Ačiū skaitytojui Klewui, atkreipusiam mūsų dėmesį į aludarių “gildijos” viešųjų ryšių akciją. Mūsų draugijos tikslas nėra kovoti su šia gildija ar didžiaisiais gamintojais. Tačiau vienas tikslų – vartotojų teisių gynimas, teisingas vartotojo informavimas, todėl brūkštelsiu.
Minėtame straipsnyje “gildijos” vadovas S. Galadauskas porino:
Jokių cheminių priedų į alų dėti neleidžia Lietuvoje galiojantis Alaus gamybos reglamentas – pagrindinis alaus gamybos dokumentas.
Netiesa, šis dokumentas tai daryti leidžia, žr. šaltinį Žemės Ūkio Ministerijos svetainėje:
<…>
REIKALAVIMAI
16. Alaus gamyboje naudojamos žaliavos ir medžiagos:
<…>
16.3. nesalyklinės žaliavos;
16.4. netradicinės žemės ūkio kilmės žaliavos;
16.6. pagalbinės technologinio proceso medžiagos
<…>
21. Gaminant alų, išskyrus apibrėžtą reglamento 5.3 punkte, leidžiama naudoti maisto priedus atitinkančius Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintos <…> ir HN 53-2:2002 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldiklių, dažiklių ir kitų maisto priedųgrynumo kriterijai“, patvirtintos <…>
<…>
22. Pagalbinės technologinio proceso medžiagos (toliau medžiagos) − tokios medžiagos, kurios naudojamos tam tikroms alaus kokybės savybėms pasiekti bei technologijos operacijoms atlikti. Šioms medžiagoms priskiriamos skaidrinimo medžiagos, adsorbentai, stabilizatoriai, fermentai, filtravimo priedai ir kitos medžiagos. Anglies dioksidas, naudojamas alaus gamybos pusgaminių ir alaus transportavimui technologiniais vamzdynais bei išpilstymui į gabenamąją tarą, šiame reglamente priskiriamas medžiagoms. Medžiagoms priskiriamos ir reglamento 30, 33 ir 34 punktuose nurodyti priedai. <…>
<<<<
– – –
16.6, 21, 22 ir kt. punktuose minėtų leistinų pagalbinių medžiagų sarašu galima pasigrožėti šiame oficialiame dokumente.
“Alus likęs vienu iš paskutinių maisto produktų, kuriame yra tik natūralios medžiagos”
Per renginį p. Galdauskas sakė kitaip: “alus yra paskutinis, kur “nededama jokių E.” Gerai, kad E nededama. Tačiau tai nereiškia, kad tokio alaus gamyboje naudojamos tik natūralios medžiagos arba natūralūs procesai.
Panašūs įrašai:
Niežti pasidalinti su kitais?
[…] puslapis, tiesiog tikra alaus enciklopedija, o dar po šiandienos autoriaus ramtyns įžvalgos apie aludarių gildijos svaigalus tai apskritai skelbiu, kad šitas tinklalapis yra super, turbo, mega, ultra, plius. Tiems kas […]
Matyt riesta daruos musu gigantams:)
Aš čia http://vz.lt/straipsnis/2009/07/17/Alaus_akademija_emesi_griauti_mitus_apie_lietuviska_alu perskaičiau apie šį mitų kūrimo renginį, nors jų antraštės pavadinimas skelbia atvirkščiai. VŽ tekstas kiek ilgesnis, jie ten praktiškai patys pripažįsta, kad didieji aludariai nepilsto į butelius gyvo alaus, o tik pasterizuotą, tik aišku tekstas suvartytas vis tiek jų naudai.
Ir dar negaliu jiems atleisti už privarytus nežmoniškus kiekius angliarūgštės. O sako – nieko nededa.
Aš irgi spėju, jog turėtų jiems ragas jaustis, kad tokių grynai propagandinių priemonių imasi.
Dėl “chemijos” naudojimo. Spalvikliai, skonikliai, kvapikliai, kuriais “padažomas” alus, sukurti organiniu (t.y. ne sintetiniu) pagrdindu – cukraus, salyklo, apynių, bet tai visiškai nereiškia jog alus pagamintas natūraliu būdu. Tai yra legalu ir leistina alaus gamybos reglamento.
Alaus gamyba yra sudėtingas cheminis procesas. Įvairių enziminių reakcijų, baltymų konversijos, mielių metabolizmo ir kitų procesų metu alaus misoje buvusios ar naudotos šalutinės medžiagos virsta kitomis, tų reakcijų metu išsiskiria dar kitos medžiagos kaip šalutinis produktas. Todėl proceso metu papildomai dėtos medžiagos dažniausiai ir nebebus alaus sudėtyje pirmine forma arba jų liks tik pėdsakai. Tokių medžiagų neprivalu žymėti ir sudėtyje. Tokį alų tirk netyręs, po visų tų procesų praktiškai sunku patikrinti, ko dėta o ko ne. Taip pat kaip ir tai, ką sako gamintojas, o kas yra tiesa.
Na kas dėl lietuviško gyvo alaus, tai ši gildija rašo šiame saite http://www.aludariai.eu/pradzia/alaus-
taip :
“Apie “gyvą” ir “negyvą” alų – visas pagamintas alus yra gyvas, nepriklausomai ar įi gamina mažieji ar didieji aludariai, nes gyvu alumi galima laikyti tą alų, kuriame po brandinimo, nusodinimo ir filtravimo dar liko gyvų mielių. Tai yra alus statinėse, kurį geriate baruose. Sustabdyti mielių veikimą galima dviem būdais – mikrofiltruojant arba pasterizuojant. Dažniausiai Lietuvoje pasterizuoto alaus galiojimo laikas yra apie 4-6 mėnesius. Jeigu galioja kelis kart ilgiau (pvz. importinis alus), vadinasi yra su konservantais arba žymiai intensyviau pasterizuotas.”
Tai kaip ir reikėtų suprast, kad pagamina jie alų gyvą, o paskui lyg ir nusukama mintis ir išeitų, kad po pasterizacijos alus jau negyvas tampa. trumpai sakant lyg reikėtu suprast kad pagaminamas gyvas alus o lentynose jau atsiduria “negyvas” :)
Taip pat įdomiai atsiliepiama apie High Gravity:
„High Gravity“ įranga naudojama (jeigu iš vis naudojama) ne alui skiesti, o alkoholio kiekiui subalansuoti ”
Tai kaip suprasciau skiedimas ir yra tas pats laipsnių subalansavimas. O jei namų sąlygomis daromas alus, tai jis irgi po brandinimo gali būti laisvai atskiestas vandeniu gi, pvz norint jo padaryt daugiau ir sumažint pradinį kalmpumą (to paties čia siekia ir pramoniniai alūs). Tai gal toks veiksmas namuose irgi gali būt vadinamas savotiška namų High Gravity :) ?
Toliau citata:
“Vis dėl to Gildijos nariai savo brangesnėms alaus rūšims nenaudoja alkoholio balansavimo įrangos, tad dar ir dėl to jis yra brangesnis”
Įdomu būtų sužinoti kurios čia yra tokios rūšys. Kaip ir peršasi išvada kad jie patys pripažįsta, kad alus be High Gravity yra geresnis.
Citata:
“Gildijos nariai skirtingoms alaus rūšims naudoja skirtingus salyklus”
Čia turbūt bus tiesiog melas. Na gal juodo kokio salyklo ir panaudoja tamsiems alums.
Taip pat įdomu kaip ten jie degustavo aklai tą alų ir nusprendė, kad jų alus geresnis už importinius. Gal tik specialūs asmenys ragaut galėjo ir nuomonę turėjo :) :)
Arba koks prastas tas užsienietiškas alus buvo. O gal jie savo spec. virimus atsivežė su svyturiu etiketėm :)
Dar viena “alaus gildijos” “viešojo mulkinimo akcija”, šį kartą Tomkaus laikraštyje
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/tiesa_ir_mitai_apie_lietuviska_alu/
Beja, keista kad Rinkuškiai visame tame dalyvauja.
