indai

Dar visai nesenai su bičiuliu antropologu Donatu B. alinėje diskutavome apie senovinę lietuviško alaus kultūrą, tradicijas, technikas ir receptus. Kalbėjome apie “miltą”, arba “akmeninį” alų, kuomet į užmaišytą mentalą arba misą merkiami iki raudonumo įkaitinti akmenys, apie dūminį alų iš rūkyto salyklo, keptinį alų, daromą iš mentalo kepalų, keptų krosnyje. Šiandien šios tradicijos užmirštos, šių alaus rūšių jau neberasime parduotuvėse ir net pas naudinius aludarius (išskyrus keptinio alaus, kurį tebedaro Čižas).

Nedaug užtruko (gal porą bokalų), kol į galvą šovė mintis – “kodėl nepabandžius to šiandien”? Juk nepaprastai įdomu, kokiais skoniais čia lepindavosi prieš šimtus metų. Idėja netruko pasklist iš lūpų į lūpas, iš visų kraštų ėmė rastis vis daugiau norinčių prisijungti. Naujų dalyvių įdomios žinios, įgūdžiai ir patirtis savaime praplėtė renginio formatą.

Tad birželio vidury pagaliau įvyko pirmosios senovinio alaus ir maisto kūrybinės dirbtuvės (workshop). Į šimtametę kuršišką sodybą Kintuose, prie pat marių, rinkosi alaus darymo, senovinės kulinarijos ir midaus, naminės duonos, keramikos amatininkai, tyrinėtojai ir propaguotojai, etnologai, antropologai, geologai, virėjai ir kiti entuziastai. Čia buvo surengtos naminio alaus degustacijos stendas (ten pat buvo galima paragaut ir 10 rūšių salyklo), užkurti keli laužai ir demonstruojami įvairūs alaus ir maisto gamybos būdai, dainuojamos dainos ir tiesiog džiaugiamasi gamta unikalioje Lietuvos vietovėje.

4592_1157208964482_1055489900_459997_5379145_n

Vienas iš ragautų, APA (American Pale Ale) tipo alus

Puota tęsėsi kelias dienas, lauže ant žarijų buvo gaminama ir čia pat ragaujama ryte sugauta žuvis, kepta specialios formos moliniame inde (pagamintame Vilniaus keramikų pagal archeologų atkastus pavyzdžius), ožkiena troškinta naminiame aluje su padažu, gamintu iš burokėlių giros ir svogūnų, skalsi naminė duona, kepta krosnyje, klajoklinis kebabas ant lazdos, žemaitiška pusmarškonė košė, burokai kepti žarijose, uzbekiškas plovas… ir žinoma, daug alaus, išvirto Tikro Alaus rūsyje bei Užkanavės bravorėlyje – tiek klasikinių stilių – Kolsch, Pale Ale, tiek eksperimentinių – Imperinio Stauto, dūminio Porterio, pelyninio, “ajurvedinio” alaus. Degustaciją papildė ir atvykėlių suvežtas tikras alus – iš Juozo Alaus, Butautų dvaro, Kauno Alaus daryklų.

Šį kartą neturėjome tradicinės aludarystės rakandų – medinių kubilų, girinių, trikojų ir statinių, tad alus buvo gaminamas kiek modernesniu būdu. Netrukus visa senovinė sodyba tapo alaus gamybos proceso dalimi. Name ant pečiaus keliuose katiluose buvo kaitinamas vanduo, kieme vyko salinimas, tekinimas ir kiti procesai, kol pagaliau misa buvo aušinama prie šalto vandens šaltinio už namo. Vėliau alus buvo supiltas į fermentavimo talpas ir pastatytas šilčiausiame namo kambary gyventi. Viso buvo išvirtos 4 rūšys alaus – “miltas” (akmeninis), “rūkytas”, tradicinis biržietiškas ir jungtinis “Biržų-Užkanavės”.

ruobuts_ruko

Ruobuts rūko / smoking malt

Rūkytam alui salyklą dar prieš kelias dienas ant alksnio malkų išrūkė Užkanaviečiai Tuomsons ir Ruobuts, kurie ėmėsi ir paties alaus. Biržietiškas alus gaunasi tik tada, jei jį verda aludaris iš Biržų – tam specialiai atvyko biržietis Saulius. Sužinojome, kad biržietiško alaus misa nevirinama, iš apynių verdama “arbata”, apyniai sudėdami į mentalą, o nuoviras – į misą.

“Miltas” (sen. liet. žodis, žymintis akmenis, kuriais kaitinamas vanduo pirčiai, arba pats vanduo “miltas” – “pamylėtas akmens”) alus reikalavo didesnio pasiruošimo – geologų pagalba pajūryje buvo atrinkti specialūs akmenys. Čia tinka tik kelios rūšys, tinkamos sandaros, gerai atsparios karščiui ir ilgai jį išlaikančios. Akmenys buvo iki raudonumo įkaitinti ugnyje ir žarijose, tada leidžiami į specialų tinklą, įmerktą mison.

4592_1157209204488_1055489900_460000_3480281_n

Ištraukti iš alaus, jau atvėsę akmenys, pasidengę saldžia karamele / Caramel coated stones that gave away their heat and flavour for beer

Šį panardinimą lydėjo ne tik purslų taškymasis, greitai užverdančio alaus putos ir karamelinis kvapas, bet ir speciali aludarystės daina, atliekama Vykinto ir kitų draugų iš senovinių amatų ir gyvosios istorijos festivalio Apuolėje. Panašu, kad ši daina įpūtė alui gyvybės ir užtikrino sėkmingą jo “gyvenimą”.

Kiek sėkmingai suveikė visos mūsų pastangos aluje, pamatysime už poros savaičių, kai šis bus pilnai subrendęs. Tačiau svarbiausia, kad susirinkę žmonės (30-40 žmonių) puikiai bendravo ir kūrė kartu, keitėsi žiniomis, audė apmatus tolesnei bendrai veiklai – ir taip dirbtuves pavirto energija trykštančiu mini amatų festivaliu.

Padėka visiems dalyvavusiems ir – iki rezultatų degustacijos!

Daugiau foto – TA Galerijoje, bei Viktorijos ir Vilijos galerijose

– – –

Copy of DSCN3470

"Miltas" alus pakeliui į brandinimo rūsius / Stone beer ready for 2ndary fermentation

Finally we start a series of Tikras Alus events and the first one develops to an energetic mini festival of ancient brewing and culinary crafts bonanza. We brew 4 different old traditional beers that once used to be made in Lithuania – “Miltas akmeninis” (hot stone beer, where mash or/and wort was prebaked or boiled by red hot stones, similarly to steinbier tradition in Germany), “Dūminis” (with smoked malt – originally it would be smoked unintentionally while drying on fire smoke in sauna or house loft), traditional Biržų (where the wort is not boiled and hop tea is added) and “Collaboration beer” which was a group work of different brewers as the name implies. A tasting of experimental homebrews – gruit ales, classic and experimental styles as well as collection of craft beers from around the country was also here, as well as uncountable numbers of culinary treats, ranging from ancient meals prepared on coals in clay pots and other clay vessels crafted following archeological discoveries, foods ranging from morning-catch fish, goat meat, beer, beet-root kwass to nomadic kebaps, porridges and filling pilaf, all accompanied by travel, beer, culinary stories and folk songs about brewing.

A highly succesfull event which brought many interesting people together, enabling intensive knowledge and ideas exchange and stimulation, we feel it is going to inspire many further collaborations and similar events. I will drink to that.

More photos in the galleries: 1, 2, 3

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

11 Responses to Kintuose įvyko senovinio alaus ir amatų dirbtuvės

  1. tomson says:

    Šindy supėlstiem i butelius ton dūmini, prisidūminuom, manau dar kap buteli atidarysi dūma rūks:)Kaptai aš nenuklausiau burokieliu giruos recepta, gal Vikis išleis i viešuma anon:)

  2. Vykintas says:

    BUROKĖLIŲ SU DUONA GIRA
    1 kg sužiedėjusios ruginės duonos,
    0,5 kg burokėlių,
    5 l vandens
    Burokėlius nuvalyti, supjaustyti. Duonos riekeles apskrudinti orkaitėje, sumaišyti su burokėliais, užpilti šiltu vandeniu. Laikyti šiltoje vietoje 2-3 dienas. Ši gira gali būti vartojama ruošiant maistą, ypač lietuviškas šaltsriubes, barščius. Joje galima gaminti daržovių troškinius, troškinti mėsą, žvėrieną, laukinę paukštieną.

    Receptas atrodo šitaip, bet kaip visad reikia rasti savo proporcijų aukso vidurį ir reikia išankstinio matymo kam tu ją naudosi, jei gert atsigaivinimui – vandens daugiau, jei maisto gaminimui vandens mažiau, tada gaunas tiršta “riebi”. Žodžiu įdealių receptų nebuna, reik bandyt :)

    Šią girą žymiai smagiau gamintis kai laikai kokią kiaulaitę. Kažkaip bandžiau naudoti liekančius duonos ir burokų tirščius, bet proceso metu buokas atiduoda save visą girai ir lieka iš jo tokia gryna celiuliozė, bet vistiek išmetinėt gaila, o gyvulys tokį skanumyną įvertintų :)

  3. tomson says:

    O diekou, reiks pasidaryti. Leiktu skoluo alaus kausa:)

  4. ramtyns says:

    Vyki, ačiū, daug kas jau klausė tos giros recepto.
    Beje, prisiminiau, kad midaus temos tai beveik neaptarėm, gal kitą kartą:)

  5. Vykintas says:

    Labai promygtinai siūlau padaryti dar vieną tokią šventę rudenį. rugsėjo gale-spalio pradžioje. Tai būtų ir labai simboliška, nes tai laikas kai žmonės džiaugdavosi žemės gerybėmis, dėkodavo už derlių ir gamindavo alų.
    Pasistengsiu turėt bent tris rūšis midaus, nors jis dar nebus normaliai išsotvėjęs ale paragavimui tiks.

  6. mart says:

    Jo, reikėtų! Kaip tik “rugsėjo 21 dieną, per šv. Matą – Alaus diena arba Alutinio šventė. Tą dieną mūsų protėviai gamino pirmąjį alų iš naujojo miežių derliaus. Gėrimas buvo aukojamas dievams – apšlaikstomi pirkios langai, durys.”

  7. Ropke says:

    As ir visom keturiom uz daryma. Galima daryti mano sodyboj, ant to laiko jau bus obuoliu ;) Isigijau nerealia gnygute, tai renku zolynus ir ruosiuos ka nors isvirti is cia: http://www.amazon.com/Sacred-Herbal-Healing-Beers-Fermentation/dp/0937381667

  8. ramtyns says:

    Ropke, ačiū už pasiūlymą, gal gali email adresu tikrasalus [aaa] gmail.com atsiųst truputį info apie savo sodybą – kur ji, kokios ten salygos ir tt?

    Knyga šita gerulė, teko skaityt tik ištraukas, pasirodė truputį ant new age tempianti, bet apie alų gerų patarimų yra.

  9. […] 2009 Kintuose vykusio TAD organizuoto senovinio alaus, maisto ir amatų aprašymą ir fotografijas rasite čia […]

  10. […] tradicija. Tad kasmet vis imamės atgaminti kokį nors istorinį lietuvišką alų (pirmą kart, 2009-aisiais tai buvo akmeninis). Bevartant 1930-ųjų lietuvišką spaudą, aptikome įdomių tyrinėjimų ir detalių, […]

  11. […] 2009 birželis: Senovinio alaus ir amatų dirbtuvės […]