Kategorijos 'Apyniai' archyvas

Pirmasis Baltijos šalių alaus entuziastų susitikimas Latvijoje

April 30, 2010-May 30, 2010

Tikro Alaus Draugija, Latvijos alaus blogas Dzeru Alu ir tarpdisciplininio meno grupė Serde pristato: Pirmasis Baltijos šalių alaus entuziastų susitikimas Aizputėje (prie Liepojos),  Latvijoje

Lietuva ir Latvija Europos kontekste išsiskiria unikalia aludarystės istoriją. Šiose šalyse, net ir išplitus pramoninei aludarystei, buvo išsaugotos ir naminio alaus gaminimo tradicijos, kurios kartais siekia labai senų laikų. „Pabaltyje“ visada buvo daug užkietėjusių ir daug papasakoti galinčių alaus atributikos kolekcionierių. O pastaruoju metu smagiai sparčiai auga ir „pasidaryk pats“ aludarių judėjimas. Todėl atėjo laikas visiems alaus entuziastams iš broliškų šalių susitikti ir pasidalinti savo patirtimu bei… alučiu!

Pirmąjį Baltijos šalių alaus entuziastų susitikimą po daugiau nei metų draugustės kartu organizuoja alaus blogai „Tikras alus“ ir „Dzeru alu“, o jaukiai Aizputėje įsikurti padės meno grupė „Serde“. Pirmą gegužės savaitgalį – šiek tiek alaus atsivešime, šiek tiek kartu išsivirsime vietoje ir ne tik…

Susitikimo metu numatomos sesijos ir diskusijos apie:

  • Aludarystės tradicijas Latvijoje, Žemaitijoje ir kitur Lietuvoje;
  • Midaus gamybos teoriją ir praktiką;
  • Vietinių apynių ir alternatyvių jiems augalų naudojimą alaus gamyboje;
  • Istorinius alaus aprašymus ir naujus informacijos šaltinius internete;
  • Alaus virimo ir kitos dirbtuvės;
  • Mažųjų daryklų alaus degustacijos, savos gamybos alaus ragavimas ir mainai.

Kolegų paskaičiavimais, už  dvi nakvynes ir naminį maitinimą teks paaukoti iki 50 eurų 25-27 LVL (124-134 LTL) vertą sumą.

Registracija ir daugiau informacijos: Atis Rektiņš,  +371 20237528, atis.rektins@gmail.com.

Norintys dalyvauti kaip pranešėjai arba kitais organizaciniais klausimais taip pat galite kreiptis tiesiai į mus: tikrasalus@gmail.com arba tel. +370 647 77278.

Menų centro Serde adresas: Atmodas iela 9, Aizpute, LV-3456, Latvija; kiti kontaktai – jų svetainėje.

  • 2008 metų alaus gamybos kūrybinių dirbtuvių tame pačiame Serde menų centre svetainė čia, nuotraukos – čia
  • 2009 Kintuose vykusio TAD organizuoto senovinio alaus, maisto ir amatų aprašymą ir fotografijas rasite čia

- – -

Tikras Alus Fellowship, Latvian beer blog Dzeru Alu and arts center Serde present: Baltic beer and brewing enthusiasts’ meeting in Latvia, Aizpute (near Liepaja) on May 1-2nd. Full description, and detailed programmes in Lithuanian, English and Polish will be published soon. Watch this space.

Pirmasis Baltijos šalių alaus entuziastų susitikimas

Aizputėje (prie Liepojos), LatvijoPirmasis Baltijos šalių alaus entuziastų susitikimas

Aizputėje (prie Liepojos),  Latvijojeje

Derlius vis nesibaigia

Buvo labai įdomu virti pirmąjį Harvest Ale eksperimentą (su pusiau laukiniais apyniais), tačiau jam visgi pritrūko kartumo. Prieš mėnesį nurinkus pilnus krepšius savo augintų apynių, kaip nepabandyti su jais? Tamsiam eliui priraškiau beveik kilogramą šviežių lietuviškų Fredos Tauriųjų ir ukrainietiškų Aromat Polessja. Kol šviežios abiejų šių veislių spurgos turi panašų, tiesiog tirštą aromatą – česnakų, gėlių, pušų ir razinų. Prie jų turėtų derėti šiek tiek melasos…

Po mėnesio pramušu kegą ir nuimu prabą:

