'Kupiškėnų alus' žymių archyvas

Koks yra lietuviškas alus?

Paskutiniame praėjusių metų „Tikro alaus“ draugijos susirinkime ne tik aptarėme prabėgusias šių metų dienas bei tam tikrus ateities planus (dar per anksti apie juos skelbti), bet ir ragavome alų.

Drįsčiau pasakyti, kad gal tam tikra prasme ieškojome atsakymo į vidiniame susirašinėjime aptartą klausimą – kaip užsieniečiui pasakyti, koks jis tas lietuviškas alus? Jei pramoninio alaus atveju atsakymas lyg ir aiškesnis – „dažniausiai šiek tiek stipresnis už europietišką lageris“, tai kaip su unikaliu lietuvišku? Medžiagą diskusijai maloniai suteikė neseniai įsikūrusi „Gyvo alaus krautuvėlė“.

Kad būtų su kuo palyginti, įvairiam lietuviškam alui buvo parinktas ir „sparingo partneris“ – gyvas latviškas alus „Brālis“ iš stiklinių dviejų litrų butelių, pilstomas prie Rygos esančioje darykloje “Alus Nams“ (čia kiek neaiški painiava su dviem pavadinimais). Jo dabar irgi galima gauti „Gyvo alaus krautuvėlėje“ Vilniaus Centrinėje universalinėje parduotuvėje.

Taigi, žiūrim ką turim, ir gal reiktų pradėti nuo „Broliškos“ produkcijos, ji pavadinta tradiciniais latviškais vardais „Gaišais“, „Tumšais“ ir „Originals“, kuris pagal šią latviško alaus stilių klasifikaciją greičiausiai buvo priskirtinas „stiprais gaišais“. Na gal ir gerai, kad kaimynai neišsigalvoja alaus vadinti marketingistų sukonstruotų personažų vardais ar numeriais.

Brālis Gaišais” (stiprums 5,3%) iš pradžių nustebino maža puta ir silpnu aromatu, pro kurį pasimušė tik silpnas mielių kvapas, tačiau gal taip buvo todėl, kad alų ragavome pirmą, tik ką atneštą iš žiemos pūgos. Netrukus jis kambario temperatūroje atsiskleidė kiek saldžiarūgščiu vaisių, kriaušių, šiaudų skoniu ir gaivinančiu poskoniu.

Brālis Oriģināls“ (stiprums 6,7%) pasirodė daug originalesnis už brolį, ir sualsavo netgi prieskonių aromatu. Pirmuoju įspūdžiu skonyje derėjo karamelinis saldumas ir netgi aštrumas. Vėliau susiginčijome, ar tai alus, kuriame saldų skonį keičia kartokas poskonis, ar atvirkščiai – pirma pajusime apynių suformuotą kartumą, kurį papildys saldi užbaiga. Bet kokiu atveju – pakankamai originalus alus.

Brālis Tumšais“ (stiprums 5,3% pagal ratebeer.com). Kol pasiekėme šį., trečią dvilitrinį butelį, sugebėjome užrašyti tik „tamsus“ (tamsiai rudas jis ir yra), tačiau atmintis tarsi mena duonos, salyklo, palydėtus aitresnio apynių, skonius.

Šitoje vietoje galima pereiti ir prie pagrindinio mūsų nagrinėjamo klausimo – lietuviško alaus orginalumo apibūdinimo. Pirmasis iš dėžės atkeliauja „Kupiškėnų Pivorių“ (4,7% ABV), jau kadaise mūsų aptartas, ir šį kartą atsiskleidė silpnu mielių kvapu, bet skonyje buvo galima pajusti cinamono, apelsino žievelės, citrinų, kardamono dvelksmo – tai ką jie vadina „troškulį malšinančia rūgštele“. Kaip pirmąkart ragaudami ir spėjome, pasirodo šiam alui naudojamas miežinio ir kvietinio salyklo derinys (beje iš čia ir tas alaus drumstumas). Vien už tai turbūt reikėtų alų vadinti greičiau „trully original“, nei „typical Northern Lithuanian“.

O štai „Kupiškėnų Šventinis“ (5,2% ABV) kiek nuvylė. Nors pakuotė ir nėra visiškai originali (taip alų pakuoja bent kelios Belgijos daryklos), tačiau pati mintis alų pakuoti šampano butelyje be etiketės ir dėti tai į perrišamą popierinį maišelį ant kurio ir yra visa informacija – žavi. Tačiau pats alus pasirodė rūgštokas, ataskonyje per daug mielių, gal perdaug supernamudinis tas „Šventinis“ gavosi. Čia pritempta.

Būtautų Dvaro Tamsusis“ (6% ABV) dar kartą įtikino – dėl savo specifinio rūgšt-karstelėjimo jis yra arba mylimas, arba nesuprastas. Šioje degustacijoje jis liko neįvertintas, bet ne vienam alaus žinovui „Būtautų Tamsusis“ yra labiausias lietuviškas alus. Na, bent jau tarp dunkelių.

Gaila, prieššventinės karštligės metu krautuvėlės asortimentas buvo išsemtas, tad liko neparagauta nauja produkcija – Panevėžio “Habilito” tamsus „Kanapinis“, Vilniaus Alaus tamsus „Šventinis“ bei naujausi Kupiškėnų receptai – „Salaus“ ir „Patulo“. Netrukus paragausime.

Trumpos naujienos iš Aukštaitijos bravorų

Vasara tęsiasi, nėr kada traktatus rašyt, tad – trumpos naujienos:
* Buvusi UAB “Fulgor” persivadino į UAB “Butautų dvaro bravoras”, dabar mažiau painiavos. Tai pačiai paslaptingai kupiškėnų-panevėžiečių aludarių grupei be Būtautų, ir toliau priklauso eilė įmonių – Kurklių dvaro, Kupiškėnų alus (UAB “Aukštaitijos bravorai”), UAB “Vilniaus alus” (jie gi ir “Bačkorių” linijos gamintojai), UAB “Habilitas” ir “Habiterus” Panevėžyje. Gal dar ką praleidome.
* Prieš metus kitus apsodinę išnuomotą apynyną apyniais “Marynka”, TAD žiniomis, Kupiškėnų aludariai jau naudoja savo apynius – bent jau “Pivorių” aluje.
* Minėto alaus atsiranda vis daugiau Vilniaus, Kauno vietų, pagaliau mus pasiekė žinios ir iš Panevėžio – pasak vietinių, ypač vertas dėmėsio naujų savininkų atnaujintas baras “Krantolis” buvusiame Konservų fabrike sename, autentiškame raudonų plytų pastate Panevėžio širdyje, šalia Nevėžio senvagės. Tie patys šeimininkai stovi už baro ir pilsto “Kanapinį” alų. Kita vieta – baras-kavine “Berželis”, viena seniausių tokio tipo įstaigų Panevėžyje, šalia Lėvens upes (netoliese Panevėžio – Ryga kelio). Turi Būtautų ir Kupiškio alaus buteliuose ir pilstomo.
* Kad ir malonu matyt šią plėtrą, tačiau ne viskas vyksta sklandžiai. Paskutiniu metu pagausėjo liudijimų apie IKI Gurmanų, Būtautų alų ne idealioje “kondicijoje” – tiek buteliuose, tiek išpilstytame aluje pradingo… puta. Vienas Vilniaus baras skundėsi nesenai gavęs nepatenkinamos kokybės “Kupiškėnų” statinę. Tikimės, kad tai tik laikini sutrikimai ir minėti aludariai nepaaukos kokybės vardan kiekybės.

Vasara tęsiasi, nėr kada traktatus rašyt, tad – trumpos naujienos:

gyvates

Socialios Aukštaitijos gyvatės

Buvusi UAB “Fulgor” persivadino į UAB “Butautų dvaro bravoras”, dabar mažiau painiavos. Tai pačiai paslaptingai kupiškėnų-panevėžiečių aludarių grupei be Būtautų, ir toliau priklauso eilė įmonių – Kurklių dvaro, Kupiškėnų alus (UAB “Aukštaitijos bravorai”), UAB “Vilniaus alus” (“Vilniaus” ir “Bačkorių” linija), UAB “Habilitas” ir “Habiterus” Panevėžyje. Gal dar ką praleidome.

Toliau skaityti ‘Trumpos naujienos iš Aukštaitijos bravorų’

Kupiškėnų “Pivorių” – ne šiferis ir ne molis

pivoriuBičiulis iš komandiruotės parvežė dovanų butelaitį vietinio alaus – kokio dar nebuvau ragavęs. Tai turbūt tik kupiškėnams ir žinomos daryklos “Kupiškėnų Alus” “Pivorių” versija.

Bet ką aš žinau apie Kupiškį? Kad jis “Šiaurės Lietuvoj”, taigi alaus kraštas. Kad mūsų blogą skaito kupiškėnai – kartą susipažinome su jais per alaus degustaciją. Jie papasakojo, kad Kupiškio krašte, ar tik ne Šimonyse, senoliai virdavo alų ir su įkaitintamis akmenimis. Šimonys mažas kaimelis, bet jame tyrimą apie alaus daryma yra darę ir lietuvos etnologai (yra išspausdinta “Liaudies kultūros” žurnale).

Toliau skaityti ‘Kupiškėnų “Pivorių” – ne šiferis ir ne molis’