Vilniuje sėkmingosios “Bambalynės” savininkai netoli parduotuvės nesenai atidarė restoraną-alinę pavadinimu “Liečiai” “Leičiai” (Stiklių g.). Joje – tradiciniai lietuviški patiekalai, ir keletas rūšių pilstomo lietuviško alaus iš Šaurės bravorų. Rodos, koncepte nieko ypatingo, tačiau šeimininkai žadėjo ekskliuzyvines alaus rūšis, todėl einu patikrinti.
Tik užėjus, kas patraukia dėmesį, tai alaus baras. Tiksliau, ant baro išrikiuotos keturios alaus rankenos-“pompos”, kurias iki šiol teko matyti tik “Real Ale” pubuose D. Britanijoje. Ten jomis išpilstomi išimtinai eliai, ir tai yra nepamainomas britiško elio cask conditioning (specialaus brandinimo statinėse), atributas. Toks alus atvežamas į pubus dar nesubrendęs, vėsiame pubo rūsyje (apie 13 C – tipiškos elio vartojimo temperatūros) baigia bręsti, tada bačka specialiai paruošiama, o vietoje angliarūgštės, rankinės pompos pagalba alus patenka į pintą.
“Leičių”pilstomo alaus meniu taip pat daug žadantis – greta Butautų dvaro čia “Leičių” šviesus ir tamsus, “Baltas” – rašoma, su šiek tiek ruginio salyklo, “Ąžuolinis” – brandintas 180 dienų.
Pastarasis skamba viliojančiai, tad užsakau iškart du – sau ir draugui. Bokalas šiltas, išvaizda tai tiesiog tamsus rudas alus, aromate vyraujantys nebūdingi kvapai nežada nieko gero. Ragauju – deja taip, viršų ima šlapio kartono skonis, kuris akivaizdus ir ypač jaučiasi, nes alus kaip minėjau, šiltas. Iš namudinės aludarystės patirties šiuos pašalinius skonius priskiriu akivaizdžam brokui, todėl nustembu iš barmeno sužinojęs, kad tiek jam, tiek daugeliui klientų šis alus yra skaniausias. Pasitikslinu – ar senai ši bačka “pakinkyta”, esu patikinamas, kad visai nesenai. Gal kam toks alus ir tinka, bet aš grąžinu bokalą ir paprašau “Liečių” tamsiojo.
Matau, kad šis pilamas iš bokšto su dviem kranais, ateina bokale šaltas ir su nedidele putele. Alus tirštas, juodas, ragauju – kitas reikalas! Atpažįstu Trakiškių/Miežiškių Velykinio porterį. Puiku – šis alus nors ir turi tiršto saldumo, tačiau jis gana kompleksiškas ir skanus. Po šio užsisakau ir “Leičių šviesaus”, jis taip pat vėsus, bet čia lyg ir nieko ypatingo, bazinis skonis ir labai, labai sausa pabaiga, traukianti liežuvį.
Užmetu akį už baro, pamatau I.O. Boiko kegą, ir taip sužinau kas yra “Baltas”. Taip pat matau, kad tie gražieji kranai-pompos prijungti ne prie rūsio, ne prie šaldytuvo (išskyrus abu “Leičių” alus), o tiesiai prie statinių po baru. Taip, alus pilstomas be svetimos angliarūgštės, tai pliusas, bet deja, jis pateikiamas šiltas, o tai didžiulis minusas.
Kiek anksčiau teko bendrati su “Bambalynės” savininkais, jie atrodo tikri alaus entuziastai ir besidomintys tuo, kuo prekiauja. Ten jaučiasi ir šeimininko buvimas ir kokybė. Gaila, kad šito neaptikau “Leičiuose”. Lieka nuoširdžiai palinkėti surinkti paleistus galus ir privesti prie tos pačios kokybės, prie kokios įpratome “Bambalynėje”. Tada gal norėsime grįžti.
Panašūs įrašai:
Niežti pasidalinti su kitais?
Kaip pasakytų koks tūlas anglas – “What’s wrong? Maybe your beer is not warm enough?” :)
Boikas baltas? Tikrai?
ta “azuolini” teko gerti ir nesilta, bet skonis nesuzavejo…
Modestai, negaliu 100% tvirtinti, bet taip suvedžiau, nes kiek žinau, būtent Boiko aluje naudoja porciją ruginio… nespėjau nei paragaut, nei paklaust jų pačių, apie kokį alų jie čia parašė.
Beje, rankiniu būdu pumpuojant alų iš statinės (Leičių atveju iš kego), į statinę/kegą turi patekti oro. Po susilietimo su oru alaus savybės ima labai greit keistis (viena iš priežasčių – alaus oksidacija).
Teko girdėti, kad toje pačioje D. Britanijoje po susilietimo su oru, savo amatą gerbiantis publican’as (pubo prižiūrėtojas) elį turi išpilstyti daugiausia per 4 dienas (primenu, kad jis laikomas vėsiai).
Leičių atveju, pats alus stovi šiltai, tad nenustebčiau kad po susilietio su oru jis labai greit imtų keisti savo skonį.
Beje, po kelių dienų užėję su Simonu “Ponunieku”, bare aptikom savininkus, kurie aprodė rūsį, kuriame kol kas sandėliuojamos alaus statinės, tačiau ateityje gal bus įrengta kažkas kito. Deja, baras yra ne virš rūsio, o kiek į šoną, tad savininkai pasiguodė, kad nėra kaip pajungti alaus tiesiai iš rūsio.
Savininkų garbei, reikia pasakyt kad per tas dvi dienas buvo imtasi svarbių pakeitimų – per kraną pumpuojamo alaus bačkos po baru buvo sudėtos į šaldytuvą – tai manau puikus sprendimas.
Taip pat buvo atvežta šviežaus “Ąžuolinio” bačka, paprašiau samplerio. Deja, teko vėl nusivilti – šalutinių skonių pilna, manau bent ši alaus partija nėra kokybiškai padaryta, ir jo nerekomenduočiau.
Iš alaus pasiūlos, įmantraus medinio “Aukštaitijos bravorų” kranų bokšto, ir net britiškų pompų pasirinkimo padarėm prielaidą, kad šis bravoras – bendras Bambalynės ir Aukštaitijos Bravorų verslo projektas. Jei taip ir yra, tai gali reikšti, kad šiame bare matysime tik AB alų.
tai ponuli mazai Lietuvoje matai, kad tik GB matei rankines pompas “Alaus namai” jau senokai Cizo alu pilsto su rankine pompa :)
Tas tiesa, Mindaugai, “Alaus namai” jau senai iškrito iš mano lankytinų vietų sarašo, kažkaip tenykštėje “alaus kultūroje” manes netenkina “kultūros” dalis:)
Manau reiktų kiek paoponuot Ramtynui ir pastebėt, jog “Leičius” kiek per anksti kritikuot visgi tai dar jaunas projektas, o savininkai tikrai nuoširdūs alaus mylėtojai ir alaus kultūros puoselėtojai, tad vien tik pastangos atidaryti tokį restoraną yra pagirtinos. Manau pompų problema išsispręs savaime paintensivėjus lankytojų srautui , ko savininkams linkiu. Dėl asortimento norėtusi pilstomo Paliūniškio ar bent Čižo. Šiaip aplinka labai įkvepia savo jaukumu. Lauksim geros virtuvės ir su laiku manau, bus rimta vieta atsivesti svečią iš už sienos.
Neperseniausiai iš ten – su Arčiu pasiruošėm Atviro Alaus Taurei. Rūsyje 9,7-9,9 C temperatūra, tiesą sakant nesitikėjau, kad taip bus. Labai gerai.
Po tų visų rūšiavimų ir alaus tikrinimų buvau gerokai ištroškęs. Pasirinkau “Pivorių” (Kupiškio alus?) elį. Taip patiko, kad pakartojau. Beje barmenai paslaugūs, padėjo dėžes sunešti kol kažkoks ligonis su Porche(?) garsinį signalą nuspaudęs laikė.
Birželio 2 dieną Atviro Alaus Taurės 2012 apdovanojimų vakaras “Leičiuose”. Kviečiu prisijungti. Apdovanojimų ceremonija prasideda 18 val.
Apsilankėme ir mes Leičiuose “Skamba, Skamba Kankliai” penktadienio festivalio programos pabaigoje. Nepaisant to, kad žmonių buvo pilnos gatvės, restoranas buvo tuščias. Tik užėjus ispūdį palieka plačios erdvės ir kukli prabanga. Tiesa, akis bado pseudoistorinės apie lietuvių praeitį dėstomos legendos ant sienų bei žalvario raižiniai, nors visi prie pat durų esantys užrašai yra angliški. Suprantama, istorijos eksplotavimas- svarbi alaus reklamos industrijos dalis. Tačiau, kokia šio restorano koncepcija- lieka viesvien neaišku iki galo. Itin kontrastuoja tai, kad alus atkeliauja visiems šiltas (išskyrus Baltą alų). Pirma mintis- geriau jau būtų suinvestavę į šaldytuvus nei į prabangias žalvarines liustras. Išeinant, neapleidžia jausmas, jog ši vieta yra tipinė turistų gaudyklė, kur nepaisoma ilgalaikės kokybės (turistai ateis, išeis), tačiau sukišta daug pinigų į išorę. Linkėtume skubiai taisyti padėti antraip turistų sezonui pasibaigus ateis sąstingio metas:).
Boiko sudėtyje tikrai yra ruginio salyklo, o Ąžuolinis buvo vienkartinis ir nepavykęs Butautų eksperimentas, buvau gavęs pilstomo Kupiškio aluje, tikrai šviežias ir šaltas buvo, bet jau skonių puokštė nesuderinama…