Londono pubai (III). Kanalai ir lokalai.

Tai trečia ir paskutinė TAD rudens kelionės į Londoną pasakojimo dalis.

Dar viena saulėta diena Londone, reikia pasivaikščioti. Važiuodami į šiaurę, link Paddington, vartome kito TAD nario, bičiulio Konteksto paskolintą knygą „Around London in 80 daysbeers“. Smagi ir naudinga knyga, joje aprašoma 80 pubų visame mieste, ir kiekviename jų siūloma paragauti vieną, būtent labiausiai tinkančią tam pubui, alaus rūšį.

Goblinų baras

Pagal ją pasirenkam arčiausiai Marylebone stotelės esantį Hobgoblin, besigarsinantį tuom, kad name priešais kažkada vyko IRA teroristų įkaitų drama. Tai paaiškina šio įvykio laikraščių iškarpas ant pubo sienų, bet tikrai sunku paaiškinti, ką čia veikia J. R. Tolkieno personažai, helovyniškų goblino ir raganos iškamšos palubėse. Be jų, pube tik pora vyresnio amžiaus lankytojų ir trys guvios barmenės. Be negausaus tradicinio alaus pasirinkimo, nematyta tik viena markė – pubo firminis Wychwood Hobgoblin.

Jau beužsisakant, vienas iš senukų tarsteli, „Na štai ir baigėsi ramybė“. Įvyksta magija, pubas sujuda, suošia. Per rekordiškai trumpą laiką, turbūt porą minučių – jis priguža sausakimšai tipiškos britų „auksinio jaunimo“ lochų publikos. Fifkos gniaužo kokakolos stiklines, tatuiruoti bičai garsiai riaugėja į savo draugo ausį. Pubo reitingas mūsų akyse beviltiškai smunka. Gelbėja tik neblogas tailandietiškas maistas (taip, bet man jo niekad negana). Alus raudonas, tirštas ir saldus, geriamas, bet nei man, nei Kiprui nekilo noras pakartot. Palikom pubą goblinams ir barakudoms pribaigti.

Vakaro saulė Regents kanale

Vienas puikumėlis su alumi skrandyje praeiti gražiai nurudenėjusį Regents parką. Palei Regents kanalą praeiname Camden Town, užtvinusį turistų, ir prasivaikštome iki Islingtono/Kings Cross. Ilgas kelias, džiūsta kaklas, akį traukia neįprastai spalvingas pubo pastatas, labiau primenantis Berlyno kaimynijos bariukus nei britišką pubą.

Pub.. I mean pun, intended

Tai The Cross Kings, kaip paskui išsiaiškiname, tai dar ir dvigubas venue (viena scena viršuje, kita rūsyje) – čia vyksta būsimų „next big thing“ indie grupių koncertai, spektakliai, poezijos vakarai. Patogiai susmunkame į minkštas sofas prie židinio, tarp sienų, apkabinėtų plakatais ir anonsais. Neono ir lempų šviesų mišinys apšviečia mūsų patiekalą – Hop Back bravoro  „Summer Lightning“. Šviesiai gintarinis, gaivaus apynių skonio, tai populiarus Londono vasaros elis.

Kairėje ir dešinėje - Summer Lightning

Besiurbčiojant, ima gausiai rinktis grosiančių grupių nariai, tačiau ilgai neužsibūname – draugai mūsų jau laukia tokioje legendinėje vietoje, kurios nevalia praleisti. Ta vieta – tai best kept secret, geriausias kanalo pakrantės lokalas, vienas iš nešlifuotų deimantų Londono pubų gausybėje.

Anarchy & hope

Anchor & Hope prieš keletą metų netikėtai aptikome plaukiodami laivu Hackney kanalais. Vieta, savininkai, bet ypač – išprotėjusi publika ir atmosfera yra nepakartojama. Čia esame praleidę ne vieną šiltą vasaros vakarą, sėdėdami ant metalinių suoliukų prie kanalo tvorelės, šeštadieniais kiemelyje kepama šviežia žuvis, vyksta visuotinas bardakas, visi dalijasi ką turi ir sukasi po suktinę, kažkas susistato būgnų setą, sintezatorių, sukala gyvą drum‘n‘bass setą, kadilaku atvažiuoja barbadosietis kaimynas šviesiu kostiumu ir skrybėle ir žybsi auksiniu dantimi. Sutiksi ir tikrų londoniečių, „in the know“, kurie atvažiuoja iš kito miesto galo vien dėl šio kaiminystės pubo. „Tai geriausia vieta Londone“, sako vienas toks. Mūsų bičiulis John, Financial Times žurnalisto, sako, kad čia „vieta, kurioje apturėsi keisčiausių gyvenime pokalbių“. Mes irgi manome, kad tai portalas į kitą dimensiją.

...

Daugumą kitų pakrantės pubų ištiko liūdnas likimas – jie buvo uždaryti, nugriauti ir užstatyti gyvenamaisiais namais. Anchor & Hope turbūt dėka savo energijos, išliko ir nors dabar priklauso Fullers pubų tinklui, vis dar yra valdomas senyvų sutuoktinių poros, tikrų personažų. Žinoma, alaus pasirinkimas irgi yra Fullers selection – o tai visada gera naujiena.