Taip, Mantai, gerai sudeliojai, tos pačios mintys ir man galvoje sukosi, gerai, kad surašei.
taigi, kad prasteja jų reikalai už tai ir ėmėsi šios aferos su aludarių gildija. Jau anksčiau esu skaitęs apie tai, kad LT alaus paradvimai per pirmąjį šių metų ketvirtį krito apie keliolika procentų, kai užsieninio alaus krito tik apie 1 procentą. Dabar greit negaliu rast tos info, bet štai čia bent jau yra greit mano rasta info apie Lt alaus pardavimo nuosmukį.
http://209.85.129.132/search?q=cache:LOy2W5IG0LwJ:kauno.diena.lt/dienrastis/ekonomika/-svyturio-utenos-alus-augino-pajamas-214635+svyturis+2009+per+pirmaji+ketvirti&cd=9&hl=lt&ct=clnk&gl=lt
Citata iš šio straipsnio:
“Tiesa, praėjusiais metais prasidėjęs alkoholinių gėrimų rinkos nuosmukis įgavo pagreitį šių metų pradžioje. Alaus ir silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojams smogė ekonomikos recesija ir padidinti akcizai, dėl kurių per pirmą šių metų ketvirtį alaus pardavimas sumažėjo 13 proc., sidro – trečdaliu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.”
Štai tam ir įkurta buvo ši gildija ir dabar per pirmąjį viešą pasirodymą pilamas purvas ant importinio alaus. Kai ištikrųjų pastarasis dažnai yra žymiai geresnis, tačiau reikia pripažinti kad tam tikra dalis tarp jo yra ir šlamšto.
Manau turėtų atsirasti iniciatyva, kad “alus” darytas High Gravity technologija turėtų būti vadinamas alaus gėrimu, normalus alus alumi. Panašiai kaip yra Svietas ir tepus riebalų mišinys, Gira ir giros gėrimas, Putojantis vynas ir Alkoholinis gazuotas vynuogių sulčių gėrimas
Mantai, dėl “gyvo” alaus ten nemeluojama, išties alus yra gyvas, kol jame yra gyvų mielių. O jų ten yra, kol alus neišfiltruojamas specialia įranga ir/arba nepasterizuojamas. Pasterizuojant neišvengiamai krinta alaus kokybė ir skoninės savybės. Tačiau tiek gyvas, tiek pasterizuotas alus gali būt ir geresnis, ir blogesnis.
Reikia neužmiršti, kad galutinio bokalo kokybei įtaką turi ne tik gamyba, bet ir transportavimo, sandėliavimo ir laikymo bare bei pilstymo salygų.
O dėl straipsnių ir pasisakymų, juose pilna painiavos, pusiau tiesos ir gudrios kalbos, po kuo galima paslėpti/užmaskuoti bet ką, ką sunkiau patikrinti.
Kita vertus, ten pasakoma ir teisybės apie kai kuriuos visiškai kvailus mitus (kaip alus iš miltelių, gyvas/negyvas).
Balboa, gera mintis dėl iniciatyvos, bet ar nepasirodys taip, kad praktiškai visas didžiųjų, ir ne tik, taip išreklamuotas “alus” gaminamas remiantis HG technologija? Kaip anie atrodys tada? Kaip visą laiką stumdę riebalų mišinį, o žmonėm sakę, jog tai “sviestas”?
Ramtyns, o kurios didžiųjų aludarių alaus rūšys pardavinėjamos buteliuose yra nefiltruotos ir/arba nepasterizuotos?
Naminis, jei neklystu, Švyturys draught yra nepasterizuotas buteliuose.
Ramtyns, o draught ir nefiltruotas? Tik vienintelė rūšis iš visos rūšių gausybės?
Beje, straipsnyje minimame dokumente alus gaminimo procese suskirstytas į 3 rūšis:
– Jaunas alus − alaus mielėmis sufermentuota misa prieš nokinimą.
– Alaus pusgaminis − tarpinis produktas tarp jauno ir vartojimui skirto alaus.
– Vartojimui skirtas alus
Vat tame etape kai alus, vidury proceso netikėtai tampa nebe alumi, o “alaus pusgaminiu” ir leidžiami visokie makliavojimai, kaip pvz. alaus skiedimas vandeniu iki 25 proc. tūrio.
