Kas leidžiama dėti į pramoninį alų?

Aš čia http://vz.lt/straipsnis/2009/07/17/Alaus_akademija_emesi_griauti_mitus_apie_lietuviska_alu perskaičiau apie šį mitų kūrimo renginį, nors jų antraštės pavadinimas skelbia atvirkščiai. VŽ tekstas kiek ilgesnis, jie ten praktiškai patys pripažįsta, kad didieji aludariai nepilsto į butelius gyvo alaus, o tik pasterizuotą, tik aišku tekstas suvartytas vis tiek jų naudai.
Ir dar negaliu jiems atleisti už privarytus nežmoniškus kiekius angliarūgštės. O sako – nieko nededa.
Aš irgi spėju, jog turėtų jiems ragas jaustis, kad tokių grynai propagandinių priemonių imasi.

Na kas dėl lietuviško gyvo alaus, tai ši gildija rašo šiame saite http://www.aludariai.eu/pradzia/alaus-
taip :

“Apie “gyvą” ir “negyvą” alų – visas pagamintas alus yra gyvas, nepriklausomai ar įi gamina mažieji ar didieji aludariai, nes gyvu alumi galima laikyti tą alų, kuriame po brandinimo, nusodinimo ir filtravimo dar liko gyvų mielių. Tai yra alus statinėse, kurį geriate baruose. Sustabdyti mielių veikimą galima dviem būdais – mikrofiltruojant arba pasterizuojant. Dažniausiai Lietuvoje pasterizuoto alaus galiojimo laikas yra apie 4-6 mėnesius. Jeigu galioja kelis kart ilgiau (pvz. importinis alus), vadinasi yra su konservantais arba žymiai intensyviau pasterizuotas.”

Tai kaip ir reikėtų suprast, kad pagamina jie alų gyvą, o paskui lyg ir nusukama mintis ir išeitų, kad po pasterizacijos alus jau negyvas tampa. trumpai sakant lyg reikėtu suprast kad pagaminamas gyvas alus o lentynose jau atsiduria “negyvas” :)

Taip pat įdomiai atsiliepiama apie High Gravity:

„High Gravity“ įranga naudojama (jeigu iš vis naudojama) ne alui skiesti, o alkoholio kiekiui subalansuoti ”

Tai kaip suprasciau skiedimas ir yra tas pats laipsnių subalansavimas. O jei namų sąlygomis daromas alus, tai jis irgi po brandinimo gali būti laisvai atskiestas vandeniu gi, pvz norint jo padaryt daugiau ir sumažint pradinį kalmpumą (to paties čia siekia ir pramoniniai alūs). Tai gal toks veiksmas namuose irgi gali būt vadinamas savotiška namų High Gravity :) ?

Toliau citata:
“Vis dėl to Gildijos nariai savo brangesnėms alaus rūšims nenaudoja alkoholio balansavimo įrangos, tad dar ir dėl to jis yra brangesnis”

Įdomu būtų sužinoti kurios čia yra tokios rūšys. Kaip ir peršasi išvada kad jie patys pripažįsta, kad alus be High Gravity yra geresnis.

Citata:
“Gildijos nariai skirtingoms alaus rūšims naudoja skirtingus salyklus”

Čia turbūt bus tiesiog melas. Na gal juodo kokio salyklo ir panaudoja tamsiems alums.

Taip pat įdomu kaip ten jie degustavo aklai tą alų ir nusprendė, kad jų alus geresnis už importinius. Gal tik specialūs asmenys ragaut galėjo ir nuomonę turėjo :) :)
Arba koks prastas tas užsienietiškas alus buvo. O gal jie savo spec. virimus atsivežė su svyturiu etiketėm :)

Taip, Mantai, gerai sudeliojai, tos pačios mintys ir man galvoje sukosi, gerai, kad surašei.

Manau turėtų atsirasti iniciatyva, kad “alus” darytas High Gravity technologija turėtų būti vadinamas alaus gėrimu, normalus alus alumi. Panašiai kaip yra Svietas ir tepus riebalų mišinys, Gira ir giros gėrimas, Putojantis vynas ir Alkoholinis gazuotas vynuogių sulčių gėrimas

Balboa, gera mintis dėl iniciatyvos, bet ar nepasirodys taip, kad praktiškai visas didžiųjų, ir ne tik, taip išreklamuotas “alus” gaminamas remiantis HG technologija? Kaip anie atrodys tada? Kaip visą laiką stumdę riebalų mišinį, o žmonėm sakę, jog tai “sviestas”?

Naminis, jei neklystu, Švyturys draught yra nepasterizuotas buteliuose.

Beje, straipsnyje minimame dokumente alus gaminimo procese suskirstytas į 3 rūšis:
- Jaunas alus − alaus mielėmis sufermentuota misa prieš nokinimą.
- Alaus pusgaminis − tarpinis produktas tarp jauno ir vartojimui skirto alaus.
- Vartojimui skirtas alus

Vat tame etape kai alus, vidury proceso netikėtai tampa nebe alumi, o “alaus pusgaminiu” ir leidžiami visokie makliavojimai, kaip pvz. alaus skiedimas vandeniu iki 25 proc. tūrio.

A tai gal tai kad tarkime Švyturio Baltas nefiltruotas ir paaiškina, kad šis alus yra geriamas, nes aną savaitę parekomenduotas nusipirkau butelį ir labai nustebau, kad geras alus buvo su švyturio etikete. Tai ir nesupratau kaip čia taip įvyko …
Įdomu ar naminis kvietinis žymiai pralenktų tokį … ?

Taip taip, pritariu, man Šyvturio baltas irgi vienintelis geriamas lietuviškas butelinis alus.
O kad įgūdžių kažin kokių reikia, kad namini alų išsivirt tai nesutikčiau… Jei seki instrukciją, tai visai paprasta, pagal paprastumą sulyginčiau, kaip kokį naują patiekalą pagal receptą pasigamint. Aišku šiokios tokios įrangėlės, gerų ingridientų ir gero recepto, kaip Ramtyns sakė – reikia.

Citata: “Dažniausiai Lietuvoje pasterizuoto alaus galiojimo laikas yra apie 4-6 mėnesius. Jeigu galioja kelis kart ilgiau (pvz. importinis alus), vadinasi yra su konservantais arba žymiai intensyviau pasterizuotas.”

Stebėtina, kad tiems “gildijos” nariams nėra pažįstami tokie puikūs ir gyvi alūs, kurių galiojimo laikas yra net ne keliskart, bet keliolika (!) kartų ilgesnis už jų paminėtus 4-6 mėn.
Negi jie neranda pinigų ar noro nusipirkti ir paragauti ir Lietuvoje parduodamo “Chimay Bleue”, ant kurio etiketės “bets before” nurodo laiką…net po 5 metų (Ą) nuo pagaminimo datos??
Beje, tai netgi nėra galiojimo laikas, o greičiau rekomenduojamas brandinimo laikas: esu ragavęs “Chimay Bleue” ir 3, ir 5, ir 7 metų senumo – visas jis buvo geras, nepraūgęs, tačiau gardžiausias buvo būtent tas “penkiametis”, įgijęs ryšių portveininių skonio natų.

Ir toks nepasterizuotas ir “nechemizuotas” alus – ne vienintelis nei Belgijoje (pvz. Goudenband, kiek pamenu, turi net 10 metų “best before” termimą), nei kitur. Esu jau kai kur rašęs apie tokį alaus pasaulio unikumą, kaip “Thomas Hardy’s Ale”, kuris geriausias būna po 20-25 metų brandinimo buteliuke.
—–
Ir dar: man labai patiko Balboa pasiūlymas, kad “kad “alus” darytas High Gravity technologija turėtų būti vadinamas alaus gėrimu, normalus alus alumi”:). Pritariu!