Galbūt bus įdomu sužinoti, kad čekai šiemet padavė paraišką Europos tarybai dėl čekiško alaus geografinės nuorodos ir kilmės vietos nuorodos apsaugos. Siekiama nustatyti, kad nuoroda “Česke pivo” gali būti Čekijoje pagamintas alus. Paraiška grindžiama tiek produkto kokybinėm savybėm, tiek jo gamybos paplitimo geografija.

Štai keletas ištraukų iš paraiškos:

Savitumo alui “České pivo” suteikia keletas veiksnių, pirmiausia gamyboje naudojamos žaliavos, per daugelį metų sukaupta aludarių patirtis ir ypatingi alaus gamybos procesai. Dėmesio vertos “České pivo” gamybos ypatybės yra mentalo paruošimo procesas, misos virimas ir dviejų etapų fermentacija. Pabaigus visą gamybos procesą (atidus žaliavinės medžiagos parinkimas, salyklo gamybos procesas ir alaus ruošimas tradicinėje Čekijos vietovėje) gaunamas charakteringas ir savitas gerai žinomas produktas.

(…)

Šviesus alus (šviesusis lager tipo alus, šviesusis draught tipo alus ir baltas alus) turi šviesaus salyklo ir apynių kvapo, kuris gali būti nuo silpnai iki vidutiniškai stipraus. Paprastai toks alus yra aukso spalvos – nuo vidutinio iki didesnio intensyvumo. Alus putoja, jį pilant į stiklinę susidaro tiršta balta puta. Tamsus alus (tamsusis lager tipo alus ir tamsusis draught tipo alus) išsiskiria tamsaus ir spalvoto salyklų aromatu. Jis yra vidutiniškai aštrus, dėl didelio skirtumo tarp matomosios ir faktinės atenuacijos ir dėl žaliavose, iš kurių verdamas alus, esančių nefermentuotinų medžiagų, jam būdingas sodrus skonis. Skonio sodrumas veikia alaus kartumą. Antriniai karamelės ir saldoki skoniai ir aromatai yra leistini.

(…)

Naudojami Čekijoje auginti apyniai ir apdoroti apynių produktai, visų pirma apynių rūšys, auginamos parinktose 1) Žatecko, 2) Úštěcko ir 3) Tršicko vietovėse. Apyniai auginami priemolyje arba molingoje priesmėlio dirvoje. Žatecko regionui būdingi permos raudonieji dirvožemiai. Pati palankiausia vidutinė metinė temperatūra apyniams auginti yra 8–10 °C.

(…)

Alaus gamybos procesas buvo perduodamas iš kartos į kartą. Pirmiausia alaus gamyba buvo individualių asmenų (pvz., miestiečių, turėjusių leidimą gaminti alų, ir didikų) privilegija. XIV a. pradėta kurti salyklo ir alaus gamintojų gildijas; alaus gamyba žemutinės ir viršutinės fermentacijos būdu ėmė sparčiai plisti, kol galiausiai pradėjo steigtis pramoninės alaus daryklos, tęsusios “České pivo” tradicijas iki šių dienų. Ypač svarbus įvykis buvo miestiečių alaus daryklos įsteigimas 1842 m. Pilzene.

Visas paraiškos tekstas yra čia.

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *