Prieš porą metų leidau smagią vasaros popietę kolektyviniame sode Vilniaus užmiesty su namų aludariu (sodo šeimininku) ir brazile receptų medžiotoja (visas nuorodas sudėjau teksto apačioje.) Sėdėjome prie laužo, ant kurio virėme alų ir šnekučiavomės apie lietuviškų patiekalų ypatumus. Šeimininkas vienu metu lyg tarp kitko mostelėjo į netoliese šviežiai išpiltus pamatus, kurie savo plotu tiko nebent, na tokiam sandėliukui, ir mestelėjo – čia bus bravoras. Jo, jo, palinksėjau galva, o mintyse skaičiavau kiek kartų girdėjau tokius pasvaigimus, apimančius dažną po vos trečio bokalo naminio alaus.
Sakiškių bravoro pastatas
Bet štai 2015 gegužė ir aš įminu dviračiu į tą patį sodą, o sodo šeimininkas aprodinėja man pastatą, išties primenantį išstypusį aukštyn sandėlį iš prieškario Mėmelio – fachverkas, laiptai išorėje, ir net sandėlio bokštelis, leidžiantis keltuvu užkelti maišus grūdų į antrą aukštą.
Sveiki atvykę į Sakiškių bravorą. Laikas pristatyti ir du jo darbuotojus – įkūrėją Liną Zakarevičių, bei į komandą prisijungusį namų aludarį Gediminą Volką (aka Gvolkas/Petraška). Su Linu mes pažįstami seniau ir vieną gražų rudenį net teko kartu išraižyt dviračiais dešimtis Frankonijos ir Bambergo bravorų, štubių, keller‘ių ir kalvų su biergartenais. Gediminą žinau labiau iš jo ankstesnės veiklos su Dundulio prekiniu ženklu (bravoro naujokui tada buvo patikėta Vilniaus logistika), jis gi ir alaus blogo autorius, o šiaip abu jie – gan aktyvūs Vilniaus namų aludarių bendruomenės nariai. Biografijas ir prisistatymus rasite bravoro webe, čia nekopijuosiu.
Sakiškiai Bros Posse – Linas ir Gedas (apynių sklype)
Numetu dviratį ir leidžiamės vaikščioti po bravorą, kur per naujai sudėtus langus šviesa krenta ant tik ką baigtos sujunginėti įrangos. Mus kaip ir kitus tipiškus beer geek‘us kartais apima nepaaiškinamas entuziazmas, apžiūrinėjant bravoro įrangą – ypač jei ji nuosava. Susidomėjęs kaišioju visur nosį. Kai kuri įranga pirkta – kaip antai aukštesnės kokybės vengriškos CKT fermentacijos/brandinimo talpos, RO vandens filtras. Dalis pačių pasidaryta – kad ir tos kegų dezinfekavimo staklės. Nepuolu fotografuoti, nes Linas vis pergyvena dėl “netvarkos”, ką suprantu kaip nenorą afišuoti nebaigtus darbus.
Ragaujam wit’ą tiesiai iš fermenterių
Tipiški beer geek‘ai mėgsta aptarinėti techninius dalykus, o technikos išmanymas yra viena iš pakopų į meistrystę (dar viena iš pakopų kaip žinia, yra 10 000 valandų tiesioginės patirties taisyklė). Ar įmantresnio surblio konstrukcija leis perpumpuoti tirštesnį mentalą, ar teks likti prie Lietuvoje populiariausio skysto salinimo, labiau tinkamo lageriams? Kokiam alui labiausiai tinkama Sakiškių vandens sudėtis? Kaip geriau išsklaidyti degiklio kaitrą, kad ji mažiau karamelizuotų misą? (Pusiau juokais pasiūliau panaudoti All-Clad keptuvių dugnų technologiją, virtuvės entuziastai žinos apie ką aš;)
Pirmame aukšte be bravoro, telpa dar ir nedidelis buferinis kambarys-šaldytuvas. Antrame aukšte – salyklo sandėlys, malūnas ir net… svečių kambarėlis! (Potencialiai geidžiamiausias turistinis objektas Sakiškėse?) Bravorui bestinga tik paskutinių štrichų – pajungti automatines temperatūros kontrolės sistemas, dar šį bei tą. Kaip tik man besisvečiuojant buvo laukiama atvežant misos aušinimo įrangos.
Bet jos nebuvimas nesulaikė Lino ir Gedo nuo pirmųjų eksperimentų, ir pirmųjų nuotykių. Tai ir springstantis surblys, ir netyčia lauk išsiliejusi jūra prabangių mielių. Bet viskas gerai, kas baigiasi geru alumi. Netrukus jau tiesiai iš talpų ragaujame šviežuma alsuojančius wit‘ą ir saison‘ą, o iš pakampių vienas po kito traukiami vis nauji butelaičiai iš senesnių eksperimentų – čia ir pale ale, ir šokoladinis porteris, ir imperinis stautas. Apie juos vėliau, o apie įrangą dar pridursiu, kad pajėgumas yra 500 l misos katilas, o fermenterių skaičius kol kas leidžia per mėnesį paruošti tik iki 4 tonų alaus.
Ragaujam, ragaujam, ragaujam
Tačiau dueto tikslas – ne kiekybė. “Mūsų išeities taškas – tai alus, kurį norime padaryti, o ne jo savikaina ar noras įtikti vartotojui”, – vienas per kitą porina Linas ir Gedas, taip pat ir apie brangesnę, bet kokybiškesnę įrangą, ir angliškus buteliukus – storus ir neperšviečiamai juodus, maksimaliai apsaugančius nuo UV spindulių. Jų kiekvienas butelis rankomis dezinfekuojamas, užkemšamas ir puikaus dizaino nesiglamžanti etiketė priklijuojama taip pat rankomis.
Vėliau nueiname prie už sodo tvoros čiurlenančio upelio, ir Linas demonstruoja savo jauną apynyną. Jame dar tik keli apynių ūgliai, tačiau galbūt po poros metų jau bus galima skanauti ir Sakiškių derliaus alų.
Aludariai pasakoja, kad produkcija bus identifikuojama stiliais, o ne pavadinimais. Įdomu bus pamatyti, kaip pasiteisins tokia strategija. Alaus gamybai naudojamos užsienietiškos medžiagos. Dar kol kas praktiškai negirdėta Lietuvos mažųjų aludarių tarpe, tai gamyboje naudojamos WYeast skystos mielės. Tai brangu, tačiau gyvos mielės patyrusio aludario rankose leidžia pereiti į kito lygio žaidimą.
Sakiškių alaus butelis
Apie patirtį kalbėti dar sunku, nors Linas ir Gediminas jau turi užantyje nemažą kiekį naminio alaus pravirimų. Tačiau bravoras yra kitas žvėris, o Sakiškių bravoro patirtis ir istorija prasideda čia ir dabar.
Paprasta ir kiek naivi, kaip ir tie keli apynių ūgliukai, kol kas yra ta istorija. Du namų aludariai meta savo darbus tam, kad susibūrę nuo nulio sukurtų kažką naujo, savo, tikro. Būtent tokia ir yra tikroji naujojo craft alaus revoliucija: entuziastingai besistiebianti iš šaknų, savo kieme, savo sode, o ne reklamos biudžetuose, PR agentūrų ofisuose ir perdegusiose vadybininkų galvose.
Džiugina matyti šią pradžią, o man pačiam ypač artimas kolektyvo dėmesys detalei ir bekompromisiškumas. Neabejoju kad tiek jų, tiek mūsų – būsimų alaus vartotojų – laukia kažkas kokybiškai naujo, stipraus ir įdomaus.
Sėkmės ir laukiam debiuto! Pirmieji buteliai prekybos vietose jau savaitės kitos bėgyje.
Sakiškių alus web: http://www.sakiskiualus.lt
Sakiškių alus fb: https://www.facebook.com/SakiskiuAlus
Brazilės receptų medžiotojos reportažas iš to alaus virimo 2013-aisiais: http://www.podlaskamaska.cc/recipe/12
Gedo blogai: http://www.petrashka.lt ir http://www.craftbeervilnius.com
Panašūs įrašai:
Niežti pasidalinti su kitais?
