Ruduo be kita ko puikus ir tuom, kad tai derliaus metas su visais susijusiais džiaugsmais. Cepai su degtine po bulviakasio? Eee… tiesą pasakius mums daug labiau patinka apyniu rinkimas ir alus.
JAV ir kitose pažengusiose alaus šalyse alaus entuziastai nekantriai laukia rudens, nes tai – šviežių apynių alaus metas. ‘Wet hops’, ‘fresh hops’, ‘harvest ale’ – ištroškusio alaus mėgėjo lūpos taria šiuos žodžius, kurie reiškia tą patį – šis sezoninis alus verdamas su šviežiai nuimtais apyniais.
Paprastai tai apyniai yra sudžiovinami, supakuojami ir laikomi sandėliuose iki bus panaudoti alaus virimo procese. Apynys tai augalas, ir jau senai buvo žinoma, kad augalas mirdamas pasikeičia. Šviežių apynių teorija tokia, kad kai tik jie nurenkami, aliejai, dervos ir naudingosios savybės (tame tarpe kvapas ir skonis) ima blėsti. Tad pakliuvę tiesiai į katilą, apyniai turėtų ‘geriau kabinti’.
Šis metodas veikia – alūs virti su šviežiais apyniais išlaiko daugiau jų skonio ir kvapo, tad kyla klausimas – kodėl visi taip nedaro? Žinoma, pirmiausia kaina. Be to, jei nedaromas stipriai apyniuotas alus, subtilūs apynių skoniai paskęs ir pradings salyklo jūroje. Be to, ne visi apyniai vienodai auga skirtingose vietose. Dar daugiau – kadangi šiuos apynius reikia išvirti per 24 valandas nuo surinkimo, pageidautina, kad jie būtų auginami šalia gamyklos.
Jau minėtose JAV tokias galimybes turi ne viena tikro alaus darykla, Russian River, Rogue, Lees, Full Sail, ir daugelis kitų. Bene garsiausias – Sierra Nevada Harvest Ale, tai beje ir buvo užpernai, pirmasis mano gyvenime ragautas Harvest Ale. Yakima slėnyje, kuriame užauginama per 77% JAV apynių, vyksta netgi Šviežių Apynių festivalis (Fresh Hop Ale Festival, http://www.freshhopalefestival.com/), kuriame dalyvauja eilė tokį alų verdančių daryklų.
Šis alus patiekiamas ne tik iš krano, bet ir buteliais. Tačiau šviežūs apyniai keičia skonį kone su kiekviena diena, todėl net buteliuose šio alaus galima rasti tik sezono metu.
Lietuvoje tokį džiaugsmą šiuo metu galėtų sau leisti nebent “Kupiškėnų alus”, kurie kiek man žinoma, vieninteliai turi savo apynyną. Žinoma, pavieniai aludariai tikrai tą gali daryti, o gal ir daro – prisirinkę maišus apynių pamiškėse arba išsiauginę savo soduose. Bent jau Tikro Alaus Draugijos entuziastai pirmąjį savo Derliaus Alų jau išvirė. Apie jį vėlesniame poste. O kol kas pasižiūrėkite puikų filmųką apie tokio alaus procesą Sierra Nevada puslapyje (http://www.sierranevada.com/beers/harvest.html).
Ruduo be kita ko puikus ir tuom, kad tai derliaus metas su visais susijusiais džiaugsmais. Cepai su degtine po bulviakasio? Eee… tiesą sakant mums labiau prie širdies apynia-rinkis ir alus.
Apyniai Rogue daryklos apynyne
JAV ir kitose pažengusiose alaus šalyse entuziastai nekantriai laukia rudens, nes tai – šviežių apynių alaus metas. ‘Wet hops’, ‘fresh hops’, ‘harvest ale’ – ištroškusio alaus mėgėjo lūpos taria šiuos žodžius, kurie reiškia tą patį – šis sezoninis alus verdamas su ką tik nurinktais apyniais.
Šviežūs apyniai, argi ne visi juos naudoja šviežius? Tikrai ne. Paprastai apyniai yra sudžiovinami, supakuojami ir laikomi sandėliuose iki bus panaudoti alaus virimo procese. Apynys tai augalas, ir net pirmykščiai žmonės žinojo, kad augalas mirdamas pasikeičia. Šviežių apynių teorija tokia: kai tik jie nurenkami, nuo to momento apyniuose esantys aliejai, dervos ir kvapas bei skonis ima blėsti. Tad pakliuvę tiesiai į katilą, šviežūs apyniai alui turėtų perduoti daugiau “smarvės”.
Šis metodas veikia – alus virtas su šviežiais apyniais perteikia daugiau jų skonio ir kvapo, tad kyla klausimas – kodėl visi taip nedaro? Žinoma, pirmiausia dėl kainos. Be to, jei nedaromas stipriai apyniuotas alus, subtilūs apynių skoniai paskęs salykle. Kadangi šiuos apynius reikia išvirti per 24 valandas nuo surinkimo, pageidautina, kad jie būtų auginami šalia bravoro. Dar daugiau – ne visi aluje naudojami apyniai vienodai gerai auga skirtingose vietose.
Jau minėtose JAV tokias galimybes turi ne viena tikro alaus darykla, pvz. Russian River, Rogue, Lees, Full Sail, ir daugelis kitų. Bene garsiausias – Sierra Nevada Harvest Ale, tai beje ir buvo užpernai, pirmasis mano gyvenime ragautas Harvest Ale. Yakima slėnyje, kuriame užauginama per 77% JAV apynių, vyksta netgi Šviežių Apynių festivalis (Fresh Hop Ale Festival), kuriame dalyvauja eilė tokį alų verdančių daryklų.
Šis alus, paprastai gerokai stipresnis (6.5% ir daugiau) ir kartesnis bei ryškaus, kiek “žolinio” apynių aromato, patiekiamas ne tik iš krano, bet ir buteliais. Tačiau šviežūs apyniai keičia skonį kone su kiekviena diena, todėl net buteliuose šio alaus galima rasti tik sezono metu.
Lietuvoje tokį džiaugsmą šiuo metu galėtų sau leisti nebent “Kupiškio alus“, kurie kiek man žinoma, vieninteliai turi savo apynyną (2011 m. atnaujinimas – Aukštaitijos Bravorai savo apynių po nepavykusio apynyno gaivinimo eksperimento, nebeaugina). Žinoma, pavieniai aludariai tikrai tą gali daryti, o gal ir daro – prisirinkę maišus apynių pamiškėse arba išsiauginę savo soduose. Bent jau Tikro Alaus Draugijos entuziastai pirmąjį savo Derliaus Alų ką tik išvirė. Apie jį vėlesniame poste.
O kol kas pasižiūrėkite puikų filmųką apie tokio alaus procesą Sierra Nevada puslapyje.
– – –
Here we put together a short introduction to wet (fresh) hops and Harvest Ales especially popular in US where they even have a Fresh Hops Ale Festival in Yakima valley which boasts providing 77% of all hops used in US breweries. I wonder if it’s also popular in other countries?
In the meantime we brew our own version of Harvest Ale about which another post is upcoming.
Panašūs įrašai:
Niežti pasidalinti su kitais?
[…] […]
[…] labai įdomu virti pirmąjį Harvest Ale eksperimentą (su pusiau laukiniais apyniais), tačiau pabaigoje jam visgi pritrūko kartumo. Prieš mėnesį […]