ten retenybių. Parduotuvė atitinka “viso pasaulio” koncepciją – čia gali rasti visokio vyno ir alaus – nuo japoniško iki lietuviško.  Pirmasis į akį krenta tamsusis alus “Warmiak” (ABV – 6,5%), kurio yra likusi, atrodo, tik dėžė. Na, ir gerai, nes jo šviesiojo brolio “Mazur” likusi tik kaina – jį ragausime kitą kartą, kai lyginsime gyvą / retesnį šviesų alų iš Lenkijos.

“Warmiak” pagamintas Olštyno bravore kažkam pasirodžiusiu patraukliu “Kormoran” pavadinimu. Puikiai plečiasi puri ruda kepurė, bet korėta, greitai nykstanti. Šokolado juodumo aluje dominuoja karamelinis salyklas su slyvos, mėlynių poskoniais, beveik visai užgožiantis apynių žaismą. Kitų ekspertų nuomone, neišvengta cukraus, ką lyg ir patvirtintų kiek neproporcingai aukštokas kaip “grynai juodajam”  alui stiprumas. Tačiau ūsuotas ant statinės išsiskėtęs Varmijos aludaris etiketėje tik šypsosi ir neatskleidžia teisybės.

Čia darome truputį ekskursą į šalį ir pristatysime du alus, įgytus “lietuviškame” “Kaufland” supermarkete (Kowalskiego 2). Tarp visokių “vojakų”, “van purų” ir “harnašių” (t.y. “blindų”:) suradome bene brangiausią pasiūloje lenkišką alų, pagamintą darykloje “Amber”, esančioje netoli Gdansko.  Čia sukurtas “Grand Imperial Porter” (ABV 8%) ant etiketės giriasi kavos ir šokolado, kartumo ir saldumo deriniu. Iš tikrųjų,  juodos kavos spalvos porteris – plati, srauji puta neleidžia skubėti – nusileidžia nei per anksti, nei per vėlai. Degintas salyklas ir subtili apynių kombinacija porteryje kuria originalų derinį – “Amber” aludaris tikrai sukūrė gryną kartsaldį ar saldkartį skonį, jei tik toks derinys turi prasmę… Bet kas pažadėta ant etiketės – ištesėta!

Negalime nepaminėti ir alaus, kurio nėra nuotraukoje, tačiau jis taip mums patiko, kad pagal jį pavadinome netgi visą straipsnį. Tai tame pačiame “Amber” bravore gaminamas šviesus alus “Zlote Lwy” (ABV 5,6%). Pradžioje prisistatantis stipriu salyklo ir apynių kvapu, priminusių Kauno “Pilies” ir standžia puta, vėliau pasižymi bohemiško kartumo skoniu sumišusiu su poledyniniu gaivumu. “Auksiniai liūtai”, nors ir brangesnis už vidurkį, puikus ir įdomus alus.

Na bet sugrįžkime į paveiksliuką ir toliau matome dar vieną porterį, šį kartą iš daryklos “Krajan” kažkur Kujavijoj – Pamaryje (tame nelietuviškame Pamaryje, t.y. Pomeranijoje – aut. past.). “Krajan Porter” (ABV 9%, bet sausų medžiagų kiekis 18,1%) – šlapio asfalto spalvos, labai lengvo netgi galima būtų sakyti skystokai-vandeningo kaip (Baltijos?) porteriui priklausytų skonio, nors ir su dinamišku uogų poskoniu. Tikrai įdomus alus, sumaniai maskuojantis savo stiprumą, gal todėl leidžiantis sau užsidėti vaikystės šachmatų lentoje matytą karūną.

Be abejo visi norėjo paklausti, ką turėtų reikšti paskutinis eilėje išrikiuotas “Kama Sutra” alus (ABV 5%), gaminamas Čenstakavos (ten pat kur 1655 metais pasirodė ir nuo švedų antplūdžio miestiečius apgynė Juodoji Madona) mažoje darykloje GAB pasirodė esąs… elis.  Pasirodo GAB ir specializuojasi tik aukštutinės fermentacijos alų gamyboje. O kadangi Lenkijoje elių irgi beveik niekas nedaro, galima sakyt, kad tai buvo geriausias Lenkijos elis, tegu ir be papildomo poveikio.

Na zdrowie i do następnego!

Rašė ciobiskis, October 13, 2009. 9 komentarai(ų)

Beer Advocate naujienos

Rašė ramtyns, October 2, 2009 - Bendra. 6 komentarai(ų) Žymės: , .

beeradvocate_magazineTikro Alaus klubui užsisakius amerikietišką Beer Advocate žurnalą, visad su malonumu (o jei pavyksta – ir su bokalu) atsiverčiu ir pasiskaitinėju jį. Ne vien dėl linksmų istorijų ar diskusijų, koks yra tikras alus (craft, fine beer), o koks ne, bet ir dėl naujų bandymų bei idėjų, praplečiančių “extreme beer” ribas, netikėtų rakursų, maisto (su alumi, žinoma) receptų, arba – tiesiog naujienų.

Šiandien į dėžutę įkritusiame BA numeryje ne viena įdomi tema: ieškoma, kur toliau stumti “ekstremalųjį” frontą – kai iki maksimumo užkelti alkoholio ir apynių lygiai, brandinimas burbono statinėse jau laikomas praeitu pradiniu etapu. Galbūt tai grįžimas prie ekstremalaus paprastumo, o gal gilesnis požiūris į mielių pasaulio įvairovę? Britai diskutuoja, ar sėkminga CAMRA alaus kampanija be visa ko pozityvaus, neužstrigdė britiškų elių viename istoriniame taške. Houstono aludaris pasakoja apie reakciją į jo dūminį alų: vienas iš ragavusių paklausė ar tik jis nebuvo apyniuotas… rūkyta kiauliena. “Pieniški stautai”, krevetės su alumi ir taip toliau.

Akis nepraslysta ir pro apžvalgų skyrių. Čia nuo įvairovės man visada apsisuka galva ir nudryksta seilė. Šiame numeryje išskirtas Weyerbacher Fourteen Ale, 11.8% “kviečių vynas”, Affligem Dubbel ir Tripel įvertinti puikiai ir pripažinti nesulaukiantys deramos pagarbos (bent jau mūsų draugijos rate šį alų tikrai labai vertiname, beje, tai vienas retų džiaugsmų, kurį galima aptikti ir lietuviškuose “Iki”), o štai vienas mano mėgstamiausių Britanijos bravorų Samuel Smith išleido sezoninį alų “Yorkshire Stingo”, brandintą ąžuolo statinėje ir neįprastai stiprų savo tėvynei – 8%. Draugai emigrantai, jūsų parvežtas Jorkšyro Geluonis bus deramai įvertintas!

Norintys žurnalą dabar galite užsisakyti su 40% nuolaida, internetu tiesiai į savo pašto dėžutę čia.

Rašė ramtyns, October 2, 2009. 6 komentarai(ų)

Švyturys smogia

Rašė ramtyns, September 22, 2009 - Bendra ir Kaimynai. 12 komentarai(ų) Žymės: , .

Taip vadinosi el. laiškas, kuriame mūsų skaitytojas dalijasi “insaiderine” informacija iš šios daryklos:

Neapsikentę naujais trendais Lietuvos alaus rinkoje, “Švyturys” planuoja pradėt vežti 4-5 Carslberg grupės alaus daryklų alaus rūšis. Matyt, nusprendė smogti “Vienas pasaulis” vežamai produkcijai (Samson, Erdinger, Bernard, etc). Negana to, rinką turi pasiekta naujas, apie 4% tamsus alus…

Sako dar, labai nepatenkinti Švyturio vadybininkai, nes reikės dirbti J

Kitoje “Alaus karų” serijoje žiūrėkite… Švyturys-Utena atidaro “kaimo” bravoro padalinį ir barą “Šrekutis” :)

Beje, ta pačia tema – kas negalėsite pamatyti nesenai išleisto filmo “Beer Wars” legaliai, galite pažiūrėti piratinę šio filmo kopiją – torrent’ai jau yra Linkomanijos ir Pirate Bay serveriuose. Įdomus filmas, leidžiantis pažvelgti į JAV didžiųjų ir nepriklausomų alaus daryklų konkurencijos užkulisius.

Rašė ramtyns, September 22, 2009. 12 komentarai(ų)

Alaus Žemėlapis / Lithuania Beer Map

Rašė ramtyns, September 17, 2009 - Alinės ir Bendra. 10 komentarai(ų) Žymės: , , , .


Žiūrėti Beer Map Lithuania didesniame žemėlapyje.
Peršokti tiesiai: Kaunas, Pajūris, Šiaurės Lietuva.

Inspiruotas Stonch’o, šiandien sumečiau lankytinų vietų Lietuvoje, kur galima rasti įdomaus alaus, žemėlapį. Kaip visada, problemos su dvikalbyste, tad vietų aprašymai kol kas angliški.

Kol kas jame tik virš 50 vietų – barų, restoranų, daryklų. Bus daugiau. Kviečiu prisijungti jį pildant. Žemėlapis bus patogiai prieinamas per meniu dešinėje, dabartinio Kur rasti skyriaus vietoje. Jei turite pasiūlymų, ką dar reikėtų įtraukti, prašom komentuoti apačioje arba rašyti tiesiai adresu tikrasalus (at) gmail.com.

- – -

As you can see, we started a Beer Map Lithuania project – inspired by Stonch’s London Map and yet another Beer Mapping Project. There’s only over 50 entries so far but it will be updated for sure. Hope this will help organizing your next beer trip to Lithuania.

Rašė ramtyns, September 17, 2009. 10 komentarai(ų)