The Angel

Taip sutapo, kad derinantis prie draugų, likusiomis dienomis lankėmės vietose, kuriose dažniausiai aptikdavome jau ragautas alaus rūšis. Rotherite rajono tyrinėjimai prasideda pakrantės pubu The Angel, priklausančiu Samuel Smith. Dideli senoviniai langai, atgręžti į Temzę – puiki vieta avižiniam stautui ir poetiškam rytiniam laivų stebėjimui. Prie buvusio Surrey Quays uosto, kuriame dabar vaikai treniruojasi plaukioti lengvaisiais burlaiviais, praleidžiame tingų sunday best pubo Moby Dick oranžerijoje, užlietoje skaisčios saulės. Skalaujame gerkles Castle Rock bravoro Notthingham Gold (3.5%) ir kitais silpnais biteriais.

Julius pasakoja istorijas iš laikų, kai dar buvo piratas

Vakare mūsų laukia kita upės pusė – Wapping ir dar vienas Samuel Smith pubas Captain Kidd. Pastarasis skirtas vieno garsaus Londono pirato tuo pačiu vardu legendai. Ieškodami pubo, susipažinome su poetu Joseph Ridgwell, kuris mums padovanoja savo poezijos knygą, rankų darbo. Atverčiame atsitiktinį puslapį, o ten – odė apie alų! Labai vietoj.

Ode to Beer

(Leidykla Blackheath Books, www.blackheathbooks.org.uk)

Negaliu nepaminėti dar vienos smagios vietos Wapping‘e – italų picerijos Il Bordelo (liet. „Bardakas“), kurioje dirba vien italai vyrai, kuriems per 50 metų. Beveik Sopranai. Kiekvienas padavėjas – atskira istorija, su savo kiek įžūliu stiliumi, bet visi – su puikiu jumoro jausmu. Tiesą sakant, Londone nėra paprasta rasti vietą pavalgyti su savitu charakteriu, geru aptarnavimu ir maistu. Big up Juliui, parodžiusiam mus į šią vietą.

Il Bordello

Kitos dienos taip pat pralėkė, lankant draugus, pubus ir pamėgtas vietas. Nebevarginsiu skaitytojų smulkiomis detalėmis, tik dar paminėsiu apsilankymą mano pirmajame tikrame lokale Londone, Isleworth rajono Red Lion. Šis pubas du metus iš eilės yra laimėjęs „geriausio kaiminystės būzerio Londone“ vardą CAMRA apdovanojimuose. Trumpai tariant, tai vieta, kurioje kasdieną kažkas vyksta (nuo mėgėjiško teatro iki džiamų, kur gali pagroti, padainuoti pošlą jūreivišką dainą arba paskaityti savo poeziją).

Lokale kaip namie

Taip pat kasdieną prie keturių iš aštuonių kranų, pilstančių Real Ale, prijungiamos vis naujos alaus rūšies bačkų. Bet didžiausias pasirinkimas laukia keletą kartų per metus „Red Lion“ beergarden‘e vykstančiuose ypač smagiuose alaus festivaliuose. Šio apsilankymo dieną čia pasirinkome: London Brewery „Bamboozle“, „stiprų pavasarinį elį“, nepaprastai išraiškingo ir keisto, žolinio skonio ir šviežių obuolių sulčių aromato – bet po vieno bokalo norėjosi dar!; sklandžiai tekančio Goachers Real Mild Ale; mielo, nepriklausomo Surrey bravoro Hog‘s Back „HOP“ – kaip pavadinimas sako, stipriai apyniuoto. Ir dar… bet gal jau STOP, kiek galima.

• Dar mažai fotkių? Užmesk akį į galeriją.

– – –

We continue our London crawl by doing a bit of boat-spotting with another lovely pint or two of Sam Smith’s finest at The Angel in Bermondsey. Some more boats in Surrey Quays’ Moby Dick (not that there’s really anything else to do in this area otherwise), which is really nice for a pint and a Sunday roast on such a sunny day. The water theme continues in another Sam Smith’s pub Captain Kidd in Wapping.

Among other many places we visited, it’s a big pleasure to come to my first proper London local, which is Isleworth’s Red Lion. I was glad to see that recent refurbishment didn’t take away it’s soul, nor did it take away it’s 8 taps of different Real Ale. We tried and enjoyed London’s Bamboozle, strong spring ale with strange flawor of freshly squeezed apple juice and grass – but nonetheless pleasently drinkable! Other fine moments of the evening were Hog’s Brewery’s HOP (bingo, hops are the keyword in this beer) and refreshing Goacher’s Real Mild Ale.

While looking for one of the pubs we meet a local poet, who gives his book as a gift. We randomly open the first page and it features… an ode to Beer! We love London.

Panašūs įrašai:

• Raudonojo Liūto metai
• Buvę Londono pubai
• Daugiau Londono naujienų (IV)
• Krauliu per Londoną (II). Nušvitimai.
• London crawl (I). Fullers diena.