Nežinau dėl draught filtravimo, greičiausiai filtruotas jis, klausimas tik kiek intensyviai (t.y. ar liko jame mielių).
Dar kvietiniai alūs būna nefiltruoti, nes mielės aluje – kai kurių kvietinių specifinė dalis. Tad Gubernijos ir Švyturio kvietiniai nefiltruoti.
Iš didžiųjų daugiau neapdorotų neteko pastebėt, bet gal ir yra kas nors pvz. Rinkuškių asortimente?
A tai gal tai kad tarkime Švyturio Baltas nefiltruotas ir paaiškina, kad šis alus yra geriamas, nes aną savaitę parekomenduotas nusipirkau butelį ir labai nustebau, kad geras alus buvo su švyturio etikete. Tai ir nesupratau kaip čia taip įvyko …
Įdomu ar naminis kvietinis žymiai pralenktų tokį … ?
Mantai, kvietiniai alūs verdami pagal visai kitą viršutinės fermentacijos technologiją, todėl ten sunkiau naudoti chaltūrinius metodus, įprastus labai išplėtotoje lagerio gamyboje. Manau kad tai, kaip ir alaus nepasterizavimas, gali iš dalies lemti minėtų dviejų alaus rūšių gana gerą skonį.
Naminį kvietinį be jokios abejonės galima pasidaryti daug geresnį nei šios dvi rūšys, tačiau tam reikia gerų mielių, recepto ir įgūdžių.
Taip taip, pritariu, man Šyvturio baltas irgi vienintelis geriamas lietuviškas butelinis alus.
O kad įgūdžių kažin kokių reikia, kad namini alų išsivirt tai nesutikčiau… Jei seki instrukciją, tai visai paprasta, pagal paprastumą sulyginčiau, kaip kokį naują patiekalą pagal receptą pasigamint. Aišku šiokios tokios įrangėlės, gerų ingridientų ir gero recepto, kaip Ramtyns sakė – reikia.
Na taip, dabar pagalvojau, kad specialių įgūdžių kvietiniam alui išvirti nereikia, tai nėra sudėtinga. Įgudžių ir žinių reiktų norint sukurti originalų receptą – ar tai būtų kvietinis, ar miežinis, ruginis ar dar koks.
Citata: “Dažniausiai Lietuvoje pasterizuoto alaus galiojimo laikas yra apie 4-6 mėnesius. Jeigu galioja kelis kart ilgiau (pvz. importinis alus), vadinasi yra su konservantais arba žymiai intensyviau pasterizuotas.”
Stebėtina, kad tiems “gildijos” nariams nėra pažįstami tokie puikūs ir gyvi alūs, kurių galiojimo laikas yra net ne keliskart, bet keliolika (!) kartų ilgesnis už jų paminėtus 4-6 mėn.
Negi jie neranda pinigų ar noro nusipirkti ir paragauti ir Lietuvoje parduodamo “Chimay Bleue”, ant kurio etiketės “bets before” nurodo laiką…net po 5 metų (Ą) nuo pagaminimo datos??
Beje, tai netgi nėra galiojimo laikas, o greičiau rekomenduojamas brandinimo laikas: esu ragavęs “Chimay Bleue” ir 3, ir 5, ir 7 metų senumo – visas jis buvo geras, nepraūgęs, tačiau gardžiausias buvo būtent tas “penkiametis”, įgijęs ryšių portveininių skonio natų.
Ir toks nepasterizuotas ir “nechemizuotas” alus – ne vienintelis nei Belgijoje (pvz. Goudenband, kiek pamenu, turi net 10 metų “best before” termimą), nei kitur. Esu jau kai kur rašęs apie tokį alaus pasaulio unikumą, kaip “Thomas Hardy’s Ale”, kuris geriausias būna po 20-25 metų brandinimo buteliuke.
—–
Ir dar: man labai patiko Balboa pasiūlymas, kad “kad “alus” darytas High Gravity technologija turėtų būti vadinamas alaus gėrimu, normalus alus alumi”:). Pritariu!