Kadangi buvo prašymų pacituoti įdomesnius Vilmos Akmenytės ir Giedrės Milerytės knygos „Nuo I.B. Volfo ir Engelmano iki Ragučio. Alaus daryklos istorija. 1853 – 2008 m.“ momentus, šį kartą perspausdinsiu mane gerokai nustebinusį 159 puslapį. Teatleidžia man autorės, „Kauno tiesa“ ir „Ragučio“ senbuviai. Beje, ta proga primenu, kad knygą galite įsigyti „Ragutyje“ kartu su alumi.

“Kad „Ragutis“ buvo ieškanti ir kūrybinga įmonė, matyti iš to, kad 70-aisiais čia eksperimentuota, kaip išvirti alų be tradicinio salyklo. „Štai kokia naujojo metodo technologinė struktūra: alaus virimui naudojama 80 proc. nedaigintų miežių ir 20 proc. sudaigintų. Ilgos ir sudėtingos salyklo gamybos ir džiovinimo operacijos visiškai atpuola. Taip sutaupoma daug laiko, patalpų ir įrengimų. Iš naujuoju metodu (naudojant fermentą citorozemin px) pagamintos misos, ją vakuumuojant, gaunamas alaus koncentratas. Tai vėl naujovė. Iki šiol toks koncentratas mūsų šalyje niekur nebuvo gaminamas. Kodėl? Ogi todėl, kad specializuotos įmonės gali gaminti tik koncentratą ir aprūpinti visas alaus daryklas“, – rašo V. Venckutė 1976 „Kauno tiesoje“ publikuotame straipsnyje „Naujovės – plačiu mastu“.

Nors eksperimentinis alus buvo įvertintas aukštais balais, jis nebuvo gaminamas. Panašiai pritaikyti rinkoje alaus koncentratą jau bandyta tarpukario laikotarpiu (30-aisiais). Tuomet vartotojams buvo pasiūlyta išbandyti importinį alaus koncentratą „Alyną“ – iš jo buvo paprasta pasigaminti naminio alaus, o šisi negesdavo taip greitai, kaip darykloje išvirtas alus. Tačiau tiek anuomet, tiek 70-aisiais tokio alaus atsisakyta. Lietuvos aludariai vertino tradicinę alaus gamybą iš salyklo, nes taip pagaminto alaus skonis buvo geresnis. Tiek tarpukario laikotarpiu, tiek sovietmečiu alaus daryklos dirbo tikri, savo amatą išmanantys meistrai – „Taurui“, ‚Ragučiui“, „Kalnapiliui“, „Gubernijai“ vadovavo aludariai, kilę iš senas alaus tradicijas turinčio Biržų krašto: Jonas Garjonis, Stasys Ambraziūnas, Linas ir Vilius Stuinos – daro išvadą istorikės Akmenytė ir Milerytė.

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

2 Responses to (Ne)tikro alaus kraštas?

  1. kontekstas says:

    tai čia kaip suprast – toj knygoj apgailestuojama, kad naujovių atsisakyta ar kaip?:)

  2. ciobiskis says:

    Ne apgailestaujama, tik aprasoma, kas vykdavo technologu galvose. Dar jie isrado “Arbatos gerima”, “Tarchuna”, “Bi-ko”, “Zara” is aroniju ir kitu visokiu, o kieciausias isradimas buvo “Kauno” alus, kur visasajungineje degustacijoje gavo 98 balus. Bet vire daugiausiai “Zigulini”…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *