(Beveik) tipiška žiemos diena Klaipėdoje

Šiemet džiaugiuosi jau antra žiema Klaipėdoje. Jei prieš metus minėjau, kad Klaipėdai iki tikro miesto trūksta tik tikro alaus baro, tikro kino teatro ir tikro universiteto, tai bent jau su alumi šiemet situacija labai pasitaisė. Šiandien nebeturiu važiuoti į Palangą, norėdamas paskanauti Bernard’o.

"Leikos" interjeras. Foto: Paulius Sadauskas

Dabar mano lokalas – tik 50 metrų nuo namų durų – baras “Leika” (Tomo g. 7). Pavasarį būsimasis “publikanas” Darius Vaičekauskas tik užsiminė apie šią idėją. Susėdę fotomenininkų sąjungos galerijoje, kurioje Darius iki šiol dirba, smagiai diskutavome, koks turėti būti geras baras. Viena iš temų buvo ir kvailas barų spyrimasis neprekiauti alumi buteliuose.

Eilė prie "Leikos" baro

Eilė prie "Leikos" baro

Patalpose po galerija jau anksčiau yra buvusi alinė, tad dokumentų tvarkymas buvo daug paprastesnis. Vos po kelių mėnesių intensyvių darbų – daugiausia savo rankomis atnaujinant interjerą – meniškai apipavidalintas baras buvo atidarytas. Tuomet dar klajojau po Aziją, tad tik grįžus įspūdis buvo stiprus – penktadienio vakarą raudonai apšviestas (fotografams aišku, kodėl taip; kad alus neapsišviestų) baras klegėjo sausakimšas, baras ir staliukai užsėsti, norint užsakyti alaus, tenka brautis. Paprastomis dienomis čia žinoma ramiau, galima pasišnekučiuoti, arba sumesti stalo futbolo partiją.

"Leikos" artworkas

Tiesa, vieta gan nedidelė, tačiau alaus pasirinkimo tai neapriboja. Šaldytuvuose ir iš krano šiandien priskaičiuoja… 22 rūšis alaus! Šaldytuve rasime: lietuviškus mikrobravorus – štai “Aukštaitijos bravorams” tik paleidus naujus kaimiškus alus, šis jau po kelių dienų buvo čia, tas pats su keturiomis rūšimis čekiško Primator. Taip pat ir eilė britiškų elių – mane ypač džiugina Bowman’s Stout, nors pasirodo populiariausias bare yra… bananinis elis. Iš krano teka Bernard Černe, Krušovice, Kanapinis, ir dar keletas, tik va nustebino čia harmoniją gadinantis “Švyturio” kranas. Ką jis čia veikia? Pasirodo, kartais užeina žmonių, kurie ne iš karto drįsta paragauti kažką naujo. Tačiau neilgai trukus persilaužiama pirmam tikro alaus bokalui, o tada jau žmonės greit atskiria pelus nuo grūdų.

Bare galima užsisakyti tipiškų užkandžių – keptos duonos, žirnių, sumuštinį, “fritkes”. Gaila, kad nepasistengta pateikti ką nors originalesnio, bent jau savą padažą ar pan.

Leikoje paprastai renkuosi: Youngs & Wells Bowman’s Stout, Primator English Ale, Primator Premium Lager, Kupiškėnų “Dūmo alus”.

Geriausia sriuba - alus

Kita gera naujiena manes laukė prieš kelias savaites. Buvusio mažai kam žinomo airiško pubo vietoje, pusrūsyje,  prie Danės upės tada duris atvėrė “Rio Pub” (Kepėjų g. 17). Teko jame apsilankyti ir pirmąją darbo dieną, nuo to sykio ir dar daug kartų.

Lengvabūdiškais piešinėliais ištapyti skliautai, antikvarinis šviestuvas, sunkūs mediniai baldai… interjeras eklektiškas, bet bent jau nepersistengta. Patalpos nedidelės, bet vasarą pasimatys esminis šios vietos privalumas – ji išsiplės į Danės krantinę, kur planuojama susodinti bent 60 svečių. Kadangi šalia Mėmelio atsidariusioje “Terasoje” padoraus alaus dar nerasta, greičiausiai šią vietą rinksiuosi savo vasaros rezidencija.

Įėjus, dažniausiai pasitinka baro šuo – retryveris Druska, o už jo – besišypsantys baro šeimininkai – Andrius Kasperavičius (dar žinomas kaip DJ Rio) ir Ieva. Andrius – panevėžietis, ar ne įdomu kad reikia panevėžiečio, kad atidarytų gerą barą Klaipėdoje? Jis domisi alumi, pripila pilną bokalą, pateikia tinkamos temperatūros ir net su padėkliuku. Ir šiltai kalbina svečius. Teko ragauti tik naminių sriubų – tikrai skanu, o ir porcijos didžiulės.

Užmetus akis į kranus, matosi, kad šis baras nesiruošia paklusti Švyturio represijos zonos taisyklėms. Iš 8 kranų tik vienas eurolagerio (Heineken). Kiti – Bernardo ir Budweiserio juodi ir šviesūs ležakai, Erdingerio kvietiniai (dunkel ir paprastas), netrukus atsiras Varniukai, galbūt Būtautų ar kito lietuviško mikrobravoro alus, o Bernardo šviesų pakeis ne toks geras Krušovice. Tikiuosi, bus atsižvelgta ir į mano pageidavimą pagaliau sukurti “alaus-svečio” kraną, kur alus keistųsi bent kas savaitę. Ir dar patinka, kad darbo laiko pabaigos valandos nenurodytos – o išvertus tai reiškia – “klientas mums svarbus”.

Visada sakiau ir sakysiu, kad bare svarbiausia – jaučiamas šeimininkų rūpestis ir pagarba/dėmesys tiek klientui, tiek siūlomai paslaugai (šiuo atveju tai alus ir maistas). Tada jau galime šnekėti apie asortimentą, programą, ar net, hm, interjerą (geriausi mano lankyti barai turi nutrupėjusius, apsilaupiusius interjerus). Nors tai pirmi Andriaus ir Ievos žingsniai barų versle, smagu, kad jie demonstruoja pavyzdį, kaip reikia daryti.

Linkime sėkmės abejoms vietoms, o Andriui dar ir jo artimiausiuose planuose – atidarant Rio Pub Vilniuje.


Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

18 Responses to Klaipėdos nerimo žiemos… baigtos

  1. ruginis says:

    sekmes abiems

  2. andrius says:

    O kur tie bariukai randasi? Adresai nenurodyti:)Teks googlintis:)

  3. ramtyns says:

    Ale tikrai, pamiršau adresus. Leika – Tomo 7, Rio Pub – Kepėjų 17 (prieš “Meridianą”)

  4. Ciobiskis says:

    Klaipėda aiškiai prisideda prie to, kad – kaip rašo “Alaus filosofas” http://www.pivni-filosof.com/ – Primátor pardavimai pernai augo 3%, o Bernard antrus metus iš eilės pagamino per 200,000 hl (tai yra kiek suprantu maždaug tiek, kiek du “Rinkuškiai” – jei netikslu pataisykit) ir stato savo rekordą.

    Čekijoje didieji bravorai irgi aiškiai važiuoja žemyn, tik kaltinama Lenkija (ne Baltarusija:) ir visi kiti. Beje Krušovice kuri čia minima tai irgi juk grynas Heinekeno posūnis.

  5. ramtyns says:

    Posūnis – turi omeny, kad priklauso Heineken’ui. Tas tiesa, o neteko skaityt, ar/kaip pasikeitė alaus gamyba po šio sandėrio?

  6. Ciobiskis says:

    Tai kad sandoris 2007 metais įvyko… “Alaus filosofas” apie kažkurią kultinę hospodą kalnuose rašė, kad “reikalai pakrypo ne į gerą – pilstomą “Budvar” pakeitė “Krušovice”, tai matyt jo nuomonė nebuvo aukšta.

