Vasara į pabaigą, trumpa apžvalga kas čia paskutiniu metu naujo.

Renginys

Įdomiausias vykęs alaus renginys – liepos 23-24 d. Kazlų rūdos rajone vykęs Lietuvos namudinių aludarių suvažiavimas “Guobalynas 2011“, surengtas jau antrą kartą ir tikėkimės, tapsiantis tradiciniu renginiu. Šiemet jame dalyvavo per 25 žmones, o keturiose alaus kategorijose varžėsi virš dvidešimties namudinio alaus egzempliorių. Štai statistika:

  • Kvietinio kategorijoje (7 konkursantai) nugalėjo renginio organizatoriaus Darenko heffeweizen tipo alus
  • Sauso stauto (dry stout) kategorijoje iš 4 nugalėtojų pirmą vietą nuskynė aludario Konung “Penktadienio 13-osios stautas
  • ESB (Extra Special Bitter) kategorijoje kovėsi net 11 pretendentų, pirmąją vietą nuskynė Tikro alaus draugijos atstovas Saulius. Jėė!
  • Eksperimentinio alaus kategorijoje nugalėjo Arčio mėlynių alus „Blueberry dreams“, kuris tapo ir absoliučiu šių metų Guobalyno nugalėtoju kaip įspūdingiausias alus.

Sveikinimai nugalėtojams ir linkėjimai organizatoriams! Renginį išsamiau apžvelgė aludaris blogeris GiN, reportažas čia.

Mėlynių alus ant teisėjų stalo

Sukaktis

Geras PPJ straipsnis apie prieš lygiai 80 metų įkurtą pirmąjį nepriklausomą (“pirmasis nepriklausantis žydams”) lietuvišką bravorą. Jį įkūrė penki broliai žemaičiai Šadauskai Mažeikiuose, taip ir pavadino: Pilnoji bendrovė „Broliai Šadauskai. Pirma lietuvių alaus darykla“.

Esu skaitęs vieną kitą straipsnį tarpukario spaudos archyvuose, bet PPJ atkasė įdomios naujos informacijos – nepatingėta net į LCVA nueiti jos beieškant! Tarp įdomių faktų – kad visam alui buvo naudojami kilmingieji čekiški Saaz apyniai. Beje, bravore buvo gaminamas ir savas salyklas. Postas čia.

Simonas (aka PonasNiekas) taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp Šadauskų bravoro alaus stilių be stalo ir pilzeno, figūravo unikalus “žemaičių” stiliaus alusĮrodymas čia.

Keletas (nebe tokių ir naujų) taškų

Tarp tokių galima paminėti:

  • Nuo vasaros pradžios veikiančią bene profesionaliausią alaus pilstyklę Klaipėdoje “Špunka” (“Senolių rojaus” ūkininkų turgelyje Liepojos gatvėje, netoliese “Studlendo”) – be Dundulio, Kauno alaus, retesnių vokiškų, čia vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima rasti Rygos bravoro “Brūveris” imbierinius alus (nusiskaidrinu: esu susijęs su šia parduotuve, padėjau atsidaryti)
  • Verta dėmesio trečioji vieta (po Rio Pub ir Leikos) – nuostabiame vokiškame fachverkiniame pastate Sukilėlių g. 18 adresu naujai atsidaręs “jaukus lizdas Klaipėdos senamiestyje” – “Balta varna“. Šaunioji savininkė pati stovi už baro ir pilsto populiariausią čia Dundulio alų
  • O štai jau antrą mėnesį prieš “Meridianą” veikiantis Klaipėdos “Žvejų baras” stumiasi labai sunkiai – nors ir istoriniame gražiame pastate, nors ir pilsto 15 rūšių lietuviško alaus, jiems taip ir nepavyko susikurti savito veido ir publikos, nesijaučia ten ir geros šeimininko rankos
  • Vilniaus baras “Transilvanija” praneša iš naujo atvėrę duris Mesinių 3, Vilniuje (šalia Cigarų namų). Skelbiama, kad ten be gardžių užkandžių ir eilės rūšių alaus, bus ir Gurų “Senolių senovinio” – vien dėl jo verta nueiti. Jei jau apsilankėte, papasakokite kaip ten.

Jaukus lizdelis

Tarp radinių

Grįžtant prie istorijos, Simonas taip pat nurodė įdomų registrą – ketvirto dešimtmečio Lietuvos telefonų knygas. Jose daug adresų, susijusių su alumi, įveskite į paiešką žodį “alus”. Pvz. atkreipkite dėmesį į barų pavadinimus.

Panašūs įrašai:

 

One Response to Liepos-rugpjūčio alaus reikalai – apžvalga

  1. zydrius says:

    paviešinkit ESB nugalėtojo receptą!