10535_153840907827_608352827_2849739_2455175_n

Alus tamsiai rudai raudonas, puta nežmoniška – užima pusę bokalo, kapučino spalvos, kreminė ir stangri, beveik kaip zefyras! Labai stiprus, ryškus apynių aromatas, iš jų išnyra juodųjų serbentų džemo ir net rožių (WTF? gal čia melasa) atspalviai. Aromatas žada uogienę, gurkštelėjus pasijunta skonio sodrumas ir alaus kūnas, apynių kartumas – ne iškart. Jis išnyra po trumpo momento, stiprėja ir visu stiprumu užgula gomurį, kur ir pasilieka – ilgam. Net praėjus keletui minučių, kartumas dar tęsiasi, tačiau jis “neužlinksta”, neperlenkia lazdos.

10535_153840912827_608352827_2849740_3931196_n

Tiesą sakant, puta praktiškai nedingsta iki bokalas ištuštėja. Praktiškai galima pjaustyti ir valgyti šakute.

Reziumė – puikiai vykęs alus, primenantis kiek ekstremalų stipriai apyniuoto amerikietiško IPA ir britiško mild’o  hibridą. American Indian Brown Mild? Nedidelio stiprumo (4.6%), iki porterio jis netraukia. O beje panašus, ne toks kartus Baltic Porter – gera idėja!

‘Škias, bus daugiau.

- – -

Another day another brew, this time it’s a Harves Ale made with fresh home-grown hops – Lithuanian Fredos Taurieji and Ukrainian Aromat Polessja cultivars. When fresh they have a raisiny, garlic-ish, piney smell. I add almost a bucketfull of them fresh to a 5 galon of dark wort, some dark molasses and as a result I receive a fantastic, dark 4.6% ale with huge stiff head and powerful flavour of blackcurrent jam, roses and striking bitterness which reminds me American IPAs but wit the colour and body of British Milds.

Derlius

Ramtyns jau rašė apie harvest ale, tačiau mes dar kartą norim pasidžiaugti Tikro alaus apynių derliumi. Neblogai uždėrėjo šiemet – du savaitgalius visa gimine skynėm. Bet kad daug nešnekėt – keletas foto.

Baigiant skinti anglų nykštukus

Baigiant skinti anglų nykštukus

Kvepia apynys

Kvepia apynys

Pirma porcija PrimaDonos

Pirma porcija PrimaDonos

PrimaDona gerą derlių davė, gaila tik kad dalis spurgų padžiūvo dar vasarą. Freda ir Marynka kaip visada puikiai užderėjo, gal kiek prasčiau pasirodė Aromat Polesja. Užtat pradžiugino Žateco kilmingieji – taip užderėjo užkerojo užbujojo, kad visą dieną nurinkinėjom, geras dvi dėžes priskynėm. Naujokas pirmametis anerikonas Phoenix irgi nepasišiukšlijo – gerą trilitrį spurgom užpildė. Kitais metais to paties lauksim iš anglo Fuggles, kuris šiemet kažkaip nusimuliavo ir pažeme prasitrynė. Na, bet bent smagu, kad prigijo.

Miela malonu kaip sakoma.

***

We are quite satsified with our hops harvest.

Klimato atšilimas – pavojus čekiškam alui?

Newsweek” ir kiti šaltiniai, pasiremdami “New Scientist” publikacija, šią savaitę pradėjo trimituoti – klimato atšilimas lemia čekiškų apynių, o tuo pačiu ir alaus, suprastėjimą.

Paskutinė šventė Žateco mieste?

Paskutinė šventė Žatece?

Pasirodo, tūlas Martin Možny su Čekijos Hidrometereologijos instituto komanda suskaičiavo, kad garsuosiuose  Saaz / Žateco apyniuose kartumą ir kitas savybes alui suteikiačios  “alfa” rūgšties dalis kasmet nuo 1954 iki 2006 mažėjo, vidutiniškai po 0,06% kasmet. Jei klimatas toliau šils -  kaip teigia mokslininkai -  “alfa” rūgšties kiekis vienuose iš svarbiausių  pasaulio apynių (dabar jie turi apie 5%) kris labiau drastiškai.

Įspėjama, kad šylantis klimatas  gali turėti poveikį ir analogiškoje klimato zonoje esantiems Rytų Vokietijos ir Slovakijos apynynams.

Na o mums belieka pajuokauti – jei klimatas šils, gal palanki(ausia) apyniams auginti klimato zona  pamažu pamažu ir atkeliaus pas mus?

Derliaus alus (Harvest Ale) – iš šviežių apynių

Ruduo be kita ko puikus ir tuom, kad tai derliaus metas su visais susijusiais džiaugsmais. Cepai su degtine po bulviakasio? Eee… tiesą pasakius mums daug labiau patinka apyniu rinkimas ir alus.
JAV ir kitose pažengusiose alaus šalyse alaus entuziastai nekantriai laukia rudens, nes tai – šviežių apynių alaus metas. ‘Wet hops’, ‘fresh hops’, ‘harvest ale’ – ištroškusio alaus mėgėjo lūpos taria šiuos žodžius, kurie reiškia tą patį – šis sezoninis alus verdamas su šviežiai nuimtais apyniais.
Paprastai tai apyniai yra sudžiovinami, supakuojami ir laikomi sandėliuose iki bus panaudoti alaus virimo procese. Apynys tai augalas, ir jau senai buvo žinoma, kad augalas mirdamas pasikeičia. Šviežių apynių teorija tokia, kad kai tik jie nurenkami, aliejai, dervos ir naudingosios savybės (tame tarpe kvapas ir skonis) ima blėsti. Tad pakliuvę tiesiai į katilą, apyniai turėtų ‘geriau kabinti’.
Šis metodas veikia – alūs virti su šviežiais apyniais išlaiko daugiau jų skonio ir kvapo, tad kyla klausimas – kodėl visi taip nedaro? Žinoma, pirmiausia kaina. Be to, jei nedaromas stipriai apyniuotas alus, subtilūs apynių skoniai paskęs ir pradings salyklo jūroje. Be to, ne visi apyniai vienodai auga skirtingose vietose. Dar daugiau – kadangi šiuos apynius reikia išvirti per 24 valandas nuo surinkimo, pageidautina, kad jie būtų auginami šalia gamyklos.
Jau minėtose JAV tokias galimybes turi ne viena tikro alaus darykla, Russian River, Rogue, Lees, Full Sail, ir daugelis kitų. Bene garsiausias – Sierra Nevada Harvest Ale, tai beje ir buvo užpernai, pirmasis mano gyvenime ragautas Harvest Ale. Yakima slėnyje, kuriame užauginama per 77% JAV apynių, vyksta netgi Šviežių Apynių festivalis (Fresh Hop Ale Festival, http://www.freshhopalefestival.com/), kuriame dalyvauja eilė tokį alų verdančių daryklų.
Šis alus patiekiamas ne tik iš krano, bet ir buteliais. Tačiau šviežūs apyniai keičia skonį kone su kiekviena diena, todėl net buteliuose šio alaus galima rasti tik sezono metu.
Lietuvoje tokį džiaugsmą šiuo metu galėtų sau leisti nebent “Kupiškėnų alus”, kurie kiek man žinoma, vieninteliai turi savo apynyną. Žinoma, pavieniai aludariai tikrai tą gali daryti, o gal ir daro – prisirinkę maišus apynių pamiškėse arba išsiauginę savo soduose. Bent jau Tikro Alaus Draugijos entuziastai pirmąjį savo Derliaus Alų jau išvirė. Apie jį vėlesniame poste. O kol kas pasižiūrėkite puikų filmųką apie tokio alaus procesą Sierra Nevada puslapyje (http://www.sierranevada.com/beers/harvest.html).

Ruduo be kita ko puikus ir tuom, kad tai derliaus metas su visais susijusiais džiaugsmais. Cepai su degtine po bulviakasio? Eee… tiesą akant mums labiau prie širdies apyniarinkis ir alus.

rogue-farms-hop-field

Apyniai Rogue daryklos apynyne

JAV ir kitose pažengusiose alaus šalyse entuziastai nekantriai laukia rudens, nes tai – šviežių apynių alaus metas. ‘Wet hops’, ‘fresh hops’, ‘harvest ale’ – ištroškusio alaus mėgėjo lūpos taria šiuos žodžius, kurie reiškia tą patį – šis sezoninis alus verdamas su ką tik nurinktais apyniais.

Šviežūs apyniai, argi ne visi juos naudoja šviežius? Tikrai ne. Paprastai apyniai yra sudžiovinami, supakuojami ir laikomi sandėliuose iki bus panaudoti alaus virimo procese. Apynys tai augalas, ir net pirmykščiai žmonės žinojo, kad augalas mirdamas pasikeičia. Šviežių apynių teorija tokia: kai tik jie nurenkami, nuo to momento apyniuose esantys aliejai, dervos ir kvapas bei skonis ima blėsti. Tad pakliuvę tiesiai į katilą, šviežūs apyniai alui turėtų perduoti daugiau “smarvės”.

harvest2008_bottle

Šis metodas veikia – alus virtas su šviežiais apyniais perteikia daugiau jų skonio ir kvapo, tad kyla klausimas – kodėl visi taip nedaro? Žinoma, pirmiausia dėl kainos. Be to, jei nedaromas stipriai apyniuotas alus, subtilūs apynių skoniai paskęs salykle.  Kadangi šiuos apynius reikia išvirti per 24 valandas nuo surinkimo, pageidautina, kad jie būtų auginami šalia bravoro. Dar daugiau - ne visi aluje naudojami apyniai vienodai gerai auga skirtingose vietose.

Jau minėtose JAV tokias galimybes turi ne viena tikro alaus darykla, pvz. Russian River, Rogue, Lees, Full Sail, ir daugelis kitų. Bene garsiausias – Sierra Nevada Harvest Ale, tai beje ir buvo užpernai, pirmasis mano gyvenime ragautas Harvest Ale. Yakima slėnyje, kuriame užauginama per 77% JAV apynių, vyksta netgi Šviežių Apynių festivalis (Fresh Hop Ale Festival), kuriame dalyvauja eilė tokį alų verdančių daryklų.

Šis alus, paprastai gerokai stipresnis (6.5% ir daugiau) ir kartesnis bei ryškaus, kiek “žolinio” apynių aromato, patiekiamas ne tik iš krano, bet ir buteliais. Tačiau šviežūs apyniai keičia skonį kone su kiekviena diena, todėl net buteliuose šio alaus galima rasti tik sezono metu.

Lietuvoje tokį džiaugsmą šiuo metu galėtų sau leisti nebent “Kupiškėnų alus“, kurie kiek man žinoma, vieninteliai turi savo apynyną. Žinoma, pavieniai aludariai tikrai tą gali daryti, o gal ir daro – prisirinkę maišus apynių pamiškėse arba išsiauginę savo soduose. Bent jau Tikro Alaus Draugijos entuziastai pirmąjį savo Derliaus Alų ką tik išvirė. Apie jį vėlesniame poste.

O kol kas pasižiūrėkite puikų filmųką apie tokio alaus procesą Sierra Nevada puslapyje.

- – -

Here we put together a short introduction to wet (fresh) hops and Harvest Ales especially popular in US where they even have a Fresh Hops Ale Festival in Yakima valley which boasts providing 77% of all hops used in US breweries. I wonder if it’s also popular in other countries?

In the meantime we brew our own version of Harvest Ale about which another post is upcoming.

Samokslo teorija, arba “karti tiesa”, apie alų

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK) žiniasklaidoje išplatino “pareiškimą, kuriame išdėstė kritišką požiūrį į mitą, jog alų gerti sveika” pavadinimu “Karti tiesa apie alų“. Teksto turinys priminė man panašų anksčiau skaitytą isterišką rusišką tekstą, o manipuliuojančios sakinių formuluotės, tokios kaip ši:

“Tokiu būdu, truputį suprastintai galima sakyti, kad jei žmogus iš  pradžių nori tapti moraliniu degradu, o po to – impotentu, tai jis  geria degtinę, o jei pirmenybę teikia atbuliniam eiliškumui, tai geria alų”

- nepaliko abejonių, kad tai pažodinis vertinys iš to paties rusiško teksto iš mano spam aplanko, prasidėjusio Puškino (neabejotinai žymiausio rusų blaivybės propaguotojo) citata, ir pabaigoje viską suvedusio į religiją fatalizmą ir konspiraciją.

Toliau skaityti ‘Samokslo teorija, arba “karti tiesa”, apie alų’

Oi mūsų dainos apie alų

Prisipažinsiu – neseniai teko (internete, aišku) ieškoti liaudies dainų apie alų, ir buvau tikrai nustebintas jų įvairove. Daugelį jų surado ir perdainavo mūsų folkloro, neofolko ir metalo grupės.  Ne vienas  žino tokius klasikinius hitus, kaip iš Dzūkijos (Mardasavo)  kildinamas  ir daugelio perdainuotas “Alaus alaus” arba taip vadinamas “Alutis” iš  grupės “Arbata” repertuaro.

Toliau skaityti ‘Oi mūsų dainos apie alų’

“Aludarių gildija” ir kitos klastotės

gildijaEilinis stambiųjų alaus daryklų triukas, pasidažant ir pasivadinant “gildija” (šis žodis ir data “1552″ matyt turėtų suteikti istorijos klastotei svorio) bei jų kliedesiai apie “kokybę” ir “tradicijas” man kelia tik šypseną. Ši emblema, matoma nuotraukoje dešinėje, man šiandien simbolizuoja tuos, kurie didele dalimi yra atsakingi už alaus įvairovės ir kokybės smukdymą, tradicijos, amato ir kultūros sunykimą.

Komentaruose matyti, kad tokią pat reakciją šis spektaklis sukėlė daugumai skaitytojų. Įdomu, kad viešojoje opinijoje pramoninis alus vis dažniau suvokiamas kaip “alus iš miltelių”. Smunkantis įvaizdis – viena iš priežasčių, verčianti pramonininkus keist gaidelę, “pakelt gardelę” ir uždainuot kitą dainelę.

Žinoma, milteliai – mitas, jokio alaus taip nepagaminsi. Bet mitas ne iš dangaus nukrito – taip žmonės supaprastina nujaučiamas alaus “chaltūrinimo” technologijas. Gal pagaliau ir mums laikas painformuoti alaus vartotoją ir apžvelgti tas technologijas detaliau.

Toliau skaityti ‘“Aludarių gildija” ir kitos klastotės’

Parodijimas kaip apynius auginti pagal naujūjū pritikimū

Nors už lango vis dar ūžauja pūga, pavasaris jau netoli… O kol kas mūsų nedidelė delegacija vėl apsilankė Kauno Botanikos sode ,Vaistinių ir uoginių augalų laboratorijoje pas didelį apynių Lietuvoje auginimo entuziastą, mokslininką Kęstutį Obelevičių, turbūt pažįstamą ne vienam šio blogo rašytojui ir skaitytojui.

Išgirdome daug įdomių istorijų apie apynių selekcijos tradicijas Kaune, kur jau seniai bandyta kryžminti vokiškas apynių veisles iš Rytprusių su vietos apyniais, apie nepelnytą apynių auginimo nunykimą Lietuvoje, tarptautinių firmų pastangas šioje srityje ir pastarojo meto bandymus viską atkurti ne tik moksliniame lygyje. Pasak p. Kęstučio, iš pernykščių bandymų ypač gerai pavyko siekiai auginti Lietuvoje naują lenkišką veislę “Marynka”. Na, o savo nanodaryklai išprašėme įsigyti kelis maišėkus “post-eksperimentinių” apynių iš Kauno Fredos, kurių vis dar nepaėmė tai pažadėjusi padaryti kuri tai vaistinė.

Ponas Obelevičius mums padovanojo ir dar savo pirmtako, Vaistinių augalų skyriaus vedėjo dr. Stasio Gudanavičiaus tyrimų dėka 1989 metais išleistą brošiūrą “Apyniai”. Norėtume kelis jos paragrafus pacituoti, gal dar daugiau žmonių susigundys patys auginti apynius ar norės jai atidžiau domėtis.

LTSR laikais sodininkus ragino įtaigūs piešiniai

LTSR laikais sodininkus ragino įtaigūs piešiniai

“Pirmosios rašytinės žinios mūsų gimtąja kalba apie apynius pasirodė labai vėlai (lietuviškais apyniais  prekiauta nuo XVI a. – red. past.) Žymus lietuvių istorikas Simonas Daukantas 1847 m. iš vokiečių kalbos išvertė B. R. Grunardo knygelę apyninkystės klausimu (“Parodijimas kaip apynius auginti pagal naujūjū pritikimū, išguldė Jonas Ragaunis”). Simonas Daukantas stengėsi paskatinti valstiečius auginti apynius ir gauti už spurgus šiek tiek pajamų, nes tais laikais jie turėjo nemažą prekinę vertę. <…>

Apyniai yra daugiamečiai, dvinamiai, vijokliniai, vėjo apdulkinami žoliniai, kanapinių – Canabaceae šeimos augalai. Jų stiebai pagal laikrodžio rodyklę vyniojasi ant atramų iki 7-12 m aukščio. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais.  Vyriškieji kerai spurgų neužaugina. Moteriškųjų egzempliorių žiedeliai yra kankorėžio pavidalo žiedynuose – spurguose, kurie sukrauti į nusvirusiais kekes. Nedaug mūsų gamtoje taip greitai augančių augalų kaip apyniai – per 120-150 dienų jie užauga 7-12 metrų aukščio, subrandina derlių ir jų stiebai atmiršta.

Apyniai paplitę visame pasaulyje

Apyniai paplitę visame pasaulyje

Apyniai dauginami iš šakniastiebių paruoštais auginiais, šakniastiebiai atpjaunami nuo senų kerų pavasarį. <…> Jie vienoje vietoje gali augti 50 ir daugiau metų, nes jų požeminė dalis ilgaamžė. Norint gauti gerą spurgų derlių, parenkama saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta su giliu podirviniu vandeniu, silpnai rūgščios reakcijos priesmėlio arba lengvo priemolio dirvožemio. <…>

Jauni kereliai sodinami anksti pavasarį vienas nuo kito kas 1,5 – 2 metrai. Kiekvienam kerui kasamos 60 x 60 x 60 cm dydžio duobės, kurios lygiomis dalimis užpildomos pūdinio ir iš duobučių išmesto viršutinio žemės sluoksnio mišiniu. Pasodinus po 10 – 12 dienų pradeda augti stiebeliai; paaugę tik 50-60 cm, pradeda vyniotis… [I dalies pabaiga]

2008-ieji – džiaugsmai ir nusivylimai

[For full english version of this post, follow this link]

Sveiki, skelbiame subjektyvią “Tikro Alaus” draugijos ir šito blogo nuomonę, kas tikrai džiugino, ir tikrai liūdino praėjusių metų mūsų alaus scenoje. Mūsų idealai – alaus įvairovė ir galimybė rinktis, tinkamas vartotojų informavimas, istorijos nepadirbinėjimas, mažesnis šiukšlinimas ir kad  vaikai, paaugliai nebūtų skatinami  gerti. Visi žinome, kad padėtis šalyje sunki, į biudžetą nesurinkti milijoniniai mokesčiai, todėl leidome sau nesivelti į samprotavimus, ar įvairaus dydžio ir kokybės šalies aludarystei yra reikalingos mokestinės lengvatos ar netgi kokios tai regioninės privilegijos. Tad į Naujus, Jaučio ir sunkaus darbo metus žengiame pažymėdami:

METŲ ŠAUNUMAI

* * *

gurmanai-alus

Foto: Iki

“Gurmanų” serijos alaus šaldytuvai “IKI” ir “IKIuko” parduotuvėse UAB “Palink” ir UAB “Fulgor” bendrą projektą reiktų apdovanoti už valią, ryžtą ir nuoseklumą nuolatos laikyti pasiūloje tikrą lietuvišką alų – ir tamsų, ir šviesų, o taip pat rūpintis daugkartinių butelių supirkimu ar net įsileisti ten naują alų (šiemet šaldytuvuose  švystelėjo dar vieno jau labai lietuviškai tikro – naminio, mielingo “I.O. Boiko” alaus iš Kurklių / Anykščių rūšis, nors šiaip dažnai apsigyvena ir “Faxe” produkcija). Dabar kai manęs autobusų stoties IKI turistė iš Estijos užklausia, kur galima gauti “unikalaus jūsų gyvo alaus”, aš turiu ką jai atsakyti (atvejis iš gyvenimo, beje)! Bet laukiame dar daugiau rūšių!

Broniaus Talakio

Foto: Broniaus Talakio

Pas Rudolfą II” už pateikiamo alaus įvairovę Pateikiamo alaus įvairovė bent jau Vilniuje šiemet išaugo, aišku, ne tiek, kiek norėtųsi mūsų draugijos nariams, bet vis tiek yra kuo pasidžiaugti. Aišku, prie to prisidėjo ir “Rene”, ir “BoBo”, ir “Bunte Gans”, o toks “Šnekutis” aplamai sukūrė dvi Šiaurės Lietuvos ambasadas, bet jei reiktų išskirti vieną nugalėtoją, juo renkamės Gedimino g. 46 įsikūrusią užeigą. Nors, tarkime “Verslo žinių” specialistė (neskirianti “krkonogų” nuo Krkonošų) jo virtuvę vertina žemai, mes džiaugiamės ne tik pateikiamu čekišku alumi (nuo “Gambrinus” per “Kozel”  iki “Velvet”), bet ir vokišku “Tucheriu”, airišku “O’Hara”, ir belgišku “Witterkerke“.

Hops in our garden

Apyniai mūsų sode

Lietuvos apynių augintojams už paneigtą mitą, kad geri apyniai pas mus negali augti. Lietuvos apynių augintojų draugijos apynyne Kauno Botanikos sode auga per 30 rūšių apynių, tame tarpe trijų Lietuvos selekcionierių kartų išvestos lietuviškos apynių rūšys (pvz. “Fredos Taurieji”); Tikro Alaus draugijos sėkmingi praktiniai bandymai auginti ir naudoti aluje lietuviškus bei užsienio apynius; “BūtautųButautų dvaro” alaus gamintojų sprendimas auginti apynius patiems – visa tai patvirtina, kad apyniai Lietuvoje auga, dera ir duoda puikius rezultatus!

Antanui Astrauskui už monografiją “Per barzdą varvėjo… svaigiųjų gėrimų istorija Lietuvoje” , leidėjas “Baltos lankos- už atvirą, šiuolaikišką, intriguojantį žvilgsnį į fermentacijos istoriją mūsų kraštuose.

Naminei aludarystei už suteikiamą alternatyvą, kokybę ir bendravimą Šiemet dar stipriau įsitikinome, kad namuose tikrai galima pasigaminti alaus, kokybiškesnio ir skanesnio nei parduotuvėse. Receptais keitėmės su bendraminčiais Lietuvoje ir užsienyje; gaminome lietuvišką alų, alt’us, dunkelweiss’us ir tikrus imperinius stautus; medžiagas užsakinėjome Kaune, Biržuose ir ebay.com; virėme namų virtuvėse, rūsiuose ir garažuose; degustavome, džiaugėmės rezultatais ir jais dalijomės su kitais. Ir svarbiausia, daug bendravome ir bendradarbiavome!

Tarptautinei alaus mėgėjų bendruomenei ir blogeriams už inspiracijas Šiemet ypač daug pasisėmėme iš kolegų, rašančių apie alų visame pasaulyje – nuo Didžiosios Britanijos iki Lenkijos. Skaitydami juos, keliavome ir atradome įdomiausius bravorus bei alaus rūšis įvairiose šalyse, išgyvenome nepakartojamus nuotykius dirbant pube arba vaikštant po alaus festivalius, gilinomės į alaus tradiciją ir istoriją, dalyvavome bendrose rašymo apie alų sesijose. Linkėjimai visiems! O kitais metais mūsų draugijos siekis – pradėti pažindintis ir gyvai!

* * *

METŲ NUSIVYLIMAI

Vigmantas Butkus (www.su.lt)

Foto: Vigmantas Butkus

Neveikianti, nesukurta plastmasinės taros tvarkymo sistema Lietuvoje – plastmasiniai buteliai nesuperkami, nors Estijoje jie superkami. Jei kokie “žalieji taškai” ar kiti plastmasės pramonės  pakalikai ir tvirtina, kad tai neturi įtakos taršai mūsų krašte, tegu nueina ir pasižiūri į bet kokią pamiškę, paežerę, paplūdimį, pakelę…

Plečiamas “alaus kokteilių”, akivaizdžiai skirtų paauglių rinkai, asortimentas – be komentarų. Geria vaikai…  Nelabai čia yra kuo didžiuotis mūsų šaliai ir kartai, gal tik tuo, kad jau baigėsi naktinė prekyba šia chemija.

Istorijos falsifikavimas, pristatant naujas alaus rūšis.  Apie vieną tokių atvejų – jau netrukus bloge…

Sutinkate? Nesutinkate? O gal turite savo pasiūlymų?  Labai kviečiame pasisakyti komentaruose!

Facebook Twitter RSS Foursquare E-mail prenumerata

Paskutinis bokalas:


''Bites''

Lithuanian Beer Map

Tikro Alaus Galerija

beer resque

Daugiau

Kategorijos

Reklama