    Pastaraisiais metais kiek suprantu puolė tas Heinekenas su vietos aludariais taisyt reikalus paleido 11% pilstomą “Mušketyr” (šitas tiktai buvo Prahos alaus festivalyje), pusiau tamsų “Malvaz”, perdarė tamsią ir šviesią “desitką”… Tačiau kaip suprantu šitie alūs dar iki Lietuvos neatkeliavo, o gal ir neatkeliaus nes desitkos mums nereikalingos :)

  7. Dadis says:

    Gal ir nelabai į temą, bet kad jau užėjo kalba apie čekišką alų…
    Straipsnis apie tai, kaip sekasi Čekijos aludariams:

    http://www.radio.cz/ru/rubrika/tema/chexi-promenyali-svoe-pivo-na-bolee-deshevoe-polskoe

  8. Ciobiskis says:

    Patikslinkime – didiesiems Čekijos aludariams.

  9. ramtyns says:

    Toje nuorodoje čekas lenkų produkciją vadina “alaus skonio gėrimu”, įdomu ką jis pasakytų apie lietuvišką pramoninį:)

    Visgi įdomu ką ten apie alaus “tankumą” (plotnost’) šneka. Jei neklystu, 11-12% tankumo reškia “odnadcatka” ir “dvadcatka” (t.y. apie 5% ABV alus), tai išeitų kad lenkų 7-8% – vos ne per pus silpnesni gėrimai? Kas čia per produktai?

    Arba gal aš neteisingai tuos procentus suprantu…

  10. Ciobiskis says:

    Taip, originaliam interviu jis taip ir sako “nějaké sedmičky nebo osmičky”. Tipo juos pardavinėja su private leiblais supermarketai. O produktai tai turbūt to pačio Prazdroj / SABMiller, tik kad gamykla Lenkijoje – “Lech” koks ar “Tyskie”. Patys čekai skundžiasi, kad “Gambrinus” ne(be)ina gert.

    Procentus tu teisingai supratai, o paskaityk “The Beer Philosopher”, tai ir kontekstą suprasi, tiksliau jis toks pats kaip ir čia. Tiek vietoj baltarusių “kalti” lenkai…

  11. Linas Č. says:

    Idomus rašinys, kuriame betgi užsiminta apie dar įdomesnį dalyką: alų “Kupiškėnų rūkytasis”. Iškart užsigeidžiau paragauti, palyginti su mano mylimais bambergiškais alumis: ar bent panašu?… Gal kas žinote, kur Vilniuje galima tokio rasti – negi reiks dėl jo lėkti Klaipėdon (ar į Kupiškį)? :)

  12. ramtyns says:

    Linai, kiek pasitaisau – tai Kupiškio “Dūmo alus”. Jame naudota rūkyto salyklo ir jis išties šiek tiek primena Bambergo alų. Jų “Keptinis”, skirtingai nei sako pavadinimas, irgi yra dūminis, tik mano galva, kur kas prastesnė versija nei pirmasis.

    Jei gerai prisimenu, Vilnuje jo buvau aptikęs “Bambalynėje”, o gal ir “Alaus namai” turi? Vilniečiai, papasakokite.

  13. Simas says:

    Drisciau papriestaraut ar padiskutuot – ragavau tiek “Keptinio’, tiek “Dumo”. Nesutinku, jog keptinis prastesnis, cia jau subtilus skonio reikalas, nes abu alus vienos karteles. Svarbiausia-jog tai geras lietuviskas alus. ir dar smagiau, jog isties, dabar ir Klaipedoj galima gyvent ir tokio alaus isgert!

  14. ramtyns says:

    Simai, būtent todėl ir pabrėžiau kad tai tik mano nuomonė. Mėgstu tirštesnį dūmą:)

  15. audryla says:

    Linai, minėtų alų rasi “Gyvo alaus krautuvėlėje”.
    Adresai čia http://gyvasalus.lt/

  16. Monika says:

    Dar norejau priminti autoriui, kad pilstomo Bernard Cerne galima isigyti ir labai fainose “Alyno” krautuvelese, i bet kokios talpos tara:) Kita savaite atsidaro naujas “Alyno” taskas Debreceno prekybos centre.

  17. aciudievui says:

    Monika.Bet Alyne nepasedesi su gera kompanija. Tame ir yra baru privalumas…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *