Jurgio mieste radau geriausią Guinness

Atėjus rudeniui, ateina ir geriausias alaus ragavimo sezonas, tikiuosi rasti laiko ir dažniau apie tai brūkštelti.

Pamenu prieš eilę metų, kai Lietuvoje buvo sunku rasti tikro alaus, netgi Guinness alaus ieškodavome su žiburiu, ir bent jau iki soties jo prisiragaudavome keliaudami užsienyje. Tai pavyzdys komercinio, meinstryminio ir visgi kokybiško bei puikaus skonio alaus (žinoma su salyga, kad jis gerai išlaikytas,  neperšaldytas ir teisingai įpiltas).

Tada vis kildavo diskusijų, ar Lietuvoje pilstomas tas pats Guinness kaip ir Dubline, kuris skanesnis ir t.t. Kartais diskusijos nesibaigdavo, kol nesibaigdavo ir alaus statinė.

Dabar galiu pasakyt štai ką – skaniausias mano ragautas Guinness -Malaizijoje!

Tiesą sakant, atsidūręs Georgetown uostamiestyje Penang saloje, pirmiausia buvau užvaldytas erdvių, azijietiško kosmopolitinio bruzdulio, post-kolonijinės architektūros (miestas įtrauktas į Unesco paveldo sarašą), ir neįtikėtinos virtuvės, kurioje persipina malajietiška, indiška, musulmoniška, kinietiška, tailandietiška ir kitos virtuvės į margą ir spalvingą fusion.

Visgi dar nebuvo tokio miesto, kuriame neatsidurčiau aludėje, o Georgetown’e jų netrūksta. Tai ne taip jau ir įprasta, turint omeny kad Malaizija – musulmoniška šalis (tiesa, vietinis islamo “brandas” laikomas vienu draugiškiausių pasaulyje).

Be įprastų lagerių (šiame mieste karaliauja Carslberg’as), airiškoje aludėje aptikome Paulaner kvietinį bei klasikinę ir mums gerai pažįstamą Guinness versiją. Šio skonis toks pats, tad gal ir būčiau nesužinojęs didžiosios paslapties, jei charizmatiškasis bolywood-meets-rasta bičiulis Sir Jim, padėjęs mums tvarkytis vizos dokumentus, nebūtų leptelėjęs: “vienintelis Guinness vertas dėmesio – Malaizijos gamybos, buteliuose”.

Suintriguotas, nusipirkau jau pirmoje parduotuvėje ir čia pat pokštelėjau. Sodrus, tirštas, turtingas ir stiprus skonis tik iš tolo priminė savo europinį brolį. Maloniai nuteikė degintų miežių ir karčiųjų apynių skoniai, likę ilgai ir maloniai suktis gomuryje. Butelio užrašas – “Guinness Foreign Extra Stout”, stiprumas 6.8% ABV, gaminamas Malaizijoje. Išties tai iš Dublino atplukdomas apyniuotas, nefermentuotas salyklo ekstraktas, kuris vietoje sumaišomas su vietiniu salyklu ir fermentuojamas. Foreign Extra Stout gaminamas bei parduodamas ir Afrikoje, Karibuose, Azijoje, beje skirtingo stiprumo – nuo 5% Kinijoje iki 8% Singapūre.

Foreign Extra Stout savo stiprumu yra bene arčiausiai originaliai Guinness versijai, gamintai Dubline XIX amžiuje. Foreign Extra Stotu gamybos metu netgi specialiai maišomas su nedideliu kiekiu prarūgusio stauto – kaip anais gerais laikais.

– – –

Finally having a chance to try Guinness Foreign Extra Stout – in Malaysian Georgetown (Penang). In Malaysia it’s brewed to 6.8% ABV and is rich with taste, quite bitter from roasted grains and hops. This seems to be the version most close to how it was brewed back in the days in XIX century.

Panašūs įrašai:

• Stauto diena
• Šlapi nuo kojų iki galvos, arba toliau apie keptinį alų
• Atvirutės iš Kalifornijos: Hitochino Nest “Espresso Stout”
• Danish Royal Stout
• Čekiško alaus džiazas Kauno baruose