Po žiemos migracijų ir laikinų hibernacijų (su gausiom degustacijom), atnaujiname srautą. Žiemą praleidome keisdami gyvenimo vietas, darbus ar net gyvenimo būdus. Alaus scena taip pat virė ir kunkuliavo – ir užsieniuose, ir mūsų užutekiuose. Bet apie viską iš eilės.
Pats gi šią žiemą su draugais ir artimaisiais praleidau Indonezijoje. Šio blogo skaitytojams gal bus įdomiau sužinoti, kad didžiausia musulmoniška šalis turi šiokią tokią alaus ir kitų įdomių fermentuotų gėrimų kultūrą. Alkoholio gamyba ir prekyba agresyviai reguliuojama vietinės musulmoniškos valdžios organų, o kad būtų gundomi tik turistai, alkoholio mokesčiai yra apie 300%, jie skaičiuojami nuo gėrimo tūrio (o ne nuo stiprumo), tad šio gėrimo kainos yra labai… vakarietiškos.
Nuobodi diena Balyje
Nenustebinsiu pasakęs, kad populiariausi – globalieji europiss stiliaus egzemplioriai, kurių net kankinamas neatskirtum nei tarpusavy, nei nuo vakarietiškų pavyzdžių. Nors ir keista, vienintelė padoresnė išimtis, skoniu labiau besiskirianti nuo gazuoto muiluoto vandens, yra būtent didžiausio gamintojo iš Heineken grupės alus -Bintang Bir Pilsner (4.8%). Jo nesunku rasti viso archipelago baruose ir parduotuvėse, bet nenustebkite, jei keletą butelių jums su medine, paties iš rasto išskobta valtele, pristatys nežinia iš kur išniręs kaimelio gyventojas prie pavyzdžiui, nežmoniškai nutolusios ir tik Komodo drakonų gyvenamos salos – tiesa už šį servisą ir tolimąjį tiekimą teks susimokėti dvigubai.
Šiek tiek įdomesnė diena Balyje
Tačiau malonus siurprizas laukia “tamsiojoje” šios scenos pusėje – kurią beveik išimtinai atstovauja Foreign/Export Stout stiliaus pavyzdžiai. Jie tiršti, juodi ir kartūs, puikiai tinkantys padžiuginti gomurį vėsesnę, liūties permerktą popietę. Mano favoritais tapo Anker Stout (5%, PT Delta bravoras priklausantis San Miguel), sausesnis Panther Stout (5%) bei subtiliai imbieru paskanintas Panther Ginseng Stout – abu iš Bali Hai bravoro.
Deja šio alaus neteko paragauti – tad ir nuotrauką teko pasiskolinti
Craft beer sceną Indonezijoje atstovauja vos pora bravorų, ir abi jos iš spalvinga ir tolerantiška hindu kultūra garsėjančios salos Balio. Tai Stark ir Storm, pirmasis neįsidėmėtinas, o antrasis pagal nuogirdas turėjo būti nuostabus (gal kam Irish Christmas Pudding Stout?), deja praktiškai neteko jo aptikti nė vienoje vietoje. Paskutinėmis žiniomis, jie turi rimtų problemų su licenzijavimo/valstybinėmis institucijomis: išvertus, tai matyt reiškia kad jie nesutinka mokėti kyšių.
Kaip teko suprasti, alaus gamyba Indonezijoje nėra paprastas verslas ir glūdi šešėlyje, gal net tamsesniame nei pas mus. Griežti musulmoniškų institucijų įvesti apribojimai lemia, kad naujos licenzijos nebeišduodamos, tad norėdamas atidaryti naują bravorą, turi “perpirkti” kokio uždaryto bravoro licenziją (tai taip pat įmanoima tik už kyšius).
Nepaprastai karštą popietę diskutuodami apie politiką su krikščioniško Tana Toraja (pietų Sulawesi) miestelio seniūnu ir laukų darbininkais, gaivinamės ką tik nuo medžių surinktu palmių vynu
Kol legali alaus gamyba apribota, klesti kartais kokybiškas, o kartais mirtinai pavojingas palmių arba ryžių distiliatas “arak” (vietiniai neįgudę skirti metilo nuo etilo), parduodamas turguose ar iš po prekystalio, neretai – kaip keisčiausių dalykų antpilas. Nenorėdami rizikuoti, daugiau ragavome fermentavimo produktus – 5% raudonų ryžių alus “brem” primena portą; mango, pitajos, salakpalmės, marakujos ir kitų vaisių vynai čia geresni už vietinių vynuogių vynus. Bene populiariausias, bet ir keisčiausias – palmių vynas (vietiniai pasakoja, kad jis bėga fermentuotas tiesiai iš nupjauto palmės žiedo) ne tik tinka atsigaivinti dienos darbų įkarštyje, bet sumaišius su ypatingu priedu – magišku durijaus vaisiumi – gali tapti bilietu į kitas dimensijas… arba į gastrošoką.
Tiek egzotikos, o tolesniuose postuose jau naujienos iš mums kultūriškai artimesnių kraštų.
Patikėkite, jūs nenorėtumėte sužinoti, ant ko užpiltas arakas Bejawa kaimelio (Flores salynas) arakinėje
Panašūs įrašai:
Niežti pasidalinti su kitais?
